ĮŽANGA
Audito darbo reikalavimai nustato paskyrimo, planavimo, vidaus kontrolės ir jos rizikos vertinimo, audito įrodymų rinkimo, priežiūros ir peržiūros, darbo dokumentų rengimo, atitinkamų sričių specialistų ir audito įstaigų, kai atliekamas specifinių sričių auditas, pasitelkimo ir vėlesnių įvykių įvertinimo tvarką.
1. AUDITO ETAPAI
Audito procesas – visi audito etapai, apimantys planavimą, audito įrodymų rinkimą bei ataskaitų ir išvadų rengimą.
Audito etapas – tam tikras tarpsnis, kurio metu atliekami audito darbai.
Literatūroje pateikiamas nevienodas audito etapų skaičius. Dažniausiai išskiriami etapai :
1 etapas Susipažinimas su klientu.
2 etapas Audito strategija.
3 etapas Kontrolinių momentų testavimas ir ūkinių operacijų patikrinimas.
4 etapas Balanso straipsnių patikrinimas.
5 etapas Esminių procedūrų atlikimas.
6 etapas Audito užbaigimas ir išvados pateikimas.
Pirmame etape auditorius susipažįsta su įmone, valdymo struktūra, technologiniais procesais. Studijuoja įmonės steigimo ir valdymo normatyvinius dokumentus. Audito firmos turi įvertinti savo nepriklausomumą ir galimybę suteikti paslaugas klientui.
Įvertinimo procedūros:
1. Kliento finansinių ataskaitų gavimas ir peržiūra.
2. Informacijos apie klientą rinkimas iš 3-iųjų šalių ( banko, verslo partnerių, spaudos).
3. Reikšmingumo įvertinimas, bendros verslo, verslo kontrolės ir auditoriaus rizikos įvertinimas.
4. Įvertinti ar reikės papildomų ekspertų paslaugų, renkant žinias apie kliento verslą.
2 etape pasirenkama strategija. Nuo strategijos parinkimo priklauso audito sėkmė. Audito strategija – tai audito tikslų, krypčių ir apimties nustatymas.
Audito strategijos nustatymas:
1. svarbumo lygis;
2. audito rizika;
3. audito planas;
4. preliminarios analitinės procedūros;
5. preliminarus kontrolės įvertinimas.
Auditorius turi sudaryti tokius audito planą ir audito programą, kad jais remdamasis ir pagal juos atlikdamas auditą pasiektų iškeltus tikslus. Audito planas padeda apibrėžti tikslus, darbo apimtį, nustatyti veiklos sritis, kurias reikia tikrinti.
Atlikdamas auditą auditorius turi pakankamai gerai išmanyti audituojamą verslą ir įsigyti tų žinių, kurios gali būti reikšmingos vertinant kliento ūkines operacijas ir kt. įvykius , kurie veikia finansinę atskaitomybę.
3 etape auditorius tiria kontrolės aplinką, tuo būdu gauna informaciją apie kontrolės procedūras ir gali nuspręsti, ar jas naudoti ar ne, ar reikia atlikti papildomus tyrimus, ar ne.
Auditorius turi gerai ištirti vidinės kontrolės sistemos aplinką, kad galėtų įvertinti vadovybės požiūrį į kontrolę, jos informuotumą ir veiksmus įvairiais kontrolės klausimais.
Taip pat reikia įsitikinti ar vidinės kontrolės sistema padeda apskaitos sistemai siekti savo tikslų, t.y. ar visos ūkinės operacijos atliekamos neviršijant įgaliojimų; ar visos operacijos nedelsiant įrašytos teisingomis sumomis į atitinkamas sąskaitas ir tuo laikotarpiu, kuriuo padarytos (ir kt).
Jei nustatoma, kad prognuozuojamas vidinės kontrolės laipsnis priimtinas, tai testuojami kontroliniai momentai. Jei nepriimtinas –atliekamas ištisinis operacijų tikrinimas (testavimas).
Šiame etape taip pat įvertinama klaidų atsiradimo tikimybė.
4 etape sąskaitų likučių audito programa. Nustatoma ar reikalingas pagrindinių elementų testavimas ar papildomas elementų tikrinimas.
5 etapas. Išskiriamos 7 rūšių procedūros:
1) perskaičiavimas
2) tiesioginis apžiūrėjimas
3) patvirtinimas
4) žodinė apklausa ir raštiški paaiškinimai
5) dokumentų tikrinimas
6) skenavimas
7) analitinės procedūros
6 etape auditorius patikrinęs finansines ataskaitas, tui pasakyti galutinę nuomonę apie jas. Auditorius neprivalo duoti absoliučios garantijos dėl finansinės ataskaitos tikslumo, tačiau jis suformuluoja savo nuomonę, apie tai, ar finansinės ataskaitos tiksliai apibūdina įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir atitinkamų finansinių rodiklių pasikeitimus per atitinkamą laikotarpį.
2. AUDITO DARBO DOKUMENTAI
Visa auditoriaus dokumentacija paruošta prieš auditą ir patikrinimo metu yra laikoma darbo dokumentais ir padeda planuoti ir vykdyti auditą, o taip pat yra auditoriaus darbo įrodymas.
“Darbo dokumentų” terminu apibūdinama visa medžiaga, kurią audito metu parengia pats auditorius, arba kuri yra jam parengiama, taip pat visa medžiaga, susijusi su atliktu auditu, kurią auditorius gavo ir disponuoja. Darbo dokumentai gali būti įvairių formų: raštu popieriuje, filmo juostoje, naudojantis elektroninės technikos ir kitokiomis priemonėmis.
Darbo dokumentuose registruojamas atliktas darbas, kad būtų galima kontroliuoti audito pažangą, įvertinti audito tikslų įgyvendinimą ir kad auditoriai galėtų pratęsti kito auditoriaus pradėtą darbą. Darbo dokumentai padeda užtikrinti auditorių išvadų objektyvumą, kadangi juos naudojantys auditoriai privalo laikytis visų pagrindinių sistemų audito etapų (t.y., pirminės peržvalgos, planavimo, apskaitos sistemos, pirminio įvertinimo, testavimo ir galutinio įvertinimo.
Darbo dokumentai padeda daryti išvadas ir pateikti rekomendacijas audito ataskaitoje ir naudojami kaip pagrindas tais atvejais, kai auditojamieji nesutinka su audito išvadomis.
Apibendrinant
galima teigti, kad darbo dokumentų reikšmė yra sekanti:
1. Padeda suplanuoti ir atlikti auditą;
2. Padeda kontroliuoti audito darbą ir apibendrinti jo rezultatus;
3. Fiksuoja audito metu gautus įrodymus, kuriais grindžiama auditoriaus išvada.
2.1. DARBO DOKUMENTŲ FORMA IR TURINYS
Auditorius turi parengti pakankamai išsamius ir detalius darbo dokumentus, kurie parodytų jo atliekamo audito apimtį.
Audito dokumentuose auditorius fiksuoja:
1. audito planavimą;
2. audito atlikimo laiką, pobūdį bei apimtį;
3. numatomas atlikti audito procedūras;
4. audito įrodymai, kuriais pagrindžiama auditoriaus išvada.
Audito darbo dokumentuose turi atsispindėti auditoriaus argumentacija visais pagrindiniais klausimais, kurie reikalauja vienokio ar kitokio sprendimo. Sudėtingų principinių ar subjektyvios nuomonės klausimų sprendimo atvejais darbo dokumentuose bus užfiksuoti su jais susiję faktai, kuriuos žinojo auditorius tuo metu, kai priiminėjo vienokius ar kitokius sprendimus.