Atsiskaitymu su pirkėjais apskaita
5 (100%) 1 vote

Atsiskaitymu su pirkėjais apskaita

“Atsiskaitymų su pirkėjais apskaita ir analizė”

APSKAITOS KURSINIS DARBAS

TURINYSĮVADAS 3

1. ATSISKAITYMAI SU PIRKĖJAIS 4

Atsiskaitymai grynaisiais 5

1.2 Atsiskaitymai negrynaisiais 5

1.2 Atsiskaitomieji dokumentai 6

2. ATSISKAITYMO BŪDAI 8

2.1 Atsiskaitymai mokėjimo pavedimais 9

2.2 Atsiskaitymai mokėjimo pavedimais lietuvoje 10

3. PARDAVIMO – PIRKIMO SUTARTYS 12

3.1 Parduotų prekių grąžinimai ir nukainojimai 13

3.2 Diskonto politika 13

3.3 Diskontai ir nuolaidos 14

3.4 Pardavimų diskontai 14

3.5 Prekybos nuolaidos 16

3.6 Faktoringas 17

4. TRUMPALAIKIS TURTAS ANTRA KLASĖ 21

5. IĮ OFFICE 1 „Onija“ ATSISKAITYMAI SU PIRKĖJAIS 22

5.1 Ūkinės finansinės operacijos 23

5.2 Pardavimų apskaita 24

5.3 Pirkimo – pardavimo sutartys 25

5.4 OFFICE 1 „Onija“ taikomos pardavimo nuolaidos 26

5.5 OFFICE 1 „Onija“ parduotų prekių grąžinimas. 27

IŠVADOS IR SIŪLYMAI 29

NAUDOTA LITERATŪRA 30

PRIEDAI 31

Pirmas priedas PVM sąskaita – faktūra 31

Antras priedas Kasos pajamų orderis 32

Trečias priedas Kasos išlaidų orderis 33

Ketvirtas priedas pirkimo – pardavimo sutartis 34

ĮVADAS

Viena iš svarbiausių kiekvieno prekybinio sandorio sąlygų –

atsiskaitymo forma, apimanti atsiskaitymo būdą, laiką, vietą ir mokėjimo

valiutą. Pasirinkti tinkamą atsiskaitymo būdą svarbu kiekvienai sandorio

šaliai, nes jų interesų konfrontacija ir lemia atsiskaitymo būdų įvairovę.

Pardavėjas suinteresuotas, kad už patiektas prekes būtų kuo greičiau

sumokėta ir prekių nuosavybes teisę patvirtinančius dokumentus jis turėtų

iki to momento, kol pirkėjas sumokės visą sutartyje numatytą sumą. Pirkėjui

svarbu laiku gauti prekes ar bent dokumentus, patvirtinančius nuosavybės

teisę į jas, ir mokėjimą atidėti kuo vėlesniam momentui. Šios aplinkybės

yra viena iš dokumentinių atsiskaitymo būdų atsiradimo priežasčių.

Pardavimo pajamos gali būti įvertinamos tik už pačią preke (paslaugą)

gauta arba gautina grynųjų pinigų arba jų ekvivalentu suma.

Darbo tikslas – remiantis moksline literatūra, statistine medžiaga,

dokumentais, įstatymais, spauda bei Internetu, savo darbo metu gauta

patirtimi – atlikti IĮ „Onija“ pirkėjų atsiskaitymų tyrimą.

Šio darbo objektas IĮ „Onija“ užsiimanti kanceliarinių prekių, biuro

įrangos ir kompiuterinės technikos mažmenine prekyba, pirkėjų

atsiskaitymai.

Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:

1. Apibrėžti atsiskaitymų su pirkėjais esmę.

2. Palyginti atsiskaitymą grynaisiais ir negrynaisiais.

3. Apibūdinti atsiskaitymo būdus, dokumentus.

4. Atlikti IĮ „Onija“ atiskaitymų su pirkėjais tyrimą.

Šio darbo temos aktualumas – pasireiškia tuo, kad pavieloti

atsiskaitymai gali ne tik sutrikdyti normalią įmonės veiklą, bet ir

padaryti didelių nuostolių. Šie praradimai iš karto pasireiškia pinigų

trūkumu. Vėlesniais laikotarpiais dėl sutrikusių atsiskaitymų įmonė gali

prarasti tekėjų pasitikėjimą ir klientų susidomėjimą.

