Atsakymai draudimo egzaminui
5 (100%) 1 vote

Atsakymai draudimo egzaminui

11213141516171

Turinys

1. Draudimo esmė. Istorija. 2

3. Turto draudimas. Turto draudimo sudarymo sąlygos 2

7. Pagrindiniai draudimo veiklos požymiai. 2

8. Draudikas. Draudėjas. Apdraustasis 3

9. Kreditų draudimas. Šio draudimo svarba prekyboje su užsienio partneriais. Šio draudimo veikimo principas 4

10. Privalomojo draudimo principai 5

11. Studijų draudimas 5

12. Transporto priemonių draudimas (KASKO) objektas ir šio draudimo ypatumai 5

13. Draudimo šalių teisės ir pareigos. 6

14. Frančizė. Jos taikymo privalumai. Frančizės rūšys 6

15.Gyvybės draudimas 6

16. draudimo rūšies taisyklės. Į kokias draudimo taisyklių dalis reikalinga atkreipti svarbiausią dėmesį, prieš pasirašant draudimo sutartį 7

17. Draudėjas. Draudimo tankis 7

18. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo variantai 7

19. Draudimo polisas. Įrašai apibūdinantys draudimo sutarties kokybę 7

20. Draudimas nekintama draudimo suma 8

21. „Žalioji kortelė“ 8

22. Draudimo veiklos skirstymas 8

23. Draudikas. Draudimo prasiskverbimas 8

24. Muitinės procedūrų draudimas. Šio draudimo nauda. Kokioms muitinės procedūroms gali būti taikomas šis draudimas 9

25. Perdraudimas. Perdraudimo rūšys 9

26. Draudimo suma. Išperkamoji suma 10

27. Draudimo krepšelis (portfelis) 10

28.Draudimo įmonės steigimo ir veiklos ypatumai 10

29.Draudiminis nuostolis. Sąlyginė frančizė 10

30. Bendroji profesinė civilinė atsakomybė 10

31. Draudimo fondas ir jo sudarymo formos 10

32. Tretysis asmuo. Draudimas nauja verte 11

33. Bendroji civilinė atsakomybė 11

34. Planuotos ekonomikos laikotarpio draudimo veiklos ypatumai 11

35. Draudimo agentas. Naudos gavėjas 11

36. Statybų draudimų rūšys ir ypatumai. Paaiškinti rangovų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslus 11

37. Draudimo įmonių ir šalies draudimo pagrindiniai rodikliai 12

38. Draudimo išmoka. Draudimo laikotarpis 12

39.Transporto draudimo ypatumai 12

40. Draudimo priežiūros komisija. Jos funkcijos ir teisės 12

41. Draudimo veikla. Besąlyginė Franšizė 15

42. Verslo pertraukimo draudimas. Šio draudimo svarba 15

43. Draudimo įmokoms pajamų mokesčio lengvatų taikymas 16

44. Regresas. Sprinkleris 161. DRAUDIMO ESMĖ. ISTORIJA.

Draudimo esmė- kai sukauptų lėšų iš draudimo įmokų paskirstymas dengia galimus nuostolius skirtingu laiku ir skirtingose vietose.

Istorija. Atsirado Kinijoje „Vienas už visus ir visi už vieną“. Draudimo fondai pradėjo formuotis Romos imperijos laikais. XIV a. draudimas įgijo komercinį pobūdį. Pirmasis etapas susijęs su transportu (laivais ir krovinių gabenimu). Pirmasis draudimo polisas pasirašytas 1374 m. Barselonoje. Kitas etapas susijęs su pramonės vystymusi.

Lietuvoje draudimas atsirado XIXa. „Gyvenimas“, „Lietuva“ ir kt. kompanijos. Analizuojant draudimo veiklą, centralizuotos ekonomikos laikotarpiu išskiriami šie principai ir ypatumai:

1. Vienodumas

2. Valstybės monopolis

3. Valdymo centralizavimas.

Centralizuotos ekonomikos trūkumai:

1) monopolizmas ir konkurencijos stoka neskatino intensyvinti draudimo veiklos;

2) Per didelė centralizacija trukdė reaguoti į sąlygų pasikeitimus, buvo ignoruojami rajonų skirtumai;

3) Nepalankūs buvo draudimo tarifai ir sąlygos;

4) Iniciatyvos stoka plečiant draudimo veiklą.

