Automobiliu iranga
4.5 (90%) 2 votes

Automobiliu iranga

TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

INŽINERIJOS KATEDRA

AUTOMOBILIŲ ĮRANGOS KONSPEKTAS

V dalis

AUKŠTŲJŲ (NEUNIVERSITETINIŲ) STUDIJŲ MAŠINŲ

TECHNINIO EKSPLOATAVIMO PROGRAMAI

Paruošė: A. Dirmontas

Rietavas

2004

TURINYS

PRATARMĖ 5

19. Važiuoklė 6

19.1. Važiuoklės paskirtis, jų tipai ir dalių konstrukcijos 7

19.2. Pakaba 8

19.3. Užpakalinių ratų pakaba 10

19.4. Amortizatoriai 13

19.5. Ratai ir padangos 15

19.6. Padangos 16

19.7. Važiuoklės priežiūra 23

20. VAIRAVIMO ĮRENGINIAI 26

20.1. Vairavimo posūkio kinematika 27

20.1.1. Vairavimo įrenginių paskirtis ir keliami jiems reikalavimai 27

20.1.2. Vairavimo įrenginių rūšys 27

20.1.3. Vairo trapecija 29

20.2. Vairuojamųjų ratų stabilizacija 30

20.2.1. Automobilio dinaminės savybės 30

20.2.2. Tarpuvėžis ir bazė 30

20.2.3. Suvedimas 30

20.2.4. Ratų išvirtimas 31

20.2.5. Rato apriedėjimo spindulys 33

20.2.6. Šerdeso pasvirimas 35

20.2.7. Ratų pasukimo kampų skirtumas 36

20.3. Vairavimo įrenginių konstrukcijos 37

20.3.1. Automobilių valdymo schemos 37

20.3.2. Vairavimo įrenginiai 39

20.3.3. Vairo reduktoriai 41

20.3.4. Vairo kolonėlės 43

20.4. Vairavimą lengvinančios priemonės. Vairo stiprintuvai su žvaigždiniu sklandžiu 47

20.4.1. Vairavimą lengvinančios priemonės 47

20.4.2. Vairo stiprintuvai su žvaigždiniu sklandžiu 47

20.5. Vairo stiprintuvas su slankiojančiais sklandžiais 53

20.5.1. KAMAZ tipo vairo stiprintuvas 53

20.5.2. ZF tipo vairo stiprintuvas 55

20.5.3. Elektrinis vairo stiprintuvas 60

20.6. Siurbliai 61

20.6.1. Plokštelinis alyvos siurblys 61

20.6.2. Plunžerinis alyvos siurblys 62

20.6.3. Rotorinis vidinio kabinimo krumpliaratinis alyvos siurblys 62

20.6.4. Alyvos bakeliai 63

20.6.5. Ratų pasukimo ribojimo vožtuvai ZF- tipo vairo stiprintuve 64

20.7. Vairavimo įrengimų eksploatacija 64

21. STABDŽIŲ SISTEMA 72

21.1. Bendri duomenys apie automobilių stabdžius 73

21.1.1. Stabdžių paskirtis ir klasifikacija 73

21.1.2. Stabdžių mechanizmų schemos ir jų veikimo principai 74

21.2. