Aukštaitijos nacionalinis parkas
5 (100%) 1 vote

Aukštaitijos nacionalinis parkas

TURINYS

1. ĮVADAS 3

2. KAS YRA NACIONALINIS PARKAS 4

3. AUKŠTAITIJOS NACIONALINIS PARKAS 5

4. AUKŠTAITIJOS SOSTINĖ 6

5. NACIONALINIO PARKO ZONOS 7

6. MIŠKŲ PLATYBĖS 8

7. VIENAS ŠIMTAS EŽERŲ 8

8. PARKO FLORA 9

9. PARKO FAUNA 10

10. ETNOGRAFINIAI KAIMAI 10

11. POILSIAVIMO GALIMYBĖS 11

12. KAIMO TURIZMAS AUKŠTAITIJOJE 12

13. ETNOKULTŪROS PAVELDAS 13

14. PARKO YPATUMAI 13

15. NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 15

ĮVADAS

Pastaraisiais metais viena iš labiausiai plėtotų verslinių veiklų kaime – kaimo turizmas. Nepalankiose ūkininkavimui, bet rekreaciniu požiūriu patraukliose kaimo vietovėse šiai veiklai pastatytos naujos ar pritaikytos senos sodybos. Ir paklausa poilsiui kaimo sodybose nuolat auga. Ilsisi kaime tiek Lietuvos gyventojai, tiek keliaujantys užsieniečiai. Integracijos į ES procesas, tikėtina, dar padidins Lietuvos kaimo besilankančiųjų skaičių.

Auganti poilsio kaimo sodybose paklausa, didėjantis poilsio paslaugas teikiančių sodybų skaičius skatina paslaugų kokybės augimą bei konkurenciją. Be to, pastaraisiais metais įvyko daug pasikeitimų šios veiklos teisiniame reglamentavime. 2003 m. priimtas Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas ir poįstatyminiai aktai nustato, kad kaimo turizmas yra kaimo paslauga, t. y. veikla, kuria tenkinami turistų kelionės organizavimo, apgyvendinimo, maitinimo, vežimo, informacijos, pramogų ir kiti poreikiai. Kaimo turizmo sodybos lygmenyje tai gana sudėtinga paslauga, reikalaujanti iš jos teikėjo ne tik ypatingų profesinių žinių, bet ir teisinio, psichologinio bei vadybinio pasirengimo.

KAS YRA NACIONALINIS PARKAS

Daug puikių gamtos kertelių yra Lietuvoje, bet Nacionaliniame parke jų ypač gausu. Senovę mena galiūnai ąžuolai ir pušys, pirkelės, kuriose nuo seno mūsų senolių gyventa. Čia nemažai ir kultūros vertybių. Stenkimės pajusti šių vietų grožį, suprasti jų reikšmę žmogui.

Nacionalinis parkas yra gamtosauginė teritorija. Gamta saugoma ir draustiniuose, ir rezervatuose. Kuo skiriasi šios trys gamtos apsaugos formos? Draustinyje ribojama ūkinė veikla, ji organizuojama taip, kad nepakenktų ten esantiems gyvūnams, augalams, neterštų švarių vandenų ir t. t. Rezervate ūkinė veikla draudžiama. Ten galima dirbti tik mokslo tiriamąjį darbą. Nacionalinis parkas- mūsų šalyje naujas gamtos apsaugos būdas. Čia galima ir stovyklauti, ir ūkininkauti, bet taip, kad nenukentėtų gamta. Todėl poilsis ir ūkinė veikla ribojami. Ūkiai mokosi ekologiškai tvarkyti gamybą, o poilsiautojai ir turistai- kultūringai elgtis gamtoje. Nacionaliniai parkai kuriami tose vietose, kur yra estetiškas, mokslui vertingas ir akiai mielas kraštovaizdis, daug saugotinų gamtos objektų ir etnografinių vertybių.

