Atrijos ragana
5 (100%) 1 vote

Atrijos ragana

Šatrijos ragana ,,Sename dvare“

Šatrijos Ragana – Lietuvos tautinio atgimimo ir nepriklausomybės pradžios rašytoja romantikė, pedagogė, krikščioniškos asmenybės ugdytoja.

Tėvų kilnūs tarpusavio santykiai darė teigiamą įtaką Marijos asmenybės formavimuisi. 1922m. parašė savo geriausią kūrinį – apysaką „Sename dvare“.Įdomiausias ir reikšmingiausias Šatrijos Raganos kūrinys yra apysaka „Sename dvare“. Tai autobiografinio pobūdžio pasakojimas apie XIXa. antrosios pusės Lietuvos dvarą. Apysakos pagrindą sudaro vienos Žemaitijos dvarininkų šeimos gyvenimas, jos kasdienė buitis, bendravimas su kitais žmonėmis, pramogos, dvasiniai interesai ir polėkiai.

Šatrijos Raganos dvaras – ne socialinio ar moralinio blogio įsikūnijimas, kaip Žemaitės ar Lazdynų Pelėdos kūryboje, o visų pirma grožio ir žmogiškumo ilgesio vieta. Dvaras yra tarsi paskutinė senųjų tradicijų ir nykstančios kultūros sala naujos dvasios ir naujų idėjų jūroje, sala, kuri pamažu grimzta, negalėdama naujosios dvasios priimti ir ja gyventi. Senasis dvaras kūrinyje iškyla kaip demokratiškumo simbolis, kaip daugelio etinių ir estetinių vertybių šaltinis, kaip gražiausių svajonių ir polėkių prisiminimas.

Apysakoje parodomi ir lietuvių nacionalinio judėjimo atgarsiai, besiskverbiantys į bajoriškosios dvarininkijos tarpą, atskleidžiami jos santykiai su lietuvių visuomeniniu ir kultūriniu gyvenimu. Pro samprotavimus, parodančius didelės bajorijos dalies vidinės kultūros lygį, prasiveržia ir jos priešiškumas nacionaliniam lietuvių judėjimui.

Apysaka „Sename dvare“ yra vienas meniškiausių Šatrijos Raganos kūrinių. Veikėjų paveikslus rašytoja kuria psichologinės analizės, realistinės detalės, kalbinės charakteristikos būdu. Apysakos kompozicija yra gerai apgalvota. Nuo išorinio dvaro vaizdo, nuo siauros šeimyninės aplinkos einama prie platesnio gyvenimo reiškinių rato, nuo vaikiško pasaulio su jo pasakomis ir paslaptimis – prie svarbių visuomeninių klausimų.

Šatrijos Ragana pirmoji lietuvių literatūroje praplėtė žmogaus vaizdavimo diapazoną, sutelkdama dėmesį į jo dvasinį pasaulį. Vienas svarbiausių personažų bruožų – psichologinis tikrumas ir gilumas. Rašytoja pastebėdavo subtiliausius žmogaus sielos virptelėjimus. Čia glūdi didžiausia humanistinė kūrybos reikšmė.

Šatrijos Ragana savo pasaulėžiųra ir kūryba stovi atskirai nuo kitų trijų mūsų Xxa. Moterų rašytojų-Žemaitės,azdynų Pelėdos ir Bitės.Kaip ir anos,gimusi ir augusi sulenkėjusioje bajorų šeimoje, jaunystėje taip pat įsijungusi į nacionalistinį išsivadavimo judėjimą,Šatrijos ragana sustojo dwšiniajame to judėjimo sparne ir iki mirties buvo ištikima savo idealistinėms pažiūroms, kurios uždėjo žymę ir visai jos kūrybai. Vis dėlto Šatrijos Raganos apsakymai ir apysakos lietuvių literatūros istorijoje paliko ryškų pėdsaką. Lietuviu prozą rašytoja kreipė intelektualesnio žmogaus dvasinių pergyvenimų vaizdavimo linkme, praturtino jos problematiką, skirdama daug dėmesio etikos klausimams, stengėsi paįvairinti kūrinių kompoziciją ir stilių.

Marijos Pečkauskaitės vaikystė buvo šviesi,džiaugsminga, be rūpesčių ir sunkumų. Ūksmingos parko alėjos, vakaro šešėlių prigužėję dvaro rūmai, motinos skambinimas ilgais rudens vakarais jaudino mergaitės vaizduotę , ir Marija nuolat gyveno pasakų pasaulyje, buvo įsisvajojusi ir trapi

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 514 žodžiai iš 975 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.