Autizmo sutrikimas ir vaiko raida
5 (100%) 1 vote

Autizmo sutrikimas ir vaiko raida

TURINYS

Įvadas………………………………………………………………………………………………………………………..1

1. Autizmo istorinė apžvalga, samprata, sutrikimo paplitimas…………………………………………..2

1.1. Autizmo istorinė apžvalga………………………………………………………………………………..2

1.2. Autizmo samprata……………………………………………………………………………………………3

1.3. Autizmo paplitimas………………………………………………………………………………………….5

2. Autizmo priežasčių aiškinimo teorijų apžvalga……………………………………………………………5

2.1. Psichologinės autizmo priežastys………………………………………………………………………5

2.2. Biologinės autizmo priežastys…………………………………………………………………………..6

2.3. Organinės-neorganinės priežastys……………………………………………………………………..7

2.4. Genetinės priežastys…………………………………………………………………………………………7

3. Vaikų grupės…………………………………………………………………………………………………………..8

4. Autizmo simptomai………………………………………………………………………………………………….9

4.1. Kokiame amžiuje gali būti diagnozuotas autizmo sutrikimas?……………………………….9

4.2. Autizmo atpažinimas……………………………………………………………………………………….9

4.3. Ankstyvasis (Kannerio) vaikų autizmas (F 84.0)……………………………………………….12

4.4. Autistinė (Aspergerio) psichopatija (F 84.5)……………………………………………………..12

5. Autistinių vaikų raidos, socialinės sąveikos ir elgesio ypatumai…………………………………..13

5.1. Socialinis elgesys…………………………………………………………………………………………..13

5.2. Savęs stimuliavimas……………………………………………………………………………………….14

5.3. Agresija ir saviagresija……………………………………………………………………………………14

5.4. Komunikacija………………………………………………………………………………………………..15

5.5. Gyvenimo įgūdžiai…………………………………………………………………………………………16

6. Atvejo analizė……………………………………………………………………………………………………….16

7. Poveikio galymybės: intervencija…………………………………………………………………………….17

Išvados…………………………………………………………………………………………………………………….20

Literatūra………………………………………………………………………………………………………………….22

ĮVADAS

Kitoks, „vaikas smaragdo akimis“ (M. Rothenberg, 1998), suaugusiems kelia didesnį susirūpinimą, negu vaikas turintis fizinę negalią. Juk niekada nekils mintis kaltinti paralyžiuoto, aklo ar kurčio, kad jis ne toks kaip visi, tačiau vaikas, turintis elgesio, komunikacijos, protinio atsilikimo požymių, susiduria su sunkumais kurie trukdo formuotis priimtiniems socialinėje, kultūrinėje, ekonominėje terpėje santykiams su visuomene, dažnai yra nesuprasti, atstumti labiau nei bet kurie kiti mūsų visuomenės nariai. Mūsų visų požiūris ir elgesys su vaikais ir suaugusiais, turinčiais negalią ar sutrikimų yra tarsi mūsų visuomenės humaniškumo egzaminas ir jos branda matuojama tuo, koks vyrauja požiūris į neįgaliuosius, kaip su jais elgiamės.

Vaiko teisių konvencijoje priimtoje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 1989 metais lapkričio 20 dieną (ratifikuota Lietuvoje 1995 m.) I dalies 23 straipsnyje kalbama apie „kitokius“ vaikus. Ten nurodoma, kad vaikas turintis psichinę ar fizinę negalią, turi teisę į ypatingą globą, auklėjimą ir mokymą, padedant jam gyventi visavertį gyvenimą, išsiugdyti kaip galima didesnį pasitikėjimą savo jėgomis ir integruotis į socialinę aplinką (Vaiko teisių konvencija, 2001) Deja, vyraujantis požiūris į tokius vaikus ir suaugusius yra gajus – jie dažnai būna atstumtieji, kurių šalinamasi, nesuprasti daugelio: bendraamžių, mokytojų, auklėtojų, nes mūsų įsisenėjusioje sąmonėje viskas kas neatitinka tam tikrų nustatytų šablonų, ar kelia sunkumų – yra blogai. Apie turinčius autizmo, Rett sindromą dažnai manoma kaip apie naštą visuomenei, Aspergerio sindromą – prastai išauklėtus, nemokančius tinkamai elgtis, keistus vaikus. Neretai galioja mitas, kad tai vaikai gimę asocialiose, žemo intelekto lygio šeimose.