Nacionaliniai parkai pradėti steigti beveik prieš 120 metų. Pirmasis pasaulyje nacionalinis parkas atsirado 1872 m. JAV. Kongresas išpirko teritoriją, iš privatinės nuosavybės ji perėjo į valstybinę ir buvo prieinama liaudžiai, kitaip tariant, virto nacionaline. Taip atsirado terminas nacionalinis parkas. Dabartinių parkų apsaugos principai perimti iš pirmojo parko: nenaudoti žemės iškasenų, neplėsti pramonės, istorijos ir gamtos vertybes išsaugoti nepakitusias būsimoms kartoms.

Visuomenė vis labiau veržiasi į gamtą. Lietuvoje labiausiai lankomos ežeringos ir miškingos vietos, todėl jos labiausiai nusiaubiamos. Tačiau mėgstamų poilsio vietų izoliuoti negalima – žmogus turi pažinti savąjį kraštą.

Mūsų Respublikoje yra daug puikių kraštovaizdžių. Tačiau ,,Aukštaitijos‘‘ parkui vieta parinkta ežeringose Ignalinos apylinkėse. Tokia buvo įvairių sričių specialistų- geografų Č. Kudabos, V. Gudelio ir P. Kavaliausko, architektų G. Daniulaičio ir V. Stausko- nuomonė, jai pritarė Valstybinis gamtos apsaugos komitetas, Kultūros ministerija ir kt. Buvo manoma, kad Nacionaliniame parke turi būti ne vien turistų mėgstami Ignalinos ežerai, bet ir aplinkiniai miškai, etnografiniai kaimai. Todėl Parkas netilpo vien Ignalinos rajone. Etnografiniai Strazdų, Šuminų, Vaišnoriškės kaimai su senąja Minčiagire į Nacionalinį parką ,,atėjo‘‘ iš Utenos, o turistų lankomi Žeimenų ežeras ir Žeimenos upė- iš Švenčionių rajonų. Ignalinos rajone yra 58 proc., Utenos- 25 proc. ir Švenčionių- 17 proc. Nacionalinio parko teritorijos. Nors Parko teritorija nedidelė, bet gamta čia labai įvairi. Šalia ežerų stūkso kalvos. Nenuotakūs ežerėliai, maži upeliai tyvuliuoja lygesnėse vietose, bet didžioji Parko dalis- miškai. Nacionaliniam parkui būdinga ir geografinė įvairovė. Šalia jo dunkso beveik pačios aukščiausios Lietuvos viršukalnės – Nevaišiai (289 m), Būdakalnis (285 m), netoliese – didžiausias Respublikoje Drūkšių ežeras (45 km2), o Parko vakaruose plyti giliausias Lietuvoje Tauragno ežeras.

AUKŠTAITIJOS NACIONALINIS PARKAS

1974 m. buvo įkurtas Lietuvos nacionalinis parkas, vėliau pavadintas Aukštaitijos nacionaliniu parku. Jo plotas 30 tūkst. ha. Jis yra Ignalinos, Švenčionių ir Utenos rajonuose. Utenos raj. tenka per 8 tūkst. ha. Iš to ploto 4816 ha sudaro žemė. Likusią dalį miškai, vandenys ie kt. Parke tyvuliuoja 18 didesnių ežerų: Baltelis, Byvainis, Bivainėlis, Gervelis, Tauragnas,
Utenas, Utenykštis ir kt. Per parko teritoriją teka per 15 upių ir mažesnių upelių: Būka, Miničia, Knytė, Pliaušė, Žiežulna ir kt. Gausu parke miškų. Didesni: Daunorių, Gojaus, Minčios, Šeimaties, Vaišnoriškių ir kt. Miškai įvairiarūšiai: yra pušynų, eglynų, mišrių spygliuočių–lapuočių medynų. Prie ežerų, tarpumiškėse išsibarstę 14 kaimų ir 6 viensėdžiai: Daunoriai, Minčia, Rūkšteliškis, Strazdai, Stučiai, Šeimatis, Šuminai, Vaišnoriškės, Varniškės, Vyžiai ir kt. Puikus kraštovaizdis, vandenys, miškai ir miškų gėrybės vasaromis sukviečia daug poilsiautojų ir turistų.

