Didžiausia pasaulio ekologinė problema, tai aplinkos tarša. Nafta paplūdi-miuose, išmetomosios automobilių dujos, šiukšlės ir daugybė kitų atliekų vadinami teršalais, nes jie gadina aplinką. Teršalai gali pakenkti mūsų sveikatai, augalams ir gyvūnams. Savo aplinką teršiame įvairiomis chėminėmis atliekomis, išmetomomis fabrikų ir elektrinių. Tokios medžiagos, tai nepageidaujami modernaus gyvenimo rezultatai. Teršalai ir tarša nėra naujas reiškinys jau prieš šimtą metų fabrikai pask-leisdavo didžiulius nuodingų dujų debesis. Tik dabar yra daugiau fabrikų ir daugiau teršalų. Teršiama žemė, oras ir vanduo, kiekvienas žemės kampelis, net Antarktida ir Everesto kalnas. Nors šiandien jau daug žinoma, kaip reguliuoti šią taršą, mokslinin-kams dar teks nemažai paplušėti. Taršą galima sumažinti perdirbant atliekas ir naudo-jant biologiškai irias medžiagas, kurios dirvoje sunyksta.
Atmosferos tarša
Ozonas, tai labai toli nuo Žemės paviršiaus esančio atmosferos sluoksnio de-guonies atmaina. Jis sustabdo ultravioletinius Saulės spindulius, galinčius sukelti odos vėžį. Freonais vadinami chemikalai, naudojami šaldytuvų, aerozolių ir pakuotės gamyboje, naikina ozono sluoksnį. Mokslininkai nustatė, kad viršum Antarktidos ir Arkties vis didėja ozono skylės.
Rūgštieji lietus
Automobilių išmetamosiose dujose yra azoto oksidų. Elektrinėse deginamos anglys skyla į sieros dvideginį. Kai šios dvi medžiagos ore susimaišo su vandeniu, susidaro rūgštis, kuri iškrinta lirtumi. Rūgštieji lirtūs kenkia medžiams, graužiasi į statinius, žudo upių gyvūniją.Šiandien galima sumažinti elektrinių išmetamą sieros dvideginio kiekį, tačiau tai brangiai kainuotų.
Transporto ir atsitiktinė tarša