Būtina šviesti visuomenę, skatinti savitarpio pagalbą, empatiją, humanišką požiūrį į kitokius žmones. Vaikams, turintiems šį sutrikimą reikia ypatingo dėmesio, meilės, atsidavimo, žinių, bei bendro komandos darbo: pedagogų, medikų,
socialinių darbuotojų, psichologų, tėvų, logopedų, visuomenės narių bei valdžios institucijų.

Labai pamokanti yra ištrauka iš A.de Sent Egziuperi knygos „Mažasis princas“, kuri duoda mums pavyzdį atsakomybės už „ypatingas gėles“ – šiek tiek kitokius, pažeidžiamus vaikus:

„Jau milijonus metų gėlės išsiaugina dyglius. Ir jeigu aš žinau vienintelę visame pasaulyje gėlę, kurios nėra niekur kitur tik mano planetoje ir kurią vieną gražų rytą avis gali imti ir sunaikinti, net nesuvokdama, ką daro – tai tas nesvarbu?!

– Žinai… mano gėlė… aš už ją atsakingas! Ir ji tokia silpnutė! Tokia naivi. Jos yra keturi visai menki dygliukai ir jais ji turi apsiginti nuo viso pasaulio…“ (A. De Sent-Egziuperi, 2002 m.)

Labai norisi tikėti, kad mes, suaugusieji rūpinsimės ir padėsime kaip ir Mažasis princas „ypatingoms gėlėms“ ir neleisim mūsų sieloj keroti baobabams…

1. AUTIZMO SAMPRATA, JOS RAIDA, SUTRIKIMO PAPLITIMAS

1.1 Autizmo sampratos istorinė apžvalgaUžuominų apie autizmo sutrikimą randame įvairių šalių tautosakoje. Įvairiose pasakose minimi herojai, kuriems būdingas naivumas, nesugebėjimas suprasti perkeltinės prasmės, keistas elgesys.

Rusijoje juos skaitė šventaisiais, pagal budistų tikėjimą – tai „senos sielos“, kurios atėjo į šį pasaulį, kad mus pamokytų – meilės, kantrybės, atsidavimo ir tolerancijos.

Inkvizicijos laikais, juos skaitė „velnio apsėstaisiais“ ir degino ant laužų.

Tik 1867 m. H. Maudsley – pirmas psichiatras, atkreipęs dėmesį į vaikus, turinčius rimtų psichikos sutrikimų, apimančius raidos sutrikimus (S. Lesinskienė,1998 m.).

Froido amžininkas O. Bloiler (1908 m., 1914 m.) pavartojo terminą autizmas, aprašydamas suaugusiųjų šizofreniją.

A. Šubert (1926) analizuoja vaikų asmenybes ir mini, kad vaikui būdingas autizmas ir autizmo bruožai.

L. Kanneris (1938) paskelbė pirmąsias idėjas, o 1943 metais paskelbė savo darbą apie vaikus su autistiniais afektinio kontakto sutrikimais. Šis L. Kannerio darbas iki šiol yra ir lieka vienas populiariausių autizmo literatūroje.

1944 metais austrų psichiatras H. Aspergeris paskelbė savo disertaciją apie „autistišką psichopatiją“ vaikystėje.

Abu mokslininkai nieko nežinodami apie vienas kito tyrinėjimus, aprašė retą, mažai suprantamą sutrikimą. Jų aprašymuose yra daug bendrų dalykų ir tam tikrų skirtumų (jų nuomonės išsiskyrė dėl autistų kalbos, mokymosi ir motorikos sugebėjimų). Ir Kanneris ir Aspergeris manė, kad autistiniai sutrikimai įgimti ir tęsiasi visą gyvenimą, tėvai taip pat turi autizmo bruožų, taip pat pažymėjo, kad vaikų tėvai yra inteligentai, 9 iš 11 motinų buvo baigusios koledžus, visos, išskyrus tris šeimas įrašytos į knygą „Kas yra kas Amerikoje“.

Bendras gydytojų, psichologų, spec. pedagogų, logopedų, auklėtojų darbas ir užsienio autorių darbų analizė padėjo šių vaikų ugdymo pedagoginei sistemai sukurti.

L. Wing (1974) pateikia tokius pagrindinius sutrikimo požymius:

1) socialinės sąveikos kokybiniai sutrikimai;

2) vebralinio ir nevebralinio bendravimo bei vaizduotės kokybiniai trūkumai;

3) ypač ribota veikla ir pomėgiai;

Autizmas lemia bendravimo, socialinio sąveikos elgesio sutrikimus ir stipriai pažeidžia vaiko raidą bei socialinę adaptaciją, todėl autizmas priskiriamas įvairiaspalvių sutrikimų grupei. (R. Ivoškuvienė, J, Balčiūnaitė, 2002).