1. ATSISKAITYMAI SU PIRKĖJAIS

Savininkas, įregistravęs įmone, gali plėtoti ūkinę veiklą: gauti iš jos

pajamas ir daryti išlaidas, kurios padeda šias pajamas uždirbti. Visi

įmonės savininko veiksmai, susiję su pinigų uždirbimu ir gamybos

išlaidomis, vadinami ūkinėmis finansinėmis operacijomis arba trumpiau –

ūkinėmis operacijomis.

Visi piniginiai veiksmai – ūkinės operacijos – turi būti įforminami

atitinkamais dokumentais (sąskaitomis, važtaraščiais, pavedimais, čekiais

ir kt.) ir fiksuojami tam skirtuose registruose (žurnaluose, knygose,

žiniaraščiuose ir kt.) šiais tikslais:

1. kad neužmirštu, kada ir kokia ūkinė operacija atlikta, kokia tos

ūkinės operacijos vertė;

2. žinotu, ar apsimoka daryti išlaidas tai ar kitai paslaugai teikti;

3. žinotu, kiek uždirbta pajamų per tam tikrą laikotarpį ir kiek

reikėjo padaryti išlaidų šioms pajamoms uždirbti;

4. galėtu sudaryti reikalaujamą atskaitomybę, apskaičiuoti

apmokestinamąsias pajamas ir sumokėti į biudžetą priklausančius

mokesčius.

Atsižvelgdamas į išvardytas aplinkybes, įmonės savininkas privalo

organizuoti ūkinių operacijų apskaitą, daryti buhalterinius įrašus į

apskaitos registrus ir sudaryti reikalaujamą atskaitomybe.(7. 184)

Kiekviena įmonė privalo fiksuoti visus su pinigais susijusius veiksmus.

Vedant ūkinių operacijų apskaitą, nepakanka vien suregistruoti ūkinių

operacijų dokumentus. Visas šias operacijas reikia atitinkamai įvertinti,

sugrupuoti, atsižvelgti į atsargų likučius, pirkėjų skolas, apskaičiuoti

PVM ir atlikti kitus veiksmus, kad būtų galima teisingai nustatyti

apmokestinamąsias pajamas. Be to, įmonių savininkai dažnai savo asmenines

lėšas naudoja prekėms, medžiagoms ir kitoms vertybėms
įsigyti ar sumokėti

už paslaugas. Šias ir daugelį kitų ūkinių operacijų reikia tinkamai

įforminti ir apskaityti, kad nenukentėtų ne tik savininko, bet ir valstybės

interesai.

Stambesnėse įmonėse, kurios (yra PVM mokėtojos), privalo ne paprastai

registruoti ūkines operacijas, o vesti sudėtingesnę apskaitą, kurioje

ūkinių operacijų atspindėjimo registruose įrašai tvarkomi pagal tam tikrą

sistemą, vadinamą dvejybiniu įrašu.(7. 184)

Nuo to, kaip sutvarkyta atsiskaitymų tarp ūkio subjektų sistema,

priklauso labai daug kas – net paties verslo plėtojimo sėkmė. Pavieloti

atsiskaitymai gali ne tik sutrikdyti normalią įmonės veiklą, bet ir

padaryti didelių nuostolių. Šie praradimai iš karto pasireiškia pinigų

trūkumu. Vėlesniais laikotarpiais dėl sutrikusių atsiskaitymų įmonė gali

prarasti tekėjų pasitikėjimą ir klientų susidomėjimą. Sutrikę atsiskaitymai

tiesiogiai mažina ir įmonės galimybes gauti paskolą.

Piniginius atsiskaitymus sąlyginai galima suskirstyti į dvi grupes:

1. atsiskaitymai grynaisiais pinigais;

2. atsiskaitymai įvairiais grynuosius pinigus keičiančiais dokumentais.

(7. 186)

Atsiskaitymai grynaisiais

Grynieji pinigai yra paprasčiausia ir seniausia atsiskaitymų priemonė.

Grynųjų pinigų padidėjimas didina įmonės likvidumą, leidžia tuojau pat

naudotis gauta suma.