Privalumai:

1) Tam tikrame regione veikusi draudimo įmonė galėjo kompleksiškai aptarnauti visus čia buvusius klientus, dėl ko susiformavo stabilūs ir ilgalaikiai ryšiai tarp regione veikusios draudimo įmonės, klientų ir valdžios.

2) Draudimo veikla buvo vykdoma pagal unifikuotus standartus kaip ir kitose socialistinėse šalyse.

Po nepriklausomybės pradeda kurtis privačios draudimo įmonės „ Baltijos garantas“ ir kt.

2. NETO IR BRUTO PREMIJA

3. TURTO DRAUDIMAS. TURTO DRAUDIMO SUDARYMO SĄLYGOS

Turto draudimas – asmens turtinių interesų draudimas, kurio atveju draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens patirtų kitų išlaidų dydžio, tačiau neviršijant draudimo sumos.

Visas namų turtas yra draudžiamas jo nauja verte, t.y., draudimo suma yra prilyginama kainai, už kurią turto netekęs asmuo galėtų įsigyti analogišką turėtam naują turtą. Siekiant supaprastinti procedūrą, draudimo suma paprastai skaičiuojama gyvenamųjų patalpų plotą padauginant iš tam tikros nustatytos sumos vienam kvadratiniam metrui (apie 500 JAV dolerių). Tokiu atveju nereikia sudarinėti namų turto daiktų sąrašo, ir apdraustais yra laikomi visi įvykio metu namuose buvę daiktai.

7. PAGRINDINIAI DRAUDIMO VEIKLOS POŽYMIAI.

Draudimo veiklos požymių pagrindu yra galimas draudimo veiklos atskyrimas nuo draudimui artimos ar su draudimu nesusijusios veiklos. Draudimo veikla bus tik tuomet, jei ji pasižymės visais šiais draudimo veiklos požymiais:

* Kolektyviškumas. Būsimas draudimo poreikio patenkinimas turi remtis kolektyviškumo principu. Šis principas pasireiškia savitarpio pagalbos idėją, kuri gali būti apibūdinama posakiu „Vienas už visus, visi už vieną“. Draudimo narys, pats nepatyręs finansinių išlaidų, kompensuoja dalį kito grupės nario patirtų išlaidų, bet tam tikro įvykio atveju ir pats sulauks draudimo grupės paramos. Pažymėtina, kad savidrauda nėra draudimo veikla (subjektas nepriklauso jokiai draudimo grupei), nes ji prieštarauja kolektyviškumo principui.
* Ekonomiškumas, kuris reiškia draudimo grupės nariams ateityje iškylančią poreikių tenkinimo sistemą. Draudimo grupės veiklai būdingas tęstinumas, o veikla- reglamentuota. Kiekvienas grupės narys, atsitikus draudiminiam įvykiui, turi teisę į nustatyto dydžio kompensaciją, t.y. į finansinę ar kitokio pobūdžio paramą. Ekonomiškumas pasireiškia: * draudimo apsauga neteikiama veltui, parama finansuojama iš draudėjų įmokų sukaupto kapitalo; *atskiro sumokėtos dr. grupės nario įmokos arba viršija , arba mažesnės už jam išmokėtų dr. išmokų sumą.. Labiausiai ekonomiškumas pastebimas – gyvybės dr. šakoje.

* Poreikio egzistavimas. Draudimo veiklos tikslas yra poreikio, iškilusio dėl draudiminio įvykio, tenkinimas. Ne gyvybės draudimo šakoje tai – išmoka (ar kompensacija) dėl nelaimingo atsitikimo, gyvybės – gali būti sukaupto gyv. draudimo sutarties pabaiga. Draudimas negali būti nelaimės ištiktojo praturtėjimo priežastis. Draudimas – tiksliai įvertinamo finansinio poreikio tenkinimas. Moralinė žala, dvasiniai išgyvenimai nėra atlygintini.