Per paskutinius 10 metų buvo išleista įvairių straipsnių, knygų, net filmų apie autistus. Autoriai – autistų tėvai, arba patys autistai. Vertingiausia medžiaga buvo pateikta aukšto lygio autistės, mokslų daktarės Tample Grandin. Ši Colorado universiteto profesorė yra parašiusi per 100 straipsnių ir knygą Emergence: Labelled Autistic. T. Grandin į save žvelgia tarsi per mikroskopą ir suteikia retą informaciją. Ypač naudinga yra T. Grandin autisto sensorinės stimuliacijos galimybių aprašymai.

Ji aprašo ir aiškina „keistas“ autisto absesijas – uoslės, regėjimo, klausos, hiperjautrumo ir gilios kompresijos noro. Ši intelektuali autorė pateikia ypač svarbių minčių sudarant intervencijos strategijos ir individualias programas (R. Rimienė, 1995.)

1.2 Autizmo samprata

Į klausimą „Kas yra autizmas?“ nėra paprasta atsakyti, nes nei vienas apibrėžimas nebus tikslus. Kad lengviau būtų rasti atsakymą reikia taikyti tris skirtingus aiškinimosi lygius: biologinį, kognityvinį, elgesio. Ieškant autizmo sutrikimo priežasčių, žiūrima į biologinę šios problemos pusę, o ieškant būdų tvarkytis su sutrikusiu elgesiu, svarbu autizmo pasireiškimas elgesio lygyje. Kognityvinės teorijos užpildo tarpą tarp biologijos (smegenų) ir elgesio (veiksmų). Jose keliamos hipotezės, stengiantis paaiškinti autistų jausmus ir elgesį.

Diagnozuojant autizmo sutrikimą kreipiamas dėmesys į elgesį, nes autizmas atpažįstamas ne pagal biologinę etiologiją, o pagal individo elgesį.

Autizmas – sutrikimas, kuriam būdingas visiškas atsiribojimas, savęs stimuliavmas, pažinimo sferos trūkumai, kalbos sutrikimai; pirmieji požymiai yra pastebimi kūdikiui nesulaukus 30 mėnesių (D. P. Hallahan, J. M. Kauffman, 2003).

Kartais kyla klausimas ar mes visi esame „truputį autistai“. Atsakymai į šį klausimą įvairių autorių skiriasi. Elgesio lygyje atsakymas: „taip“,
autistas gali elgtis kaip labai baikštus ir drovus sveikas žmogus tam tikrose situacijose; Tačiau biologiniame lygyje autistai dažniausiai labai skiriasi nuo kitų žmonių – yra anatominis ar neurofiziologinis jų negalės mechanizmas smegenyse, kurio neturi kiti žmonės. Kognityviniame lygyje (pagal kiekvieną pasirinktą teoriją) autistai skiriasi nuo kitų žmonių. Pavyzdžiui, įvairios priežastys gali sąlygoti iš išorės, atrodytų, tokį patį autisto „normalaus“ maištaujančio paauglio elgesį – jie abu gali netinkamai rengtis tam tikroje socialinėje situacijoje (S.Lesinskienė, 1998).

Pagrindinis autizmo bruožas – sutrikęs gebėjimas bendrauti ir suprasti kitus žmones. Šio sutrikimo lygis ir socialinės adaptacijos laipsnis svyruoja. Vienoje pusėje – klasikiniai „užsirakinę“ autistai, bijantys artimo bendravimo su kitais žmonėmis, o kitame „aktyvūs, bet keisti“, siekiantys bendravimo, tačiau neturintys intuityvaus kitų žmonių jausmų supratimo ir nesugebantys adekvačiai išreikšti savo jausmų, tačiau labai gabūs, gerai besimokantys. Autizmą nuo normos padeda atskirti socialiniai įgūdžiai, vaiko raidos istorija.

Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai išsklaido vyraujančius mitus apie autizmą, todėl reikėtų paneigti labiausiai paplitusias klaidingas nuomones apie autizmo sutrikimą (S. Lesinskienė, 2000):

1 lentelė

Mitas Tikrovė

* Tėvų emocinis šaltumas yra autizmo priežastis

* Autizmas apsiriboja tik vaikyste ir yra pagydomas

* Autistai visada turi specialių „mokslininko sugebėjimų“

* Autizmas yra vien tik kiautas, kurio viduje tūno „normalus“ vaikas, laukiantis būdų iš jo išlysti *Autizmas yra biologinį pagrindą turintis sutrikimas

* Autizmas – įvairiapusis raidos sutrikimas, trunkantis visą gyvenimą.