Atsiskaitymas grynaisiais paprastai vykdomas tuo pat metu, kai gaunamos

prekės, todėl kyla mažiausiai problemų dėl verslo partnerių tarpusavio

nepasitikėjimo.

Deja, atsiskaitant grynaisiais pinigais iškyla nemažai sunkumu:

1. nepatogu nešiotis dideles pinigų sumas (juos galima pamesti, juos

gali pavogti ir pan.);

2. pinigų perskaičiavimas atima daug laiko;

3. sudaromos palankios sąlygos nuslėpti pajamas, ypač tada, kai

pirkėjas sumoka pinigus už prekę ir nereikalauja įmokėti į kasą

pinigų, priėmimo dokumento ir pan.

Taigi, kaip matome, atsiskaitymas grynaisiais pinigais turi daugiau

trūkumų nei privalumų. Todėl, nors įmonės bei organizacijos ir gali

atsiskaitinėti grynaisiais, ši atsiskaitymų rūšis tampa nepopuliari.

Normalioje rinkoje atsiskaitymai grynaisiais pinigais dažniausiai taikomi

mažmeninėje prekyboje, paslaugų sferoje, nors ir čia jų įtaka mažėja.

Priešingai, atsiskaitymai grynaisiais pinigais dominuoja šešėlinės rinkos

operacijose. Jų pagausėjimas – tai šešėlinės rinkos indikatorius, rodantis

šios rinkos pagyvėjimą. (1. 72)

1.2 Atsiskaitymai negrynaisiais

Atsiskaitymai negrynaisiais vykdomi perkeliant pinigines lėšas iš

vienos įmonės atsiskaitomosios sąskaitos į kitos įmonės atsiskaitomąja

sąskaitą. Grynųjų pinigų apyvarta pakeičiama bankų įrašais. Atsiskaitymai

negrynaisiais, sudarydami didžiąją pinigų apyvartos dalį išstumia iš

cirkuliacijos stambias pinigų sumas. Tai leidžia sumažinti jų emisiją,

cirkuliacijos kaštus pinigams spausdinti, transportuoti, saugoti,

skaičiuoti ir pan. Atsiskaitant negrynaisiais, bankams susidaro palankios

sąlygos kontroliuoti įmones, jų veiklą. Taip pat jie leidžia valstybės

lygmeniu per kredito sistema apskaityti ir kontroliuoti visuomeninio

produkto gamybą ir paskirstymą, sukaupti operatyviąją informaciją.

Teisingai ir racionaliai organizuoti atsiskaitymai negrynaisiais turi

esmine reikšmę įmonės finansinei drausmei stiprinti. Laiku baigti

atsiskaitymai sudaro sąlygas nepertraukiamai lėšų apytakai, galimybę laiku

atsiskaityti su savo tiekėjais, finansų bei banko įstaigomis, darbuotojais.

Tokiu būdu atsiskaitymai negrynaisiais ne tik atspindi ūkinius sandorius,

bet ir aktyviai juos veikia. Taigi jie yra ekonomiškai reikšmingi, kadangi

padeda:

1. skatinti produkcijos realizavimą savalaikius atsiskaitymus ir

nepertraukiama lėšų apytaką;

2. sudaryti sąlygas vienai įmonei kontroliuoti kitą, o bankams – jas

abi;

3. spartinti dokumentų ir apyvartiniu lėšų apyvartumą, tuo mažinant

materialinius ir laiko nuostolius.

Vykdant atsiskaitymus negrynaisiais pinigais vadovaujamasi keliais

principais.

Pirma, siekiama pinigų judėjimą susieti su materialinių vertybių

apyvarta, ją kontroliuoti atsiskaitymais.

Antra, paprastai bankas nurašo pinigus nuo pirkėjo sąskaitos tik jam

sutikus ar pavedus. Tai yra svarbi ūkiniu sutarčių drausmės laikymosi

kontrolės sąlyga.

Trečia, įmonės moka tiekėjams savomis ar banke pasiskolintomis lėšomis.

Bankų įstaigos yra atsiskaitymu tarpininkės. Jos ne tik atlieka

atsiskaitymų technines operacijas, bet ir aktyviai juos organizuoja bei

kontroliuoja. Tai padeda stiprinti ūkinių sutarčių ir mokėjimų drausmę. (1.