* Atsitiktinumas. Draudiminis įvykis turi būti atsitiktinis. Tam, kad jis įvyktų, įtakos neturi daryti draudėjo valia ar norai. Šis reikalavimas – privalomas. Nedraudiminis įvykis galimas dėl tyčinio draudimo objekto sugadinimo, sunaikinimo. atsitiktinumo požymis nereikalauja, kad būtų neaiškumų dėl draudiminio įvykio atsiradimo.

* Išmatuojamumas. Įvykio atsiradimo faktas bei laikas turi būti nežinomi. Tačiau draudiminis įvykis turi būti išmatuojamas. Išmatuojamumas remiasi statistika ir tikimybių teorija. Draudimini įvykio atsiradimo dažnumas yra išreiškiamas įvykio atsiradimo tikimybe, o vidutinis žalos dydis – pinigų suma, kurios reikia vidutinio draudiminio įvykio sukeltam poreikiui patenkinti. Statistika ir tikimybių teorija teisinga kai, yra didelė praeities įvykių bazė. Didelis įvykių skaičius – būtina išmatuojamumo sąlyga. Draudimo apsauga egzistuoja tik tuomet, kai draudimo grupė yra pakankamai didelė – galėtų veikti“didelių skaičių“ dėsnis.

* Tos pačios rizikos (pavojaus) egzistavimas. Ekonominė ūkio subjektų veikla vadinama draudimu tik tuomet, kai visi į draudimo grupę susibūrę ūkio subjektai bus veikiami tos pačios rizikos ar pavojaus. Ūkio subjektai neturi mokėti už rizikas, kurios jiems visiškai negresia.

8. DRAUDIKAS. DRAUDĖJAS. APDRAUSTASIS

Draudikas – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti draudimo veiklą..

Draudikas – įmonė, vykdanti draudimo, taip pat su draudimu susijusią veiklą ir įsipareigojanti draudėjui draudimo sutartyje mokėti draudimo išmokas;

Draudėjas – asmuo, sudaręs su draudimo įmone draudimo sutartį ar esantis draudėju šio įstatymo pagrindu ir privalantis mokėti draudimo įmokas (premijas) bei turintis teisę gauti atsitikus draudiminiam įvykiui draudimo išmoką;

Apdraustasis Draudėjo nurodytas ir draudimo sutartyje įvardytas fizinis asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudiminiam įvykiui, draudimo įmonė privalo mokėti draudimo išmoką.

Apdraustasis – gyvybės ir sveikatos draudimo atveju – draudimo sutartyje nurodytas fizinis asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudiminiam įvykiui draudikas privalo mokėti draudimo išmoką; civilinės atsakomybės draudimo atveju – draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai, susiję su civiline atsakomybe, yra draudžiami; turto draudimo atveju – draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai yra draudžiami

9. KREDITŲ DRAUDIMAS. ŠIO DRAUDIMO SVARBA PREKYBOJE SU UŽSIENIO PARTNERIAIS. ŠIO DRAUDIMO VEIKIMO PRINCIPAS

Kreditų draudimas – Ne gyvybės draudimo rūšis, kuria nuo nemokumo, bankroto ir nesąžiningumo apdraudžiami draudėjo pirkėjai, kuriems suteikiamas atidėto mokėjimo už prekes ar paslaugas terminas.

Kreditų draudimas apsaugo draudėjo verslą nuo grėsmės, kylančios klientui nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant už produkcijos ir (ar) paslaugos pardavimą, kai taikomas atidėtas mokėjimas. Draudėjo klientui tapus nemokiam (bankrutavus) arba todėl, kad draudėjo klientas neatsiskaito, reikalingas kreditų draudimas. Ši rizika vadinama komercine rizika.

Kreditų draudimu gali naudotis visos įmonės – nuo gamintojos iki paslaugų teikėjos, kredituojančios savo produkcijos pirkėjus.

Neatsiskaitymų rizika be išimčių slypi visose šalyse ir visose ūkio šakose. Verslininkai, įsigydami draudiminę apsaugą, atsižvelgia į tai, kad pirkėjo rizikos įvertinimas ir skolų išieškojimas yra labai problemiškas, reikalaujantis daug laiko ir finansinių išteklių. Tai ypač būdinga tarptautinei prekybai: užsienio pirkėjo skolos susigrąžinimą komplikuoja sudėtingi ir ilgai trunkantys teisminiai procesai, susiję su didelėmis išlaidomis.

