“Atsiskaitymų su pirkėjais apskaita ir analizė”
APSKAITOS KURSINIS DARBAS
TURINYSĮVADAS 3
1. ATSISKAITYMAI SU PIRKĖJAIS 4
Atsiskaitymai grynaisiais 5
1.2 Atsiskaitymai negrynaisiais 5
1.2 Atsiskaitomieji dokumentai 6
2. ATSISKAITYMO BŪDAI 8
2.1 Atsiskaitymai mokėjimo pavedimais 9
2.2 Atsiskaitymai mokėjimo pavedimais lietuvoje 10
3. PARDAVIMO – PIRKIMO SUTARTYS 12
3.1 Parduotų prekių grąžinimai ir nukainojimai 13
3.2 Diskonto politika 13
3.3 Diskontai ir nuolaidos 14
3.4 Pardavimų diskontai 14
3.5 Prekybos nuolaidos 16
3.6 Faktoringas 17
4. TRUMPALAIKIS TURTAS ANTRA KLASĖ 21
5. IĮ OFFICE 1 „Onija“ ATSISKAITYMAI SU PIRKĖJAIS 22
5.1 Ūkinės finansinės operacijos 23
5.2 Pardavimų apskaita 24
5.3 Pirkimo – pardavimo sutartys 25
5.4 OFFICE 1 „Onija“ taikomos pardavimo nuolaidos 26
5.5 OFFICE 1 „Onija“ parduotų prekių grąžinimas. 27
IŠVADOS IR SIŪLYMAI 29
NAUDOTA LITERATŪRA 30
PRIEDAI 31
Pirmas priedas PVM sąskaita – faktūra 31
Antras priedas Kasos pajamų orderis 32
Trečias priedas Kasos išlaidų orderis 33
Ketvirtas priedas pirkimo – pardavimo sutartis 34
ĮVADAS
Viena iš svarbiausių kiekvieno prekybinio sandorio sąlygų –
atsiskaitymo forma, apimanti atsiskaitymo būdą, laiką, vietą ir mokėjimo
valiutą. Pasirinkti tinkamą atsiskaitymo būdą svarbu kiekvienai sandorio
šaliai, nes jų interesų konfrontacija ir lemia atsiskaitymo būdų įvairovę.
Pardavėjas suinteresuotas, kad už patiektas prekes būtų kuo greičiau
sumokėta ir prekių nuosavybes teisę patvirtinančius dokumentus jis turėtų
iki to momento, kol pirkėjas sumokės visą sutartyje numatytą sumą. Pirkėjui
svarbu laiku gauti prekes ar bent dokumentus, patvirtinančius nuosavybės
teisę į jas, ir mokėjimą atidėti kuo vėlesniam momentui. Šios aplinkybės
yra viena iš dokumentinių atsiskaitymo būdų atsiradimo priežasčių.
Pardavimo pajamos gali būti įvertinamos tik už pačią preke (paslaugą)
gauta arba gautina grynųjų pinigų arba jų ekvivalentu suma.
Darbo tikslas – remiantis moksline literatūra, statistine medžiaga,
dokumentais, įstatymais, spauda bei Internetu, savo darbo metu gauta
patirtimi – atlikti IĮ „Onija“ pirkėjų atsiskaitymų tyrimą.
Šio darbo objektas IĮ „Onija“ užsiimanti kanceliarinių prekių, biuro
įrangos ir kompiuterinės technikos mažmenine prekyba, pirkėjų
atsiskaitymai.
Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:
1. Apibrėžti atsiskaitymų su pirkėjais esmę.
2. Palyginti atsiskaitymą grynaisiais ir negrynaisiais.
3. Apibūdinti atsiskaitymo būdus, dokumentus.
4. Atlikti IĮ „Onija“ atiskaitymų su pirkėjais tyrimą.
Šio darbo temos aktualumas – pasireiškia tuo, kad pavieloti
atsiskaitymai gali ne tik sutrikdyti normalią įmonės veiklą, bet ir
padaryti didelių nuostolių. Šie praradimai iš karto pasireiškia pinigų
trūkumu. Vėlesniais laikotarpiais dėl sutrikusių atsiskaitymų įmonė gali
prarasti tekėjų pasitikėjimą ir klientų susidomėjimą.