Aukštaitijos nacionalinis parkas pats seniausias Lietuvoje. Parke yra daugybė kraštovaizdžio ir gamtos draustinių. Draustinių paskelbtas VIII – XII a. Šakarvos pilkapynas. Keli senieji kaimai turi etnokultūrinių draustinių statusą. Lankytis šiuose unikaliuose kaimeliuose galima tik su parko darbuotojais. Vaizdinguose ežerų pakrantėse ir miškuose rasite stovyklaviečių, atokvėpio ir trumpalaikio poilsio aikštelių, dideli miško plotai skirti grybautojams ir uogautojams. Gausūs ežerai, per 30 upių ir upelių patenkina net išrankiausius lankytojus – parko schemose nurodyti tinkami plaukioti ežerai ir upės, kitur smagu paplaukioti ir pasigrožėti vandens augalais.

Nacionalinio parko paskirtis yra išsaugoti unikalią trijų kraštovaizdžio sričių sandūroje esančią žeimenos aukštupio ekosistemą, Ažvinčių (Gervėčių) sengirės ir Balčio ežero gamtinius kompleksus, Baluošo, Linkmeno-Ūkojo, Tauragno ir Uteno miškingų ežeruotų dubaklonių, Šiliniškių tarpežerinio gūbrio su Ladakalniu bei Benediktavo (Makių) moreninio masyvo ir Kiaunos slėnio kraštovaizdį, Petriškių geomorfologinį ir Būkos, Juodupės, Švoginos, Pliaušės, Labažės, Asalnų bei žeimenio hidrografinius kompleksus, Vilkaraisčio, Kriogžlio, Siūrių ir Pagilūtės pelkes, savitas Ažvinčių bei Minčios girių, Kretuono, Kretuonykščio, Knyčio ir Pažeimenės biocenozes, retų rūšių augalus ir gyvūnus, kitas gamtos vertybes ir paminklus; išsaugoti Šiaurės Rytų Lietuvos XII-XV a. gynybinės linijos liekanas su Taurapilio, Ginučių, Puziniškių, Linkmenų, Vajuonio ir kitais piliakalniais bei Rėkučių senovės gynybiniu pylimu, unikalų Kretuono archeologinį kompleksą, Minčios, Vyžų, Šakarvos, Palūšės, Kaltanėnų, Švento ir kitus pilkapynus bei akmens amžiaus gyvenvietes, etnografiškai vertingus Salų (II), Varniškių (II), Vaišnoriškių, Šuminų (Pabaluošės), Strazdų (Šariškės), Kretuonių, Benediktavo (Maknių) bei kitus etnografinį pobūdį ar elementus išlaikiusius kaimus, Kaltanėnų urbanistinį kompleksą, Palūšės bažnyčios architektūrinį ansamblį, parko teritorijoje esančius vandens malūnus, Stripeikių senovės bitininkystės muziejų, kitas kultūros paveldo vertybes ir paminklus; išsaugoti Žeimenos aukštupio gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus ir jų įvairovę.

Aukštaitijos nacionalinis parkas – pirmasis Lietuvos nacionalinis parkas garsus puikiais švariais ežerais, sujungtais vaizdingomis protakomis, etnografiniais kaimais, pasižymintis raiškiomis žemės paviršiaus formomis, miškų gausa. Jame saugoma unikali trijų kraštovaizdžio sričių sandūroje esanti žeimenos aukštupio ekosistema, Ažvinčių sengirė ir Balčio ežero ekosistema. Nacionaliniame parke gausu ežerų (126 ežerai). Didžiausi jų: Kretuonas (829 ha), Dringis (725 ha), Baluošas (442 ha). Aukštaitijos nacionaliniame parke tyvuliuoja giliausias Lietuvoje Tauragno ežeras (60,5 m). Aukščiausios nacionalinio parko kalvos iškyla daugiau kaip 200 m virš jūros lygio.

AUKŠTAITIJOS SOSTINĖ

Aukštaitija yra Lietuvos šiaurės rytų regionas. Šiame projekte Aukštaitiją atstovauja Utenos ir Vilniaus apskritys.