73)

1.2 Atsiskaitomieji dokumentai

Atsiskaitymo būdas parenkamas laisvai. Fiziniai ir juridiniai asmenys

atsiskaitymo būdą, taip pat konkretu mokėjimo laiką, akceptavimą nurodo

savo sutartyse. Atsiskaitymų dokumentų sumos neribojamos. Bankai apmoka

atsiskaitomuosius dokumentus iš įmonių sąskaitų, atsižvelgdami į
lėšų

likutį. Išimtiniais atvejais, kai įmonės sąskaitoje nėra lėšų likučio,

bankas gali suteikti paskolą. Ji suteikiama atsižvelgiant į kliento mokumą.

Jei bankas negarantuotas, kad paskola bus grąžinta, jis gali jos nesuteikti

ir seniems banko klientams. Norėdamas įsitikinti, kad įmonė yra moki,

tiekėjas gali pareikalauti įmonės veiklos balanso ar kitų finansinių

ataskaitų.

Atsiskaitomieji dokumentai yra kelių rūšių:

1. mokėjimo pavedimai;

2. mokėjimo reikalavimai-pavedimai;

3. mokėjimo reikalavimai bei juos pakeitę debeto reikalavimai;

4. dokumentinis akredityvas;

5. dokumentinis inkaso;

6. akceptuoti pavedimai;

7. inkasiniai – pavedimai;

8. atsiskaitymai vekseliais;

9. atsiskaitymai čekiais;

10. kreditinės ir debetinės kortelės ir kt.

Atsiskaitomieji dokumentai turi atitikti standartų reikalavimus ir

juose turi būti šie rekvizitai:

1. Dokumento pavadinimas.

2. Dokumento numeris ir data. Metai ir diena rašomi skaitmenimis, mėnuo

– žodžiu.

3. Mokėtojo banko pavadinimas ir kodas.

4. Mokėtojo pavadinimas, jo sąskaitos banke numeris.

5. Lėšų gavėjo pavadinimas, jo sąskaitos banke numeris.

6. Lėšų gavėjo banko pavadinimas ir kodas.

7. Suma skaitmenimis ir žodžiais.

8. Lėšų paskirtis.

Pirmasis dokumento egzempliorius turi būti pasirašytas įmonės

pareiginių asmenų, turinčių teisę tvarkyti sąskaitą banke, ir patvirtintas

jos spaudu. Fizinių asmenų atsiskaitomieji, dokumentai patvirtinami vienu

sąskaitos savininko parašu.

Atsiskaitymuose yra naudojami dokumentų originalai. Čekiai ir vekseliai

turi būti užpildomi tik rašalu. Ištaisymai atsiskaitomuose dokumentuose

neleidžiami.

Lėšos iš mokėtojo sąskaitos nurašomos pagal pirmąjį atsiskaitomojo

dokumento egzempliorių, išskyrus akceptuotus pavedimus arba dokumentą,

perduotą telefaksu.

Atsiskaitymai negrynaisiais grupuojami pagal mokėjimo atlikimo režimą.

Šiuo požiūriu atsiskaitymai skirstomi į:

1. reguliarius mokėjimus (pastovius pavedimus ar tiesioginį

debetavimą);

2. tarpusavio reikalavimu įskaitymus.

Pagal tai, už ką atsiskaitoma, yra prekiniai ir finansiniai

atsiskaitymai. Teritoriniu požiūriu atsiskaitymai būna vietiniai

(nacionaliniai) ir tarptautiniai. Atsiskaitymo agento statusas apsprendžia

pačios atsiskaitymo sistemos statusą – mažmeninė ar didmeninė atsiskaitymo

sistema.(6. 12)

2. ATSISKAITYMO BŪDAI

Piniginiuose atsiskaitymuose dalyvauja pardavėjas, pirkėjas ir bankas.

Kiekvienas dalyvis turi skirtingus motyvus ir poreikius. Banko funkcija yra

suprasti tu motyvų bei poreikiu skirtumus ir padėti surasti optimaliausią

variantą bendriems klientų tikslams įgyvendinti.

Pardavėjo tikslas – kuo greičiau gauti užmokestį už parduotas prekes ar

paslaugas. Todėl pardavėjas stengiasi sutarti dėl jam palankiausio mokėjimo

termino. Pardavėją pirmiausia domina pinigų cirkuliacijos maksimizavimas ir

nuostolių minimizavimas parduodant prekes kreditan.

