AUTOMOBILIŲ LAUŽO PERDIRBIMAS
TURINYS
Automobilių laužo perdirbimas 3
Automobilių perdirbimas Europos Sąjungoje 9
Nebenaudojamų automobilių perdirbimas ateityje 14
Literatūros sąrašas 18
Automobilių laužo perdirbimas
Per pastaruosius 20 metų automobilių gamyba padidėjo – 2000 m.
pagamintų automobilių skaičius (išskyrus komercinius automobilius) siekė 58
mln. vnt. (žr. 1 pav.).
[pic]
1 pav. Automobilių gamyba pasaulyje 1980-2000 metais.
Naudojami automobiliai nuolatos sensta ir dalis jų kasmet išimama iš
apyvartos. Įvairiose šalyse tai kasmet sudaro apie 4-9% visų naudojamų
automobilių. Dauguma šių transporto priemonių perdirbama šalyje, likusios
eksportuojamos.
1 lentelėje pateikti vokiškiems automobiliams gaminti naudojamų
medžiagų kiekiai procentais.
1 lentelė. Vokiškiems automobiliams gaminti naudojamų medžiagų
vidutiniai kiekiai (procentais pagal svorį)
|Medžiaga |Automobilių gamybos metai |
| |1965 |1985 |1995 |2000 |
|Plienas, juodieji metalai |76,0 |68,0 |63,0 |61,0 |
|Aliuminis |2,0 |4,5 |6,5 |7,5 |
|Kiti spalvotieji metalai (varis, |4,0 |3,0 |3,0 |4,0 |
|švinas, cinkas) | | | | |
|Plastmasės |2,0 |10,0 |13,0 |14,0 |
|Kitos (stiklas, guma) |16,0 |14,5 |14,5 |13,5 |
Automobiliams gaminti naudojamų medžiagų kiekiai kinta: mažėja juodųjų
metalų, tačiau daugėja plastmasių, aliuminio. 85 procentai perdirbti skirtų
automobilių dažniausiai smulkinami, likę 15 procentų supjaustomi į gabalus
arba supresuojami.
2 pav. iliustruoja daugybę medžiagų ir detalių, naudojamų
automobiliams gaminti.
[pic]
2 pav. Automobiliams gaminti naudojamos medžiagos ir detalės
Perdirbimo procesuose dominuoja metalo išgavimas. Dažniausiai
atliekamos trijų tipų smulkinimo operacijos: pjaustymas, smulkinimas,
malimas. Naudojamų tipų įrenginiai gali perdirbti apie 1,5 mln. t per
metus. Utilizuojami automobiliai, įvairūs jų likučiai gali būti be
papildomų operacijų tiekiami tiesiogiai į veikiančius plaktukinius malūnus
ir smulkintuvus (3 pav.).
[pic]
3 pav. Automobilių laužo smulkintuvas
Pavyzdžiui, JAV, Atlantoje (Džordžijos valstija) pastatyta ir veikia
automobilių perdirbimo įmonė Newell Recycling Co, kurioje neišmontuota
transporto priemonė gali būti susmulkinta į skiautes per 1 minutę nuo
proceso pradžios. Smulkintuvas gali perdirbti apie 100 tonų per valandą.
Atsižvelgiant į juodųjų metalų rinką, automobilių perdirbimo metu galima
išgauti nuo 7000 iki 9000 tonų metalo per mėnesį. Pirminio apdorojimo metu
pašalinami degalų bakas, katalitinis keitiklis, oro pagalvė,
akumuliatorius, padangos, tepalai, stabdžių ir šaldymo skysčiai.
Automobilių laužas smulkinamas minėtais tradiciniais metodais.
Didesnių gabaritų likučiai kameroje draskomi tol, kol tampa tokio dydžio,
kad pralenda pro specialių grotelių kiaurymes. Tolesnės operacijos metu
medžiaga perduodama į oro skirstytuvą ir magnetinį separatorių, kad būtų
surūšiuoti skirtingai komponentai. Medžiagas oro srovė suskirsto į lengvas
oro srautų išnešamas daleles ir sunkias daleles (tokias kaip: aliuminis,
magnis, cinkas, varis, žalvaris, švinas, plastmasė, guma, smulkintas
stiklas), kurios nusėda.
Po plovimo iš medžiagų gabalų mišinio pirmiausia atskiriami magnis ir
guma. Tam naudojamas ferosilicio tirpalas, kurio lyginamasis svoris yra 2,2
kg/l. Magnio gabaliukai gali būti rankomis atskirti iš plūduriuojančių
dalelių. Likę sunkesni spalvotieji metalai ir nerūdijantis plienas grimzta
į dugną. Antruoju rūšiavimo etapu sunkieji metalai atskiriami naudojant
didesnio lyginamojo svorio tirpalą (3,4 kg/l). Plūduriuojantis aliuminis
atskiriamas nuo tirpale grimztančių vario, cinko, švino, žalvario ir
nerūdijančio plieno. Atskyrimo efektyvumas svyruoja nuo 90 iki 96 procentų.
