Audito įrodymai
5 (100%) 1 vote

Audito įrodymai

Turinys

Turinys 1

Įvadas 2

Audito įrodymų apibūdinimas ir reikšmė 3

Audito įrodymų svarba 3

Audito įrodymų patikimumas ir pakankamumas 3

Audito įrodymų sudėtinės dalys ir klasifikacija 5

Audito įrodymų sudėtinės dalys 5

Audito įrodymų klasifikacija 6

Audito įrodymų rinkimas tikrinant vadovybės pareiškimus 8

Audito įrodymų sinergizmo efektas 9

Audito įrodymo rinkimo procedūros ir etapai 10

Audito procedūros 10

Audito etapai 14

Išvados 15

LITERATŪRA 17

Įvadas

Manoma, kad auditas atsirado Didžiojoje Britanijoje apie 1970m. Kai kurie buhalteriai jau tuomet pradėjo verstis vieša apskaita. 1853m. Škotijoje pradėjo atsirasti pirmosios apskaitos organizacijos, tačiau audito atsiradimas laikomas nuo tada kai Edinburgo buhalterių sąjungai buvo suteiktas karališkasis statusas, t.y. nuo 1854m. spalio 23d.

Paskelbus nepriklausomybę Baltijos valstybėse, pradėjo galvoti apie auditą ir šios šalys. Pirmoji audito pagrindus, 1990 vasario 19d., kurti pradėjo Estija. Estijos Respublikos vyriausybė patvirtino Auditinės veiklos Estijos Respublikos laikinuosius nuostatus. Latvijos Respublikos Auditinės veiklos nuostatus vyriausybė patvirtino 1991m. kovo 25d. Šie dokumentai buvo svarbus veiksnys pradėti ruošti auditorius ir kurti audito firmas. Lietuvoje buhalterių ir auditorių asocijacija buvo įkurta 1990m. rugsėjo mėn., tačiau Lietuvos Respublikos vyriausybė, dėl auditorių veiklos organizavimo, priėmė nutarimą ir patvirtino Auditinės veiklos Lietuvos Respublikos nuostatus tik 1991m. gruodžio 17d. t.y. vėliausiai iš visų Baltijos valstybių.

Šiais laikais auditas turi labai svarbią reikšmę. Jo teikiama informacija naudinga ruošiant planus, programas, skirstant išteklius, priimant sprendimus. Audito atlikimo kokybė ir išvados priklauso nuo audito įrodymų. Svarbu, kad audito įrodymai būtų patikimi ir jų pakaktų. Renkant audito įrodymus svarbu išsiaiškinti audito įrodymų apibūdinimą, reikšmę, įrodymų sudėtines dalis, klasifikaciją, gavimo būdus, šaltinius, įrodymų pakankamumą, patikimumą, tinkamumą, gavimo išlaidų ir informacijos naudingumą, procedūras: apklausa, tikrinimas, patvirtinimas, skaičiavimai ir perskaičiavimai, stebėjimai, analitines procedūras. Auditoriai ne visada surenka tinkamos kokybės įrodymų todėl, kad nežino pagal kokias procedūras reikia juos rinkti ir panaudoti.

Lietuvoje audito įrodymų rinkimo ir vertinimo svarbumas buvo pradėtas nagrinėti 1992m. Specialistai nusprendė, kad spėliodami negali padaryti teisingų išvadų, todėl reikalingi tikslūs ir išsamūs audito įrodymai.

Audito įrodymų apibūdinimas ir reikšmė

Audito įrodymai – tai audito metu parengta ar gauta informacija, reikalinga patvirtinti ar paneigti tam tikras išvadas. (J.Mackevičius. Auditas: teorija, praktika, perspektyvos.)

Audito įrodymams gauti informacijos šaltiniai gali būti: konkretūs dokumentai, skaičiavimai, įrašai. Audito įrodymai gaunami vykdant patikrinimą, kurio metu taikomi įvairūs testai ir procedūros, kai kurie įrodymai gali būti gaunami ir įmonės vadovybės ar trečiųjų asmenų. Auditorius ne tik gauna informaciją iš tikrinamos įmonės, bet ir pats renka informaciją, ją analizuoją ir sistemina. Auditoriaus tikslas – surinkti kuo daugiau pirminių įrodymų, kuriuos jis gauna iš informacijos šaltinių, taip pat dar turi turėti ir papildomų įrodymų, kuriuos gali gauti iš tų pačių ar kitų informacijos šaltinių.

Audito įrodymų svarba

Audito įrodymai yra svarbūs visiems proceso dalyviams: auditoriui (reikalingi tam, kad galėtų objektyviai vertinti, pareikšti savo nuomonę, daryti išvadas), klientui (reikalingi, kad padėtų išspręsti įvairius nesutarimus ar ginčus, kurie gali iškilti įvairiais audito vykdymo etapais), tretiems asmenims (reikalingi, kad būtų įrodyta tiesa arba ji paneigta). Todėl visi procese dalyvaujantys asmenys turi stengtis pateikti teisingus, tikslius duomenis, kurie padės gauti neiškraipytus įrodymus.

Audito įrodymų patikimumas ir pakankamumas

Surinkti audito įrodymus yra labai sunku, todėl labai svarbu, kad auditorius išanalizuotų audituojamą įmonę ir parinktų procedūras tinkančias šiai įmonei, kurios padėtų gauti kokybiškus įrodymus. Audito teorijoje skiriamos tokios įrodymų savybės: pakankamumas (turi būti pakankamai procedūrų ir konkrečios informacijos) ir patikimumas (įrodymai patikimi kai naudojama labai daug informacijos šaltinių).Audito įrodymų pakankamumui įtakos turi tokie veiksniai:

1. Klaidų rizika ( ši rizika gali būti nulemta tiriamo dalyko pobūdžiu, įmonės veiklos rūšies, finansinės būklės, įvairių situacijų).