Pirkėjo tikslas – gauti užsakytas prekes ir paslaugas bei atsiskaityti

už jas kuo vėliau. Pirkėjas siekia, kad įsigytos prekės atitiktų tam tikrus

kokybės standartus.

Taigi kiekviena įmonė stengiasi taip tvarkyti savo atsiskaitymus, kad

pinigus iš klientų gautų kuo anksčiau, o su tiekėjais atsiskaitytų kuo

vėliau. Tada laisvas lėšas įmonė gali investuoti į kitas programas ir

padidinti pelną.

Banko tikslas -garantuojant savo klientams greitus, racionalius,

ekonomiškus ir patogius atsiskaitymus, maksimizuoti savo pelną iš mokėtojų

paslaugu. Bankas turi gerai įvertinti su tokiomis paslaugomis susijusią

riziką.

Vadinasi, pasirenkant mokėjimo būdą. pirmiausia atsižvelgiama į šiuos

kriterijus:

1. rizikos laipsnis (apmokėjimo/prekių negavimo rizika),

2. patogumas (turi būti patogu ir lengva naudoti pasirinktą būdą),

3. kaina (turi būti priimtina atsiskaitymo būdo kaina),

4. komercinis (pasirinktas atsiskaitymo būdas turi turėti pranašumų

prieš konkurento pasirinktąjį).

Pasirinktas atsiskaitymo būdas negali idealiai atitikti visų šių

kriterijų. Pavyzdžiui, pasirinkus saugiausią atsiskaitymo būdą, už jį teks

daugiau mokėti.

Prieš pasirinkdamas atsiskaitymo būdą. pirkėjas (pardavėjas) turi

numatyti, su kokia rizika jis susidurs, pasinaudojęs šiuo būdu. Tada jis

turi įvertinti rizikos laipsnį bei norą jį toleruoti.

Antra vertus, atsiskaitymo riziką sąlygoja ne tik pasirinkto konkretaus

mokėjimo būdo ypatumai, bet ir bendresnio pobūdžio veiksniai, verčiantys

daryti atitinkamas praktines korekcijas.

Jeigu vykdant vietinius atsiskaitymus pardavėjas didesniu ar mažesniu

laipsniu priklausomas nuo pirkėjo bendro finansinio pajėgumo, jo pinigų

srautų, t. y. realiai egzistuoja partnerio įsipareigojimų nevykdymo rizika,

pasireiškianti tuo, kad skolininkas paprasčiausiai gali paskelbti bankrotą,

gali susiklostyti jam nepalanki ekonominė padėtis, dėl nesugebėjimo ar net

nesąžiningumo gali nesumokėti skolos sumos, tai vykdant komercinius

sandorius su užsienio partneriu rizikos
daugiau. Čia prisideda

valiutinė rizika, juridinė rizika, politinė (krašto) rizika, ne paskutinį

vaidmenį vaidina asmeninis bendravimas, nepakankamas kitos šalies papročių,

tradicijų žinojimas ir pan. (5. 85)

2.1 Atsiskaitymai mokėjimo pavedimais

Mokėjimo pavedimas apibūdinamas kaip įmonės nurodymas savo bankui

pervesti atitinkamą sumą iš jos sąskaitos į pinigų gavėjo sąskaitą. –

Atsiskaitydamas mokėjimo pavedimais, mokėtojas išrašo mokėjimo pavedimą, t.

y. Nustatytos formos blanką:

Mokėjimo pavedimas forma

Atsiskaitant mokėjimo pavedimais procedūra parodyta. Jame matyti, kokiu

būdu, atsiskaitant mokėjimo pavedimais, pinigus gauna pardavėjas.

Šis atsiskaitymo būdas – tai paprasčiausias mokėjimas iš einamosios

sąskaitos. Pačioje prekybinėje operacijoje komerciniai dokumentai yra

naudojami, tačiau jie nėra siunčiami per bankus. Tokio tipo atsiskaitymuose

bankas neturi jokių papildomų įsipareigojimų. Čia jis veikia kaip

paprasčiausias tarpininkas tarp mokėtojo ir pinigų gavėjo.