1. ATSISKAITYMAI SU PIRKĖJAIS
Savininkas, įregistravęs įmone, gali plėtoti ūkinę veiklą: gauti iš jos
pajamas ir daryti išlaidas, kurios padeda šias pajamas uždirbti. Visi
įmonės savininko veiksmai, susiję su pinigų uždirbimu ir gamybos
išlaidomis, vadinami ūkinėmis finansinėmis operacijomis arba trumpiau –
ūkinėmis operacijomis.
Visi piniginiai veiksmai – ūkinės operacijos – turi būti įforminami
atitinkamais dokumentais (sąskaitomis, važtaraščiais, pavedimais, čekiais
ir kt.) ir fiksuojami tam skirtuose registruose (žurnaluose, knygose,
žiniaraščiuose ir kt.) šiais tikslais:
1. kad neužmirštu, kada ir kokia ūkinė operacija atlikta, kokia tos
ūkinės operacijos vertė;
2. žinotu, ar apsimoka daryti išlaidas tai ar kitai paslaugai teikti;
3. žinotu, kiek uždirbta pajamų per tam tikrą laikotarpį ir kiek
reikėjo padaryti išlaidų šioms pajamoms uždirbti;
4. galėtu sudaryti reikalaujamą atskaitomybę, apskaičiuoti
apmokestinamąsias pajamas ir sumokėti į biudžetą priklausančius
mokesčius.
Atsižvelgdamas į išvardytas aplinkybes, įmonės savininkas privalo
organizuoti ūkinių operacijų apskaitą, daryti buhalterinius įrašus į
apskaitos registrus ir sudaryti reikalaujamą atskaitomybe.(7. 184)
Kiekviena įmonė privalo fiksuoti visus su pinigais susijusius veiksmus.
Vedant ūkinių operacijų apskaitą, nepakanka vien suregistruoti ūkinių
operacijų dokumentus. Visas šias operacijas reikia atitinkamai įvertinti,
sugrupuoti, atsižvelgti į atsargų likučius, pirkėjų skolas, apskaičiuoti
PVM ir atlikti kitus veiksmus, kad būtų galima teisingai nustatyti
apmokestinamąsias pajamas. Be to, įmonių savininkai dažnai savo asmenines
lėšas naudoja prekėms, medžiagoms ir kitoms vertybėms
įsigyti ar sumokėti
už paslaugas. Šias ir daugelį kitų ūkinių operacijų reikia tinkamai
įforminti ir apskaityti, kad nenukentėtų ne tik savininko, bet ir valstybės
interesai.
Stambesnėse įmonėse, kurios (yra PVM mokėtojos), privalo ne paprastai
registruoti ūkines operacijas, o vesti sudėtingesnę apskaitą, kurioje
ūkinių operacijų atspindėjimo registruose įrašai tvarkomi pagal tam tikrą
sistemą, vadinamą dvejybiniu įrašu.(7. 184)
Nuo to, kaip sutvarkyta atsiskaitymų tarp ūkio subjektų sistema,
priklauso labai daug kas – net paties verslo plėtojimo sėkmė. Pavieloti
atsiskaitymai gali ne tik sutrikdyti normalią įmonės veiklą, bet ir
padaryti didelių nuostolių. Šie praradimai iš karto pasireiškia pinigų
trūkumu. Vėlesniais laikotarpiais dėl sutrikusių atsiskaitymų įmonė gali
prarasti tekėjų pasitikėjimą ir klientų susidomėjimą. Sutrikę atsiskaitymai
tiesiogiai mažina ir įmonės galimybes gauti paskolą.
Piniginius atsiskaitymus sąlyginai galima suskirstyti į dvi grupes:
1. atsiskaitymai grynaisiais pinigais;
2. atsiskaitymai įvairiais grynuosius pinigus keičiančiais dokumentais.
(7. 186)
Atsiskaitymai grynaisiais
Grynieji pinigai yra paprasčiausia ir seniausia atsiskaitymų priemonė.
Grynųjų pinigų padidėjimas didina įmonės likvidumą, leidžia tuojau pat
naudotis gauta suma.
Atsiskaitymas grynaisiais paprastai vykdomas tuo pat metu, kai gaunamos
prekės, todėl kyla mažiausiai problemų dėl verslo partnerių tarpusavio
nepasitikėjimo.