Pirkėjų įsiskolinimo draudimas ne tik suteikia finansinę paramą nesėkmės atveju, bet ir padeda išvengti nemalonumų prieš įvykstant sandoriams. Stebėdama įmonių mokumo būklę, draudimo bendrovė atlieka nuostolių prevenciją – pateikia informaciją apie nepatikimus bei rizikingus partnerius.

Be tiesioginės verslo apsaugos, kreditų draudimas leidžia:

* neužšaldyti kapitalinių lėšų, skirtų kompensuoti blogoms skoloms;

* sistemingiau vykdyti kreditavimo politiką;

* kontroliuoti kreditų
nutraukti prekybinius santykius);

* išplėsti galimybes gauti finansavimą – kreditų draudimo sutartis gali būti naudojama kaip garantija prekybą ar eksportą finansuojančiai institucijai;

* padidinti pardavimus – draudimo kompanijos informacija gali būti išnaudota ieškant naujų klientų ir rinkų. Atsiranda galimybė dirbti su pelningais pirkėjais ir rinkomis;

* perkelti skolų išieškojimą draudimo kompanijai.Prieš sudarydamas draudimo sutartį draudėjas turi užpildyti nustatytos formos paraišką, o draudimo sutarties metu turi pranešti draudimo kompanijai:

* jei apdraustas klientas neatsiskaitė per pirkimo ir pardavimo arba draudimo sutartyje nustatytą laiką;

* sužinotą neigiamą informaciją apie apdraustą klientą, rodančią, kad jis gali neįvykdyti finansinių įsipareigojimų, numatytų pirkimo ir pardavimo sutartyje.

Kreditų draudimo sutartis nuo patirtų nuostolių paprastai apsaugo 75% – 95%

Kreditų draudimo įmokos tarifas skaičiuojamas nuo draudėjo apyvartos ir priklauso nuo prekybos patirties, apyvartos, pramonės sektoriaus ir klientų, kuriuos turi apdrausti.

Kreditų draudimas ne tik padeda sutaupyti, bet ir suteikia papildomos naudos valdyti atsiskaitymų riziką.

Lietuvoje veikiančios kreditų draudimo kompanijos siūlo šias kreditų draudimo paslaugas:

* prekių kredito draudimas;

* eksporto kredito (finansinio kredito) draudimas;

* politinės rizikos draudimas;

* investicijų užsienyje politinės rizikos draudimas;

* svv paskolų draudimas;

* vartotojų kreditų draudimas;

* komercinių garantijų draudimas.

10. PRIVALOMOJO DRAUDIMO PRINCIPAI

1. ji sudaro įstatymas, pagal kurį draudikas privalo apdrausti atitinkamus objektus, o draudėjas – įmokėti atitinkamas draudimo įmokas. (įstatymas nurodo: draudimo objektų sąrašą; draudikų atsakomybės dydį; draudimo įmokų tarifus, juos, atsižvelgiant į kai kurias sąlygas, koreguoja)

2. Privalomasis draudimas yra visa apimantis. Tam kasmet nustatomi draudimo objektai, tikslinamos draudimo įmokos.

3. Privalomasis draudimas vykdomas pagal draudimo objektus, nurodytus įstatyme.

4. Draudimas galioja nepriklausomai nuo to, ar yra sumokėtos draudimo įmokos. Jei jos nemokomos – išieškomos teisine tvarka. Jei objektas, už kurį nebuvo sumokėtos draudimo įmokos, sunaikinamas, draudimo išmoka išmokama be draudimo įmokų sumos. Be to, už įmokų mokėjimą ne laiku gali būti skaičiuojami delspinigiai.

5. Privalomasis draudimas neterminuojamas. Pasikeitus objekto savininkui, privalomasis draudimas nepertraukiamas ir tęsiamas toliau. Draudimas nutrūksta, išnykus objektui.

