Automobilių atliekos
5 (100%) 1 vote

Automobilių atliekos

AUTOMOBILIŲ LAUŽO PERDIRBIMAS

TURINYS

Automobilių laužo perdirbimas 3

Automobilių perdirbimas Europos Sąjungoje 9

Nebenaudojamų automobilių perdirbimas ateityje 14

Literatūros sąrašas 18

Automobilių laužo perdirbimas

Per pastaruosius 20 metų automobilių gamyba padidėjo – 2000 m.

pagamintų automobilių skaičius (išskyrus komercinius automobilius) siekė 58

mln. vnt. (žr. 1 pav.).

[pic]

1 pav. Automobilių gamyba pasaulyje 1980-2000 metais.

Naudojami automobiliai nuolatos sensta ir dalis jų kasmet išimama iš

apyvartos. Įvairiose šalyse tai kasmet sudaro apie 4-9% visų naudojamų

automobilių. Dauguma šių transporto priemonių perdirbama šalyje, likusios

eksportuojamos.

1 lentelėje pateikti vokiškiems automobiliams gaminti naudojamų

medžiagų kiekiai procentais.

1 lentelė. Vokiškiems automobiliams gaminti naudojamų medžiagų

vidutiniai kiekiai (procentais pagal svorį)

|Medžiaga |Automobilių gamybos metai |

| |1965 |1985 |1995 |2000 |

|Plienas, juodieji metalai |76,0 |68,0 |63,0 |61,0 |

|Aliuminis |2,0 |4,5 |6,5 |7,5 |

|Kiti spalvotieji metalai (varis, |4,0 |3,0 |3,0 |4,0 |

|švinas, cinkas) | | | | |

|Plastmasės |2,0 |10,0 |13,0 |14,0 |

|Kitos (stiklas, guma) |16,0 |14,5 |14,5 |13,5 |

Automobiliams gaminti naudojamų medžiagų kiekiai kinta: mažėja juodųjų

metalų, tačiau daugėja plastmasių, aliuminio. 85 procentai perdirbti skirtų

automobilių dažniausiai smulkinami, likę 15 procentų supjaustomi į gabalus

arba supresuojami.

2 pav. iliustruoja daugybę medžiagų ir detalių, naudojamų

automobiliams gaminti.

[pic]

2 pav. Automobiliams gaminti naudojamos medžiagos ir detalės

Perdirbimo procesuose dominuoja metalo išgavimas. Dažniausiai

atliekamos trijų tipų smulkinimo operacijos: pjaustymas, smulkinimas,

malimas. Naudojamų tipų įrenginiai gali perdirbti apie 1,5 mln. t per

metus. Utilizuojami automobiliai, įvairūs jų likučiai gali būti be

papildomų operacijų tiekiami tiesiogiai į veikiančius plaktukinius malūnus

ir smulkintuvus (3 pav.).

[pic]

3 pav. Automobilių laužo smulkintuvas

Pavyzdžiui, JAV, Atlantoje (Džordžijos valstija) pastatyta ir veikia

automobilių perdirbimo įmonė Newell Recycling Co, kurioje neišmontuota

transporto priemonė gali būti susmulkinta į skiautes per 1 minutę nuo

proceso pradžios. Smulkintuvas gali perdirbti apie 100 tonų per valandą.

Atsižvelgiant į juodųjų metalų rinką, automobilių perdirbimo metu galima

išgauti nuo 7000 iki 9000 tonų metalo per mėnesį. Pirminio apdorojimo metu

pašalinami degalų bakas, katalitinis keitiklis, oro pagalvė,

akumuliatorius, padangos, tepalai, stabdžių ir šaldymo skysčiai.

Automobilių laužas smulkinamas minėtais tradiciniais metodais.

Didesnių gabaritų likučiai kameroje draskomi tol, kol tampa tokio dydžio,

kad pralenda pro specialių grotelių kiaurymes. Tolesnės operacijos metu

medžiaga perduodama į oro skirstytuvą ir magnetinį separatorių, kad būtų

surūšiuoti skirtingai komponentai. Medžiagas oro srovė suskirsto į lengvas

oro srautų išnešamas daleles ir sunkias daleles (tokias kaip: aliuminis,

magnis, cinkas, varis, žalvaris, švinas, plastmasė, guma, smulkintas

stiklas), kurios nusėda.

Po plovimo iš medžiagų gabalų mišinio pirmiausia atskiriami magnis ir

guma. Tam naudojamas ferosilicio tirpalas, kurio lyginamasis svoris yra 2,2

kg/l. Magnio gabaliukai gali būti rankomis atskirti iš plūduriuojančių

dalelių. Likę sunkesni spalvotieji metalai ir nerūdijantis plienas grimzta

į dugną. Antruoju rūšiavimo etapu sunkieji metalai atskiriami naudojant

didesnio lyginamojo svorio tirpalą (3,4 kg/l). Plūduriuojantis aliuminis

atskiriamas nuo tirpale grimztančių vario, cinko, švino, žalvario ir

nerūdijančio plieno. Atskyrimo efektyvumas svyruoja nuo 90 iki 96 procentų.