Deja, atsiskaitant grynaisiais pinigais iškyla nemažai sunkumu:
1. nepatogu nešiotis dideles pinigų sumas (juos galima pamesti, juos
gali pavogti ir pan.);
2. pinigų perskaičiavimas atima daug laiko;
3. sudaromos palankios sąlygos nuslėpti pajamas, ypač tada, kai
pirkėjas sumoka pinigus už prekę ir nereikalauja įmokėti į kasą
pinigų, priėmimo dokumento ir pan.
Taigi, kaip matome, atsiskaitymas grynaisiais pinigais turi daugiau
trūkumų nei privalumų. Todėl, nors įmonės bei organizacijos ir gali
atsiskaitinėti grynaisiais, ši atsiskaitymų rūšis tampa nepopuliari.
Normalioje rinkoje atsiskaitymai grynaisiais pinigais dažniausiai taikomi
mažmeninėje prekyboje, paslaugų sferoje, nors ir čia jų įtaka mažėja.
Priešingai, atsiskaitymai grynaisiais pinigais dominuoja šešėlinės rinkos
operacijose. Jų pagausėjimas – tai šešėlinės rinkos indikatorius, rodantis
šios rinkos pagyvėjimą. (1. 72)
1.2 Atsiskaitymai negrynaisiais
Atsiskaitymai negrynaisiais vykdomi perkeliant pinigines lėšas iš
vienos įmonės atsiskaitomosios sąskaitos į kitos įmonės atsiskaitomąja
sąskaitą. Grynųjų pinigų apyvarta pakeičiama bankų įrašais. Atsiskaitymai
negrynaisiais, sudarydami didžiąją pinigų apyvartos dalį išstumia iš
cirkuliacijos stambias pinigų sumas. Tai leidžia sumažinti jų emisiją,
cirkuliacijos kaštus pinigams spausdinti, transportuoti, saugoti,
skaičiuoti ir pan. Atsiskaitant negrynaisiais, bankams susidaro palankios
sąlygos kontroliuoti įmones, jų veiklą. Taip pat jie leidžia valstybės
lygmeniu per kredito sistema apskaityti ir kontroliuoti visuomeninio
produkto gamybą ir paskirstymą, sukaupti operatyviąją informaciją.
Teisingai ir racionaliai organizuoti atsiskaitymai negrynaisiais turi
esmine reikšmę įmonės finansinei drausmei stiprinti. Laiku baigti
atsiskaitymai sudaro sąlygas nepertraukiamai lėšų apytakai, galimybę laiku
atsiskaityti su savo tiekėjais, finansų bei banko įstaigomis, darbuotojais.
Tokiu būdu atsiskaitymai negrynaisiais ne tik atspindi ūkinius sandorius,
bet ir aktyviai juos veikia. Taigi jie yra ekonomiškai reikšmingi, kadangi
padeda:
1. skatinti produkcijos realizavimą savalaikius atsiskaitymus ir
nepertraukiama lėšų apytaką;
2. sudaryti sąlygas vienai įmonei kontroliuoti kitą, o bankams – jas
abi;
3. spartinti dokumentų ir apyvartiniu lėšų apyvartumą, tuo mažinant
materialinius ir laiko nuostolius.
Vykdant atsiskaitymus negrynaisiais pinigais vadovaujamasi keliais
principais.
Pirma, siekiama pinigų judėjimą susieti su materialinių vertybių
apyvarta, ją kontroliuoti atsiskaitymais.
Antra, paprastai bankas nurašo pinigus nuo pirkėjo sąskaitos tik jam
sutikus ar pavedus. Tai yra svarbi ūkiniu sutarčių drausmės laikymosi
kontrolės sąlyga.
Trečia, įmonės moka tiekėjams savomis ar banke pasiskolintomis lėšomis.
Bankų įstaigos yra atsiskaitymu tarpininkės. Jos ne tik atlieka
atsiskaitymų technines operacijas, bet ir aktyviai juos organizuoja bei
kontroliuoja. Tai padeda stiprinti ūkinių sutarčių ir mokėjimų drausmę. (1.
73)
1.2 Atsiskaitomieji dokumentai
Atsiskaitymo būdas parenkamas laisvai. Fiziniai ir juridiniai asmenys
atsiskaitymo būdą, taip pat konkretu mokėjimo laiką, akceptavimą nurodo
savo sutartyse. Atsiskaitymų dokumentų sumos neribojamos. Bankai apmoka
atsiskaitomuosius dokumentus iš įmonių sąskaitų, atsižvelgdami į
lėšų
likutį. Išimtiniais atvejais, kai įmonės sąskaitoje nėra lėšų likučio,
bankas gali suteikti paskolą. Ji suteikiama atsižvelgiant į kliento mokumą.
Jei bankas negarantuotas, kad paskola bus grąžinta, jis gali jos nesuteikti
ir seniems banko klientams. Norėdamas įsitikinti, kad įmonė yra moki,
tiekėjas gali pareikalauti įmonės veiklos balanso ar kitų finansinių
ataskaitų.
Atsiskaitomieji dokumentai yra kelių rūšių:
1. mokėjimo pavedimai;
2. mokėjimo reikalavimai-pavedimai;
3. mokėjimo reikalavimai bei juos pakeitę debeto reikalavimai;
4. dokumentinis akredityvas;
5. dokumentinis inkaso;
6. akceptuoti pavedimai;
7. inkasiniai – pavedimai;
8. atsiskaitymai vekseliais;
9. atsiskaitymai čekiais;
10. kreditinės ir debetinės kortelės ir kt.
Atsiskaitomieji dokumentai turi atitikti standartų reikalavimus ir
juose turi būti šie rekvizitai:
1. Dokumento pavadinimas.
2. Dokumento numeris ir data. Metai ir diena rašomi skaitmenimis, mėnuo
– žodžiu.
3. Mokėtojo banko pavadinimas ir kodas.
4. Mokėtojo pavadinimas, jo sąskaitos banke numeris.
5. Lėšų gavėjo pavadinimas, jo sąskaitos banke numeris.
6. Lėšų gavėjo banko pavadinimas ir kodas.
7. Suma skaitmenimis ir žodžiais.
8. Lėšų paskirtis.
Pirmasis dokumento egzempliorius turi būti pasirašytas įmonės
pareiginių asmenų, turinčių teisę tvarkyti sąskaitą banke, ir patvirtintas
jos spaudu. Fizinių asmenų atsiskaitomieji, dokumentai patvirtinami vienu
sąskaitos savininko parašu.
Atsiskaitymuose yra naudojami dokumentų originalai. Čekiai ir vekseliai
turi būti užpildomi tik rašalu. Ištaisymai atsiskaitomuose dokumentuose
neleidžiami.
Lėšos iš mokėtojo sąskaitos nurašomos pagal pirmąjį atsiskaitomojo
dokumento egzempliorių, išskyrus akceptuotus pavedimus arba dokumentą,
perduotą telefaksu.
Atsiskaitymai negrynaisiais grupuojami pagal mokėjimo atlikimo režimą.
Šiuo požiūriu atsiskaitymai skirstomi į:
1. reguliarius mokėjimus (pastovius pavedimus ar tiesioginį
debetavimą);
2. tarpusavio reikalavimu įskaitymus.
Pagal tai, už ką atsiskaitoma, yra prekiniai ir finansiniai
atsiskaitymai. Teritoriniu požiūriu atsiskaitymai būna vietiniai
(nacionaliniai) ir tarptautiniai. Atsiskaitymo agento statusas apsprendžia
pačios atsiskaitymo sistemos statusą – mažmeninė ar didmeninė atsiskaitymo
sistema.(6. 12)
2. ATSISKAITYMO BŪDAI
Piniginiuose atsiskaitymuose dalyvauja pardavėjas, pirkėjas ir bankas.
Kiekvienas dalyvis turi skirtingus motyvus ir poreikius. Banko funkcija yra
suprasti tu motyvų bei poreikiu skirtumus ir padėti surasti optimaliausią
variantą bendriems klientų tikslams įgyvendinti.
Pardavėjo tikslas – kuo greičiau gauti užmokestį už parduotas prekes ar
paslaugas. Todėl pardavėjas stengiasi sutarti dėl jam palankiausio mokėjimo
termino. Pardavėją pirmiausia domina pinigų cirkuliacijos maksimizavimas ir
nuostolių minimizavimas parduodant prekes kreditan.
Pirkėjo tikslas – gauti užsakytas prekes ir paslaugas bei atsiskaityti
už jas kuo vėliau. Pirkėjas siekia, kad įsigytos prekės atitiktų tam tikrus
kokybės standartus.
Taigi kiekviena įmonė stengiasi taip tvarkyti savo atsiskaitymus, kad
pinigus iš klientų gautų kuo anksčiau, o su tiekėjais atsiskaitytų kuo
vėliau. Tada laisvas lėšas įmonė gali investuoti į kitas programas ir
padidinti pelną.
Banko tikslas -garantuojant savo klientams greitus, racionalius,
ekonomiškus ir patogius atsiskaitymus, maksimizuoti savo pelną iš mokėtojų
paslaugu. Bankas turi gerai įvertinti su tokiomis paslaugomis susijusią
riziką.
Vadinasi, pasirenkant mokėjimo būdą. pirmiausia atsižvelgiama į šiuos
kriterijus:
1. rizikos laipsnis (apmokėjimo/prekių negavimo rizika),
2. patogumas (turi būti patogu ir lengva naudoti pasirinktą būdą),
3. kaina (turi būti priimtina atsiskaitymo būdo kaina),
4. komercinis (pasirinktas atsiskaitymo būdas turi turėti pranašumų
prieš konkurento pasirinktąjį).
Pasirinktas atsiskaitymo būdas negali idealiai atitikti visų šių
kriterijų. Pavyzdžiui, pasirinkus saugiausią atsiskaitymo būdą, už jį teks
daugiau mokėti.
Prieš pasirinkdamas atsiskaitymo būdą. pirkėjas (pardavėjas) turi
numatyti, su kokia rizika jis susidurs, pasinaudojęs šiuo būdu. Tada jis
turi įvertinti rizikos laipsnį bei norą jį toleruoti.
Antra vertus, atsiskaitymo riziką sąlygoja ne tik pasirinkto konkretaus
mokėjimo būdo ypatumai, bet ir bendresnio pobūdžio veiksniai, verčiantys
daryti atitinkamas praktines korekcijas.
Jeigu vykdant vietinius atsiskaitymus pardavėjas didesniu ar mažesniu
laipsniu priklausomas nuo pirkėjo bendro finansinio pajėgumo, jo pinigų
srautų, t. y. realiai egzistuoja partnerio įsipareigojimų nevykdymo rizika,
pasireiškianti tuo, kad skolininkas paprasčiausiai gali paskelbti bankrotą,
gali susiklostyti jam nepalanki ekonominė padėtis, dėl nesugebėjimo ar net
nesąžiningumo gali nesumokėti skolos sumos, tai vykdant komercinius
sandorius su užsienio partneriu rizikos
daugiau. Čia prisideda
valiutinė rizika, juridinė rizika, politinė (krašto) rizika, ne paskutinį
vaidmenį vaidina asmeninis bendravimas, nepakankamas kitos šalies papročių,
tradicijų žinojimas ir pan. (5. 85)
2.1 Atsiskaitymai mokėjimo pavedimais
Mokėjimo pavedimas apibūdinamas kaip įmonės nurodymas savo bankui
pervesti atitinkamą sumą iš jos sąskaitos į pinigų gavėjo sąskaitą. –
Atsiskaitydamas mokėjimo pavedimais, mokėtojas išrašo mokėjimo pavedimą, t.
y. Nustatytos formos blanką:
Mokėjimo pavedimas forma
Atsiskaitant mokėjimo pavedimais procedūra parodyta. Jame matyti, kokiu
būdu, atsiskaitant mokėjimo pavedimais, pinigus gauna pardavėjas.
Šis atsiskaitymo būdas – tai paprasčiausias mokėjimas iš einamosios
sąskaitos. Pačioje prekybinėje operacijoje komerciniai dokumentai yra
naudojami, tačiau jie nėra siunčiami per bankus. Tokio tipo atsiskaitymuose
bankas neturi jokių papildomų įsipareigojimų. Čia jis veikia kaip
paprasčiausias tarpininkas tarp mokėtojo ir pinigų gavėjo.