2. Audito procedūrų rezultatai ( auditorius turi atsižvelgti į audito rezultatus, reikšminės informacijos iškraipymus, kurie gali atsirasti dėl apgaulės ir klaidų).

3. Auditoriaus patirtis ( ji įgyta ankstesnių audito darbo metu).

4. Konkretaus straipsnio svarba.

5. Informacijos pobūdžio.

Audito įrodymų duomenys gali būti ne visada patikimi, todėl įrodymų patikimumo seka turi būti tokia:

1. Įrodymai, pagrįsti išorės šaltiniais, patikimesni už pagrįstus įmonės vidaus šaltiniais įrodymus.

2. Įrodymai, pagrįsti nesuinteresuotais vidaus šaltiniais
patikimesni nei suinteresuotais vidaus šaltiniais.

3. Auditoriaus parengti įrodymai patikimesni nei kliento .

4. Įrodymai, įgyti remiantis dokumentais patikimesni nei įgyti per pokalbius su klientais, vadovais, darbuotojais.

5. Vidaus duomenys patikimesni kai vidaus kontrolės sistema gera.

6. Originalūs dokumentai patikimesni nei kopijos. (Аренс А., Лоббек Дж. Аудит: Правило (стaндарт) N.5. Аудиторские доказательства)

Audito įrodymų patikimumą nustatantys veiksniai:

1. Atliktų tyrimų svarba ir lygmuo.

2. Klaidingų išvadų gavimo rizikos dydis.

3. Ankstesnių audito ataskaitų pateiktų išvadų patikrinimas,

4. Audito įrodymo kaina, palyginus ją su gauta nauda.

5. Auditoriaus subjektyvumas, atliekant audito užduotis.

Audito įrodymų kokybė labai priklauso ir nuo auditoriaus kompetencijos, jo patirties. Audito įrodymų patikimumas patikimesnis tada, kai auditorius yra aukštos kvalifikacijos, nes jis turi daugiau tokio darbo patirties ir gali surinkti daugiau patikimesnės informacijos iš įvairių šaltinių, kurie būna skirtingo pobūdžio.

Auditorius, kuris abejoja dėl savo patvirtinimų, turėtų dar kartą pabandyti gauti patikimesnių ir pakankamų duomenų, juos gerai išanalizuoti, remtis ne vienu šaltiniu, bet skirtingais, išsiaiškinti iš šių šaltinių gautų duomenų nesutapimą, jei taip atsitinka, turi nustatyti papildomas procedūras, kuirų pagalba padės jam išsiaiškinti tuos neatitikimus ir padės išsklaidyti abejones. Ir tik tuomet kai visos abejonės įveiktos, auditorius turėtų pareikšti savo nuomonę.

Audito įrodymų sudėtinės dalys ir klasifikacija

Audito įrodymų sudėtinės dalys

Renkant audito įrodymus auditoriams svarbu žinoti ir ištirti jų struktūrą. Literatūroje teigiama, kad audito įrodymus sudaro trys dalys:

1. Tezė. Tezė – tai teiginys, kurį reikia įrodyti. Tezėms įrodyti naudojami kiti teginiai.

2.Argumentai. Argumentas – tai ką nors pagrindžiantis teiginys. Jie gali būti įvairių rūšių:

a). Teiginiai apie tikrus faktus, jie turi būti tikslūs ir neginčijami.

b). Teiginiai, kurie pakankamai tiksliai parodo dalyko turinį ir esmę.

c). Aksiomos – tai teiginiai, kurie be įrodymų yra aiškus dalykas, nenuginčijama tiesa.

d). Anksčiau įrodyti teiginiai.

3.Demonstravimas. Demonstravimas – tai viešas audito įrodymas, jis užtikrina tezės logiškumą susiejamas su argumentais ir galima pademonstruoti.

Audito įrodymų klasifikacija

Audito teorijoje yra įvairių audito įrodymo klasifikavimo rūšių, kurie klasifikuojami pagal įvairius požymius. Pagrindinis klasifikavimo tikslas yra išsiaiškinti įvairių įrodymų skirtumus ir bendrumus, suprasti audito įrodymo esmę.

Audito įrodymų klasifikacija:

1. Faktų realumas.

2. Pirmumas.

3. Surinkimo šaltiniai.

4. Duomenų gavimo ir kontrolės būdai.

5. Įrodymų išbandymų galimybė.

6. Tikslai.

Tikri įrodymai grindžiami tik realiais faktais. Aprašomieji faktai – tai įrodymai kai aprašomas tam tikras faktas dokumentuose. Loginius faktus sudaro įrodymai paremti žmogiškąją logika.

Rinkdamas pirminius įrodymus auditorius pats dalyvauja operacijose ir jas stebi. Antriniai įrodymai gauti iš pirminių ir suvestinių dokumentų, apskaitos registrų, finansinių ataskaitų. Netesioginiai įrodymai gaunami iš kitų įvykių ir faktų.

Vidaus šaltinai yra duomenys gauti ar surinkti iš įmonės apskaitos sistemos ir finansinių ataskaitų. Išoriniai šaltiniai tai – duomenys gauti iš kitų įmonių.

Eksperimentus auditorius atlieka kartu su kliento darbuotojais. Matematiniams įrodymams naudojamos tam tikros taisyklės ir normos, kuriomis apskaičiuojami konkretūs rodikliai.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1230 žodžiai iš 3923 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.