6. Privalomasis draudimas, siekiant supaprastinti objekto įvertinimą, yra normuoto pobūdžio, t.y. tos pačios rūšies objektai yra įvertinti vienoda verte arba numatoma ribota atsakomybe.

11. STUDIJŲ DRAUDIMAS

Draudimo esmė – sulaukęs pilnametystės vaikas yra aprūpintas lėšomis mokytis. Draudimo variantai:

Studijų stipendijos draudimas: sutartu dažnumu mokamos įmokos. Sulaukus pasirinkto termino, šešerius metus kas mėnesį vaikui mokama stipendija arba pasirinktinai vienkartinė lygiavertė išmoka.

Studijų stipendijos ir našlaičio pensijos draudimas: studijų draudimą galima papildyti našlaičio pensijos draudimu. Mirus apdraustajam asmeniui, vaikui (arba jo globėjams) iki draudimo laikotarpio pabaigos papildomai mokama našlaičio pensija. Pensija mokama kiekvieną mėnesį ir yra pusės studijų stipendijos dydžio. Studijų stipendija ir lygiavertė vienkartinė išmoka bus išmokėta neatsižvelgiant į tai, buvo ar nebuvo mokama našlaičio pensija.

Mažiausia studijų stipendija yra 100 Lt per mėnesį. Trumpiausia draudimo trukmė – 3 metai. Draudėjas gali pasirinkti didesnę stipendiją ir ilgesnę draudimo trukmę.

12. TRANSPORTO PRIEMONIŲ DRAUDIMAS (KASKO) OBJEKTAS IR ŠIO DRAUDIMO YPATUMAI

KASKO- tai savanoriškas transporto priemonių, vairuotojų, keleivių, bei papildomos vidaus bei išorės įrangos draudimas

Apsidraudus šiuo draudimu, draudimo bendrovė atlygins žalą, kuri transporto priemonei padaryta dėl avarijų, stichinių nelaimių (audrų, potvynių, liūčių, krušų, žaibo trenkimo), vagysčių, vandalizmo, gaisrų. Jei bus nurodyta draudimo sutartyje, taip pat bus atlyginta žala, padaryta transporto priemonės papildomai įrangai (garso aparatūrai, išorinėms antenoms, spoileriams ir pan.).

Papildomai su transporto priemone galima drausti:

• Vairuotojo bei keleivių sveikatą ir gyvybę dėl nelaimingų atsitikimų, įvykusių autoavarijos metu (pagal transporto priemonių techninėje charakteristikoje nurodytą keleivių vietų skaičių);

• Papildomus įrengimus. Papildomais įrengimais laikomi bet kokie transporto priemonės įrengimai, kurių gamykla neįmontuoja kaip būtinų.

Apsidraudus Kasko draudimu žala nėra atlyginama kai:

1.Laiku nesumokama draudimo įmoka

2.Vagystės atveju įrodžius, jog draudėjas buvo palikęs transporto priemonę neįjungęs apsaugos priemonių (nurodytų draudimo liudijime).

3.Draudėjas sukčiavo, siekdamas gauti draudimo išmoką (inscenizavo draudiminį įvykį, sudarė draudimo sutartį po įvykio ir pan.).

13. DRAUDIMO ŠALIŲ TEISĖS IR PAREIGOS.

Draudimo įmonė turi teisę reikalauti, kad asmuo, sudaręs ar ketinantis sudaryti draudimo sutartį, pateiktų reikiamą informaciją apie apdraudžiamą ar draustą asmenį arba objektą, jeigu
ši informacija yra susijusi su draudimo sutartimi.

Draudimo įmonė privalo: 1) supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis ir išduoti draudimo liudijimą (polisą); 2) įvykus draudiminiam įvykiui, draudimo sutartyje ar Draudimo įstatymo nustatytais terminais mokėti draudimo išmokas; 3) draudėjui pareikalavus ir jam apmokėjus, išduoti draudimo liudijimo dublikatą ar kitus draudimo sutarties sudarymą patvirtinančius dokumentus; 4) neskelbti apie draudėją ar kitus asmenis, jų turtinę padėtį informacijos, gautos vykdant draudimo sutartys, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Draudėjas privalo: 1) laiku mokėti draudimo įmokas; 2) sudarydamas draudimo sutartį bei jos galiojimo metu suteikti draudimo įmonei jos nustatytą informaciją apie draudžiamą ar apdraustą ar apdraustą asmenį ar objektą, taip pat informaciją apie sudarytas ar ketinamas sudaryti to paties objekto draudimo sutartis; 3) pateikti draudimo įmonei visus su draudiminiu įvykiu susijusius dokumentus.