Kiekvienu nauju rūšiavimo etapu likusios medžiagos nardinamos į vonią su
vis didesnio lyginamojo svorio lipniu ferosilicio tirpalu. Atskirtos
medžiagos grąžinamos į gamybą. Vidutinis ferosilicio nuostolis yra apie 4-5
kg vienai tonai įkrautos medžiagos.
Mechaninis metalų rūšiavimas yra sudėtingas, todėl dažnai jie
atskiriami pagal atitinkamą lydymosi temperatūrą. Tam naudojamas Coreco-
rotacinė mašina su lydymo krosnimi, K. Weiss sistema, kurią sudaro dvi
nuosekliai sujungtos lydymo krosnys. Čia dažniausiai atskiriamas grynas
švinas ir cinkas.
Medžiagų atskyrimo problema sėkmingai išspręsta Duisburge (Vokietija).
Naudojant šiuos procesus buvo atskirta 70000 tonų sumaišytų spalvotųjų
metalų.
Po to, kai pašalintos nemetalinės
medžiagos ir laidai, likusi medžiaga
smulkinama ir sijojama. Dalelių dydis svyruoja nuo 15 iki 65 mm. Atskiros
dalelės po to analizuojamos lazerio ir atominės emisijos spektroskopu.
Identifikuotos dalys nuo rūšiavimo konvejerio stumiamos į atitinkamą
lataką. Atskiriamas aliuminis, magnis, cinkas, varis, jų lydiniai, taip pat
švinas ir nerūdijantis plienas.
Spalvotųjų metalų analizės procesui palengvinti nuo 1992 m. buvo
naudojami rentgeno spinduliai. Tai sudarė galimybes išskirti 12 skirtingų
metalų – magnį, aliuminį, varį, alavą, cinką, žalvarį, bronzą, šviną,
nikelį, manganą, chromą bei chromo nikelio plieną -ir palengvino rūšiavimo
procesą. Atsižvelgiant į dalelių dydį, maksimalus našumas – 400-1000 kg/h.
Pagrindinė su automobilių perdirbimu susijusi problema – susidarančios
šalutinių produktų atliekos (sudaro apie 25-30% svorio), turinčios daugybę
pavojingomis laikomų medžiagų. Tai pjaustymo ir smulkinimo dulkės bei
pūkai, užteršti kuru, variklio, transmisijos ir diferencialo tepalais,
stabdžių ir akumuliatorių skysčiais bei antifrizo, šaldymo ir stiklų
plovimo skysčių mišiniu. INTECUS Consulting Company nustatė, kad
Vokietijoje perdirbus 2,6 milijonų transporto priemonių susidarė 68,7
milijonų litrų skysčių. Taikomi automobilių perdirbimo metodai negarantuoja
to, kad šie skysčiai bus tinkamai pašalinti. Pavojingos atliekos susimaišo
su inertiškomis smulkinimo atliekomis (tekstile ir plastmasėmis), dėl to
visas smulkinimo dulkes ir pūkus būtinai reikia laikyti pavojingomis
atliekomis. Vokietijoje kasmet į kontroliuojamus sąvartynus pašalinama apie
550 000 t susidarančių pjaustymo ir smulkinimo dulkių bei pūkų. Kadangi
naudojama daugiau plastmasių, kompozicinių ir kitų nemetalinių medžiagų
(pvz., keramikos), daugėja ir pjaustymo bei smulkinimo dulkų ir pūkų. Ši
tendencija stiprėja.
Automobilių dalių nemetalines medžiagas ir skysčius dabar galima
tinkamai perdirbti tiktai transporto priemones išmontavus. Išmontavimas
nereikalauja keisti esamus automobilių perdirbimo metodus, o tik pagreitina
procesą. Išmontavimo linijų metodo pranašumą lemia didesnis
automatizavimas. Tačiau automatizuotą išmontavimą gali pasunkinti prasta
transporto priemonės būklė: korozija, užteršimas, koks nors pakenkimas dėl
avarijos. Kadangi šiuolaikinių transporto priemonių agregatai bei mazgai
turi daug atramų, rankinis transporto priemonių išmontavimas užima daug
laiko. Reikalinga išmontavimo gamykla, kuri galėtų taikyti specifines
automobilių dalių ir skysčių pašalinimo bei perdirbimo technologijas.
Metalurginio perdirbimo koncepcija buvo plėtojama Mercedes Benz AG ir