Kiekvienu nauju rūšiavimo etapu likusios medžiagos nardinamos į vonią su

vis didesnio lyginamojo svorio lipniu ferosilicio tirpalu. Atskirtos

medžiagos grąžinamos į gamybą. Vidutinis ferosilicio nuostolis yra apie 4-5

kg vienai tonai įkrautos medžiagos.

Mechaninis metalų rūšiavimas yra sudėtingas, todėl dažnai jie

atskiriami pagal atitinkamą lydymosi temperatūrą. Tam naudojamas Coreco-

rotacinė mašina su lydymo krosnimi, K. Weiss sistema, kurią sudaro dvi

nuosekliai sujungtos lydymo krosnys. Čia dažniausiai atskiriamas grynas

švinas ir cinkas.

Medžiagų atskyrimo problema sėkmingai išspręsta Duisburge (Vokietija).

Naudojant šiuos procesus buvo atskirta 70000 tonų sumaišytų spalvotųjų

metalų.

Po to, kai pašalintos nemetalinės
medžiagos ir laidai, likusi medžiaga

smulkinama ir sijojama. Dalelių dydis svyruoja nuo 15 iki 65 mm. Atskiros

dalelės po to analizuojamos lazerio ir atominės emisijos spektroskopu.

Identifikuotos dalys nuo rūšiavimo konvejerio stumiamos į atitinkamą

lataką. Atskiriamas aliuminis, magnis, cinkas, varis, jų lydiniai, taip pat

švinas ir nerūdijantis plienas.

Spalvotųjų metalų analizės procesui palengvinti nuo 1992 m. buvo

naudojami rentgeno spinduliai. Tai sudarė galimybes išskirti 12 skirtingų

metalų – magnį, aliuminį, varį, alavą, cinką, žalvarį, bronzą, šviną,

nikelį, manganą, chromą bei chromo nikelio plieną -ir palengvino rūšiavimo

procesą. Atsižvelgiant į dalelių dydį, maksimalus našumas – 400-1000 kg/h.

Pagrindinė su automobilių perdirbimu susijusi problema – susidarančios

šalutinių produktų atliekos (sudaro apie 25-30% svorio), turinčios daugybę

pavojingomis laikomų medžiagų. Tai pjaustymo ir smulkinimo dulkės bei

pūkai, užteršti kuru, variklio, transmisijos ir diferencialo tepalais,

stabdžių ir akumuliatorių skysčiais bei antifrizo, šaldymo ir stiklų

plovimo skysčių mišiniu. INTECUS Consulting Company nustatė, kad

Vokietijoje perdirbus 2,6 milijonų transporto priemonių susidarė 68,7

milijonų litrų skysčių. Taikomi automobilių perdirbimo metodai negarantuoja

to, kad šie skysčiai bus tinkamai pašalinti. Pavojingos atliekos susimaišo

su inertiškomis smulkinimo atliekomis (tekstile ir plastmasėmis), dėl to

visas smulkinimo dulkes ir pūkus būtinai reikia laikyti pavojingomis

atliekomis. Vokietijoje kasmet į kontroliuojamus sąvartynus pašalinama apie

550 000 t susidarančių pjaustymo ir smulkinimo dulkių bei pūkų. Kadangi

naudojama daugiau plastmasių, kompozicinių ir kitų nemetalinių medžiagų

(pvz., keramikos), daugėja ir pjaustymo bei smulkinimo dulkų ir pūkų. Ši

tendencija stiprėja.

Automobilių dalių nemetalines medžiagas ir skysčius dabar galima

tinkamai perdirbti tiktai transporto priemones išmontavus. Išmontavimas

nereikalauja keisti esamus automobilių perdirbimo metodus, o tik pagreitina

procesą. Išmontavimo linijų metodo pranašumą lemia didesnis

automatizavimas. Tačiau automatizuotą išmontavimą gali pasunkinti prasta

transporto priemonės būklė: korozija, užteršimas, koks nors pakenkimas dėl

avarijos. Kadangi šiuolaikinių transporto priemonių agregatai bei mazgai

turi daug atramų, rankinis transporto priemonių išmontavimas užima daug

laiko. Reikalinga išmontavimo gamykla, kuri galėtų taikyti specifines

automobilių dalių ir skysčių pašalinimo bei perdirbimo technologijas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 941 žodžiai iš 3135 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.