Mokėjimo pavedimais galima atsiskaityti už prekes, paslaugas, grąžinti

kreditą, mokėti palūkanas, mokesčius, atlikti kitus mokėjimus.

Pavedimas galioja 10 dienų, neskaitant išrašymo dienos. Jis rašomas

trim egzemplioriais, jei mokėtojas ir lėšų gavėjas turi sąskaitas tame

pačiame banke. Pirmasis egzempliorius naudojamas kaip memorialinis orderis

mokėtojo banke, antrasis įteikiamas lėšų gavėjui, trečiasis, patvirtintas

banko darbuotojų parašais ir spaudu, grąžinamas mokėtojui. (3.79)

Jei mokėtojo ir lėšų gavėjo sąskaitos yra skirtinguose bankuose,

pildomi keturi pavedimo egzemplioriai. Pirmasis egzempliorius naudojamas

kaip memorialinis orderis mokėtojo banke, antrasis ir trečiasis, nurašius

lėšas, siunčiami lėšų gavėjo bankui. Čia antrasis egzempliorius naudojamas

kaip memorialinis orderis lėšoms į gavėjo sąskaitą įskaityti ir lieka

banke, o trečiasis įteikiamas lėšų gavėjui. Ketvirtasis egzempliorius

grąžinamas mokėtojui.

Atsiskaitant su keletu gavėjų, turinčių sąskaita tame pačiame banke,

naudojamas suvestinis mokėjimo pavedimas. Jis skiriasi nuo paprastojo

mokėjimo pavedimo tuo, kad čia į vieną dokumentą surašomi duomenys apie

mokėtinas sumas keliems gavėjams.

Bankas, gavęs mokėjimo pavedima, apmoka jį iš karto. Jeigu mokėtojo

sąskaitoje nėra pakankamai pinigų, mokėjimas atidedamas, kol bus sukaupta

reikiama suma. Jeigu pinigų trūksta, atsiskaitoma tokiu eiliškumu:

mokesčiai, atlyginimai, mokėjimai bankui ir kt. (3. 75)

2.2 Atsiskaitymai mokėjimo pavedimais lietuvoje

Mokėjimo pavedimas – labiausiai paplitusi Lietuvoje atsiskaitymo tarp

ūkio subjektų forma, nes yra nesudėtingas jo vykdymas ir garantuojamas

greitas pinigų gavimas. Pinigų gavimo terminas respublikos ribose yra viena

darbo diena. Jei lėšų siuntėjo bankas pervedimą įvykdo iki 13°° valandos,

lėšų gavėjo sąskaitoje pinigai parodomi tą pačią dieną. Pavedimai po 13°°

valandos kliento sąskaitoje atsispindės kitą darbo dieną.

Mokėjimo pavedimo vykdymo procedūroje dalyvauja dvi pusės ir kas vienai

pusei yra privalumas, atitinkamai kitai pusei gali būti trūkumas.

Atsiskaitant mokėjimo pavedimu, pirkėjas (mokėtojas) yra padėties

šeimininkas, galintis pasirinkti mokėjimo terminą ir sumą. Mokėtojas be

banko įsikišimo laisvai disponuoja atsiskaitomosios sąskaitos lėšomis.

Pasirenkant atsiskaitymą pavedimais, labai svarbu profesionaliai parengta

sutartis, būtinai numatanti atsiskaitymo sąlygas. Žinoma, niekada netrūksta

norinčių naudotis svetimais pinigais kuo ilgiau. Sutartyje būtina numatyti

realias sankcijas už delsimą, nes baudomis ir delspinigiais realiai turi

rūpintis pats tiekėjas. Tiesa, pagal 1997 m. liepos 2 d. priimta

Laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų įstatymo 2 str. 4 skirsnį, bankų

įstaigos tikrina, ar produkcijos gavėjai laiku apmoka atsiskaitomuosius

dokumentus. Jei išaiškinama, jog atsiskaitomieji dokumentai buvo pateikti

ne laiku, produkto gavėjai ne ginčo tvarka .moka 0,2 proc. baudą už

kiekvieną pradelstą dieną. Tačiau bankas praktiškai negali nustatyti, kada

gavėjas turi apmokėti, jei pasirinkta mokėjimo forma yra pavedimas. Tokiu

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2590 žodžiai iš 8630 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.