Kitos draudimo įmonės ir draudėjo pareigos bei teisės numatomos draudimo sutartyje bei draudimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Draudėjas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudiminio įvykio faktu; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos.

14. FRANČIZĖ. JOS TAIKYMO PRIVALUMAI. FRANČIZĖS RŪŠYS

Franšizė Apdrausto nuostolio dalis pinigais, kuria draudėjas (apdraustas klientas) dalyvauja nuostolio atlyginime.

Pagrindinis frančizės privalumas yra tas, kad ji ženkliai sumažina draudimo įmoką, nes draudimo kompanijai nebereikia reguliuoti smulkių žalų, kurių administravimo kaštai nėra mažesni. Frančizė taupo mūsų laiką nes, draudžiantis be frančizės, net ir dėl keliasdešimties litų žalos draudėjui tenka sugaišti keletą valandų, kol bus sutvarkyti dokumentai, reikalingi draudimo išmokai gauti.

Franšizė, besąlyginė Nuostolio dalis pinigais, kuria draudėjas (apdraustas klientas) dalyvauja nuostolio atlyginime. Nuostolio dalis, viršijanti besąlyginės franšizės dydį, yra apmokama draudimo bendrovės.

Franšizė, sąlyginė Nuostolio dalis pinigais, kurią draudėjas (apdraustas klientas) padengia pilnai, jei patirtas nuostolis neviršija franšizės dydžio. Jei nuostolis viršija sąlyginės franšizės dydį, draudimo bendrovė padengia visą žalą.

15.GYVYBĖS DRAUDIMAS

Lietuvoje galima apsidrausti kaupiamuoju arba gyvybės rizikos draudimu.Kaupiamasis gyvybės draudimas – tai darbuotojo premijavimo, pririšimo prie darbovietės pririšimo forma. Šis draudimas išmokamas:

1. Darbuotojui mirus bet kuriuo draudimo sutarties galiojimo metu.

2. Pasibaigus draudimo laikotarpiui.

Papildoma draudimo suma gali būti išmokama ir darbuotojo susižalojimo nelaimingo atveju (mišrusis gyvybės draudimas). Paprastai nustatoma nuo 3 iki 40 m. draudimo laikotarpis. Minimalus „apsimokantis“draudimo terminas 10 m. nes tik tokiam terminui taikoma mokesčių lengvata. Draudimo įmokos dydžiui įtakos turi darbuotojų:1.lytis; 2. amžius; 3. žalingi įpročiai; 4. sveikatos būklė ir ligos.

Gyvybės draudimas nekompensuoja: susižalojimų tyčia, savyžudybių, įvykių dėl apsvaigimo narkotinėmis medžiagomis, karo, radiacijos.

16. DRAUDIMO RŪŠIES TAISYKLĖS. Į KOKIAS DRAUDIMO TAISYKLIŲ DALIS REIKALINGA ATKREIPTI SVARBIAUSIĄ DĖMESĮ, PRIEŠ PASIRAŠANT DRAUDIMO SUTARTĮ

Pagal atskirą draudimo grupę draudimo įmonės nustatytos draudimo rūšies sąlygos, kuriomis remiantis draudimo įmonė, turėdama Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos leidimą, vykdo savanoriškąjį draudimą.

Prieš pasirašant draudimo sutartį, svarbiausia atkreipti dėmesį i į tokias draudimo taisyklių dalis:

• Į draudimo įmokos bei draudimo apsaugos padidėjimo santykį ir pasirinkti tinkamiausią variantą.

• Draudiminis įvykis gali sukelti daug įvairių nuostolių. Ne visi šie nuostoliai yra atlyginami. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad su įvykiu susijusi žala gali atsirasti ne tik paties įvykio metu.