Mokėjimo pavedimais galima atsiskaityti už prekes, paslaugas, grąžinti
kreditą, mokėti palūkanas, mokesčius, atlikti kitus mokėjimus.
Pavedimas galioja 10 dienų, neskaitant išrašymo dienos. Jis rašomas
trim egzemplioriais, jei mokėtojas ir lėšų gavėjas turi sąskaitas tame
pačiame banke. Pirmasis egzempliorius naudojamas kaip memorialinis orderis
mokėtojo banke, antrasis įteikiamas lėšų gavėjui, trečiasis, patvirtintas
banko darbuotojų parašais ir spaudu, grąžinamas mokėtojui. (3.79)
Jei mokėtojo ir lėšų gavėjo sąskaitos yra skirtinguose bankuose,
pildomi keturi pavedimo egzemplioriai. Pirmasis egzempliorius naudojamas
kaip memorialinis orderis mokėtojo banke, antrasis ir trečiasis, nurašius
lėšas, siunčiami lėšų gavėjo bankui. Čia antrasis egzempliorius naudojamas
kaip memorialinis orderis lėšoms į gavėjo sąskaitą įskaityti ir lieka
banke, o trečiasis įteikiamas lėšų gavėjui. Ketvirtasis egzempliorius
grąžinamas mokėtojui.
Atsiskaitant su keletu gavėjų, turinčių sąskaita tame pačiame banke,
naudojamas suvestinis mokėjimo pavedimas. Jis skiriasi nuo paprastojo
mokėjimo pavedimo tuo, kad čia į vieną dokumentą surašomi duomenys apie
mokėtinas sumas keliems gavėjams.
Bankas, gavęs mokėjimo pavedima, apmoka jį iš karto. Jeigu mokėtojo
sąskaitoje nėra pakankamai pinigų, mokėjimas atidedamas, kol bus sukaupta
reikiama suma. Jeigu pinigų trūksta, atsiskaitoma tokiu eiliškumu:
mokesčiai, atlyginimai, mokėjimai bankui ir kt. (3. 75)
2.2 Atsiskaitymai mokėjimo pavedimais lietuvoje
Mokėjimo pavedimas – labiausiai paplitusi Lietuvoje atsiskaitymo tarp
ūkio subjektų forma, nes yra nesudėtingas jo vykdymas ir garantuojamas
greitas pinigų gavimas. Pinigų gavimo terminas respublikos ribose yra viena
darbo diena. Jei lėšų siuntėjo bankas pervedimą įvykdo iki 13°° valandos,
lėšų gavėjo sąskaitoje pinigai parodomi tą pačią dieną. Pavedimai po 13°°
valandos kliento sąskaitoje atsispindės kitą darbo dieną.
Mokėjimo pavedimo vykdymo procedūroje dalyvauja dvi pusės ir kas vienai
pusei yra privalumas, atitinkamai kitai pusei gali būti trūkumas.
Atsiskaitant mokėjimo pavedimu, pirkėjas (mokėtojas) yra padėties
šeimininkas, galintis pasirinkti mokėjimo terminą ir sumą. Mokėtojas be
banko įsikišimo laisvai disponuoja atsiskaitomosios sąskaitos lėšomis.
Pasirenkant atsiskaitymą pavedimais, labai svarbu profesionaliai parengta
sutartis, būtinai numatanti atsiskaitymo sąlygas. Žinoma, niekada netrūksta
norinčių naudotis svetimais pinigais kuo ilgiau. Sutartyje būtina numatyti
realias sankcijas už delsimą, nes baudomis ir delspinigiais realiai turi
rūpintis pats tiekėjas. Tiesa, pagal 1997 m. liepos 2 d. priimta
Laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų įstatymo 2 str. 4 skirsnį, bankų
įstaigos tikrina, ar produkcijos gavėjai laiku apmoka atsiskaitomuosius
dokumentus. Jei išaiškinama, jog atsiskaitomieji dokumentai buvo pateikti
ne laiku, produkto gavėjai ne ginčo tvarka .moka 0,2 proc. baudą už
kiekvieną pradelstą dieną. Tačiau bankas praktiškai negali nustatyti, kada
gavėjas turi apmokėti, jei pasirinkta mokėjimo forma yra pavedimas. Tokiu