* Autizmas stebimas visuose IQ lygiuose, tačiau labai dažnai lydimas protinio atsilikimo

* Autizmas pasireiškia giliais sutrikimais verbaliniame ir neverbaliniame bendravime, socialinėje sąveikoje bei vaizduotėje.

1.3 Autizmo paplitimas

Paskutiniais duomenimis asmenų, turinčių autizmo sindromą vis daugėja. C. Gillberg ir M. Coleman konstatuoja, kad iš 10000 vaikų yra 10-14, pasižyminčių autizmo sindromu. Japonai Ishii ir Takahashi, ir kiti nurodo, kad 10000 vaikų 13-16 būdingas autizmo sindromas.

Dauguma autorių F. Happe (1994), E. Schopler (1980), G. Wirth (1994) ir kt. pažymi, kad autizmo sindromas būdingesnis berniukams (1:4).

U. Frith (1989) nurodo, kad Šiaurės Škotijoje buvo ištirta 20800 vaikų nuo 6 iki 14 metų. Iš jų 21 nustatytas autizmo sindromas. Berniukų ir mergaičių santykis – 2,5:1. . (R. Ivoškuvienė, J, Balčiūnaitė, 2002).

Įrodyta, kad autizmo sutrikimas bei Asergerio sindromas vienodai pasiskirstę visuose socioekonominiuose sluoksniuose (Wing L., 1993; Howlin P., 1997; Rutter M., 1998). Paskutiniais metais atliktų epidemiologinių tyrimų duomenys rodo mažesnį berniukų/mergaičių santykio skirtumą 2-3:1 (Sponheim E., Skjeldal O., 1998; Kielinen M. ir kt.), nei buvo gaunama anksčiau 4-5:1 (Steffenburg S., Gillberg C., 1986; Burd L. ir kt. 1987).

Manoma, kad apimant lengvesnes autizmo formas, netipiško autizmo atvejus paplitimas gali siekti 1 % mokyklinio amžiaus populiacijos.

Šias tendencijas atspindėjo ir Lietuvoje gauti duomenys: nustatytas Aspergerio sindromo paplitimas 7-16 metų amžiaus Vilniaus miesto vaikų populiacijoje 59:10000 (0,59%), berniukų – mergaičių santykis 1,6:1; vaikystės autizmo paplitimas 11,8:10000 (0,12%), berniukų – mergaičių santykis 1,9:1 (S. Lesinskienė, 2000).

2. AUTIZMO PRIEŽASČIŲ AIŠKINIMO TEORIJŲ APŽVALGA

Nusakyti autizmo priežastis yra gana sudėtinga. Galima skirti tokias autizmo aiškinimo teorijas:

1) psichologinė; 2.) biologinė; 3) organinė-neorganinė; 4) genetinė.

2.1 Psichologinės autizmo priežastys

Psichologinės autizmo aiškinimo teorijos šalininkai teigia, kad dėl vaiko raidos ir elgesio sutrikimų kalti tėvai. Netinkama šeimos aplinka laikoma autizmą sukeliančiu pagrindiniu veiksniu. B. Bettelheim (1976) manė, tėvai nepakankamai skirdami laiko vaikams, slopina jų socialinį elgesį ir bendravimą.

Autorius, remdamasis savo prisiminimais apie praleistą laiką nacių koncentracijos stovyklose, pažymėjo vaikų, turinčių autistiškų požymių ir kalinių vaikų , su kuriais jis dirbo panašumą. Panašų poveikį daro šeimos, siekdamos reguliuoti vaiko elgesį ir aplinką. Dėl tokio tėvų elgesio vaikai netenka kontaktų su pasauliu ir todėl jiems susiformuoja autizmas.

Manoma, kad autistiški vaikai suvokia savo aplinką kaip labai šaltą, grėsmingą ir priešišką. Nuo tokios aplinkos jie atiriboja ir užsidaro. Tai lyg reakcija į nepalankias tėvų asmenybes ar kitas priešiškas aplinkybes (įvairūs šeimos stresai).

Tokia autizmo aiškinimo teorija vyravo iki 1980-ųjų metų. Tačiau L. Kanner nurodė, kad šio sutrikimo priežastis gali būti biologinio pobūdžio. Išsamesnius tyrimus, paneigdama psichologinę teoriją atliko L. Wing (1974).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1849 žodžiai iš 6159 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.