• Išsiaškinti, kokius nuostolius draudimo įmonė įsipareigoja atlyginti, įvykus draudiminiam įvykiui.

• Draudimo išmokos mokėjimo terminai. Kai išmokos mokėjimas susiejamas su tam tikrų dokumentų iš valstybės institucijų gavimu, svarbu išsiaiškinti, ar šios institucijos gali tokius dokumentus pateikti.

17. DRAUDĖJAS. DRAUDIMO TANKIS

Draudėjas – asmuo, sudaręs su draudimo įmone draudimo sutartį ar esantis draudėju draudimo įstatymo pagrindu ir privalantis mokėti draudimo įmokas (premijas) bei turintis teisę gauti, atsitikus draudiminiam įvykiui, draudimo išmoką.

Draudimo tankis parodo, kiek surinktų draudimo įmokų tenka vienam šalies gyventojui.

18. DRAUDIMO NUO NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DRAUDIMO VARIANTAI

a) nelaimingo atsitikimo sąlygota darbuotojo žūtis;

b) nelaimingo atsitikimo sąlygotas darbuotojo invalidumas;

c) nelaimingo atsitikimo sąlygotas darbuotojo laikinas darbingumo netekimas (smulkios traumos: kaulų lūžiai, skilimai, išnirimai, raumenų ir raiščių patempimai ir pan.).

19. DRAUDIMO POLISAS. ĮRAŠAI APIBŪDINANTYS DRAUDIMO SUTARTIES KOKYBĘ

Draudimo liudijimas (polisas) – tai oficialus dokumentas, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas.

Draudimo liudijime (polise) turi būti nurodytas draudimo
poliso numeris; draudimo įmonės pavadinimas ir adresas; draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo vardas, pavardė arba įmonės/organizacijos pavadinimas; draudimo grupė ir draudimo rūšies taisyklių pavadinimas bei numeris; draudimo objektas, suma, įmoka ir jos mokėjimo terminai; sutarties galiojimo terminas; draudėjo įrašas, kad jis su draudimo rūšies taisyklėmis susipažino, ir parašas; draudimo įmonės įgalioto sudaryti draudimo sutartį asmens parašas ir draudimo įmonės antspaudas; draudėjo parašas, antspaudas (jei draudėjas yra įmonė, įstaiga ar organizacija); draudimo poliso išdavimo data.

Įrašai apibūdinantys draudimo sutarties kokybę:

• Draudimo objektas;

• Draudiminiai įvykiai (arba rizikos);

• Draudimo suma;

• Draudimo laikotarpis.

Draudimo polisus registruoja ir tvarko kiekviena draudimo įmonė. Asmenys, pagrobę, sunaikinę, sužaloję ar paslėpę, taip pat suklastoję ir realizavę arba panaudoję draudimo liudijimą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

20. DRAUDIMAS NEKINTAMA DRAUDIMO SUMA

Draudimas nekintama draudimo suma – po draudiminio įvykio sutartis pagal draudiminių įvykių grupę galioja ta pačia suma, neatsižvelgiant į pagal sutartį išmokėtas draudimo išmokas.

21. „ŽALIOJI KORTELĖ“

„Žalioji kortelė“ – tai vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas užsienyje, būtinas vykstant į užsienio šalis, priklausančias žaliosios kortelės zonai. Kiekvienoje šalyje, priklausančioje žaliosios kortelės sistemai, yra sudaromi Nacionaliniai biurai, kurie atlieka 2 pagrindines funkcijas: išduoda žaliosios kortelės įgaliojimus draudimo bendrovėms (Žalų kompensavimo biuras) bei reguliuoja toje šalyje pateiktas pretenzijas ir ieškinius dėl užsienio vairuotojų civilinės atsakomybės (Pretenzijų reguliavimo biuras). 1950 m. pradžioje privalomas automobilių civilinės atsakomybės draudimas pagal žaliosios kortelės sistemą galiojo 13-oje šalių. 1970 m. pabaigoje jų skaičius išaugo iki 23, o dabar žaliosios kortelės sistemai priklauso 32 šalys (Lietuva kol kas nėra viena iš jų). Žaliosios kortelės draudimo įmokos dydis priklauso nuo to, kiek laiko drausta transporto priemonė bus užsienyje bei nuo transporto priemonės kategorijos.