Lietuva išsidėsčiusi Baltijos jūros rytinėje pakrantėje ir užima 65,3 tūkst. kv. km. plotą. Kraštas yra pačiame Europos centre: 1989 m. Prancūzijos Nacionalinis geografijos institutas nustatė, kad Europos geografinis centras yra 24 km. į šiaurę nuo Vilniaus, Lietuvos sostinės. Utena yra Aukštaitijos sostinė ir Utenos apskrities centras. Verta ją aplankyti vasaros metu – pasidžiaugti gamtos grožiu, dar neatrastu turistų. Nuo didmiesčių triukšmo ir užterštumo pabėgti į ramų ir idilišką kaimą, pabusti nuo vištų kudakavimo ar karvių mūkimo… Pradėti dieną smagiu pasipliuškenimu ežere… Pagyventi nuošaliame namelyje miško pakrašty, prie ežero. Ir, kas svarbiausia, tai pigiau grybų! Ji tikrai turi ką pasiūlyti visiems skoniams:

Tyras vanduo;

Nepaliesta gamta;

Nuošalios vietos romantiškoms atostogoms;

Irklavimas;

Dviračių takai;

Lietuvių nacionalinis *sportas*- grybavimas;

Tradiciniai aukštaičių patiekalai.

Lietuviai visuomet mėgo skanų ir sotų maistą. Nuo senų senovės sakoma: kaip valgo, taip ir dirba. Aukštaitijos virtuvė garsi savo paprastumu. Patiekalui skonį suteikia pats produktas, kai kada pagardinamas įvairiais uždarais.

Ruginė duona – vienas iš seniausių ir pagrindinių maisto produktų Aukštaitijoje, valgomas kasdien pusryčiams, pietums ir vakarienei. Yra dvi tradicinės duonos rūšys – paprasta rauginta ir plikyta. Rauginta duona kepama nuo seniausių laikų, o plikyta duona kepama tik nuo 20 a. pradžios.

Bulvės laikomos antrąja duona ir valgomos ištisus
Populiariausi bulvių patiekalai yra cepelinai, vėdarai, bulviniai blynai.

Pieno produktai buvo populiarūs nuo senovės. Labiausiai paplitęs yra lietuviškas baltas sūris, šviežias ar džiovintas, rūgštus, saldus ar paskanintas kmynais.

Labiausiai vartojama mėsa visada buvo kiauliena – šviežia, sūdyta ar rūkyta. Ypač mėgstamos įvairiausios rūkytos dešros. Populiari ir aviena, jautiena, veršiena, elniena, briediena, šerniena, kiškiena ir paukštiena. Seniausi tradiciniai gėrimai yra midus (gaminamas naudojant natūralų medų), gira ir alus. Mėgstamas ir obuolių bei uogų vynas.

NACIONALINIO PARKO ZONOS

Gamtosaugos požiūriu Nacionalinio parko teritorija saugoma nevienodai. Joje yra 12 zonų:

I. Apsaugos zonos ( jos yra 8):

1. Ažvinčių girios gamtinis rezervatas. Paties griežčiausio (rezervacinio) režimo zonoje atsidūrė Ažvinčių senųjų miškų liekana- 626 ha ploto sengirė. Mokslui tai ypač vertinga Parko vieta. Čia uždrausta bet kokia ūkinė veikla, žmogus nesikiša į gamtos procesus. Deja, sengirė nevienalytė. Greta brandžių medynų (35 proc. sengirės ploto) kyla jaunas miškas, nes praeityje čia buvo kertama plynai. Daugiausia auga pušys ir eglės (95 proc.), šiek tiek yra beržų. Metams bėgant, jauni medžiai pasieks brandos amžių, o senieji dar tebebus stiptūs, ir sengirė taps vientisa. Taip atkuriamas rezervacinis miškas. Sengirės centre yra sparčiai nykstanti 26 ha ploto Gervėčių pelkutė. Prieš 30 m. joje dar vešėjo viksvų pievos, o dabar jų vietoje kyla miškas. Iš trijų mažų ežerėlių du gali išnykti jau po keleto dešimtmečių. Tamsiame miške prasčiau auga valgomieji grybai, o iš uogų čia dera tik mėlynės, be to, ir paukščių mažiau negu šviesiame miške.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1854 žodžiai iš 5652 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.