22. DRAUDIMO VEIKLOS SKIRSTYMAS

Turintys teisę verstis draudimo veikla subjektai Lietuvos Respublikoje negali vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus draudimo, perdraudimo bei su šia veikla susijusią veiklą: draudiminių ir perdraudiminių įvykių administravimą, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimą, konsultavimą draudimo ir perdraudimo klausimais, tarpininkavimą sudarant pensijų kaupimo (išskyrus papildomą savanorišką kaupimą) sutartis, draudimo ir perdraudimo specialistų mokymą, kvalifikacijos kėlimą bei nekilnojamojo turto nuomą ir draudžiamo turto vertinimą.

23. DRAUDIKAS. DRAUDIMO PRASISKVERBIMAS

Draudikas – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti draudimo veiklą ar draudimo įmonė, vykdanti draudimo, taip pat su draudimu susijusią veiklą ir įsipareigojanti draudėjui draudimo sutartyje numatytų draudiminių įvykių atvejais mokėti draudimo išmokas.

Draudimo prasiskverbimas rodo procentinį santykį tarp draudimo bruto įmokų ir bendrojo šalies nacionalinio produkto. Draudimo prasiskverbimo ir išsiplėtimo rodiklių analizė rodo, kad Lietuvos draudimo rinka- gyvybės ir ne gyvybės- yra pereinamajame laikotarpyje. Rinka turi nemažą augimo potencialą, tačiau šį augimą sąlygoja ribota pačios rinkos perkamoji galia.

24. MUITINĖS PROCEDŪRŲ DRAUDIMAS. ŠIO DRAUDIMO NAUDA. KOKIOMS MUITINĖS PROCEDŪROMS GALI BŪTI TAIKOMAS ŠIS DRAUDIMAS

Muitinės procedūrų draudimas sudaro sąlygas vėlesniam laikui atidėti importo, eksporto muitus bei kitus mokesčius, kuriuos reikia sumokėti muitinei Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Muitinės procedūrų draudimo pagalba garantuojama, jog laiku bus sumokėti su importu bei eksportu susiję mokesčiai, o draudėjui tai yra naudinga, nes nereikia iš karto atsiskaityti.

25. PERDRAUDIMAS. PERDRAUDIMO RŪŠYS.

Perdraudimas – draudimo įmonės prisiimtos draudimo rizikos dalies perdavimas kitai draudimo ar perdraudimo įmonei. (Vykdyti šią veiklą reikalinga Draudimo veiklos licencija)

Perdraudimas vykdomas dėl šių pagrindinių priežasčių:

1. Dėl draudimo įmonės veiklos rezultatų patikimumo didėjimo;

2. Dėl draudimo pajėgumų padidėjimo;

3. Dėl veiklos tęstinumo užtikrinimo po katastrofų;

4. Dėl informacijos gavimo ir perdavimo;

5. Dėl galimybės nutraukti vykdomą draudimo veiklą tam tikroje draudimo grupėje ar teritorijoje.

Perdraudimo rūšys (dažniausiai skirstoma į neprivalomąjį (fakultatyvųjį, bei sutartinį perdraudimą):

1. Neprivalomasis perdraudimas – kai pirminis draudėjas bei perdraudėjas atskirai aptaria kiekvieną iš draudėjo perimtą riziką ir numato tos rizikos perdraudimo sąlygas (pirminis draudikas pasirenka pats, kurias sutartis perdrausti, o kurias ne);

Neprivalomojo perdraudimo veikla gali būti skirstoma į atskiras rūšis(pagal rizikos paskirstymą):

1. Proporcingas, kai iš draudėjų perimtos rizikos bei draudiminių įvykių išmokos yra paskirstomos pagal iš anksto nustatytą santykį (proporciją);

2. Neproporcingas, kai perdraudimo įmonė padengia viršijantį perdraudimo sutartyje numatytą
nuostolį (nuostolių dydis gali būti išreikštas tiek santykine, tiek pinigų suma);

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3631 žodžiai iš 7252 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.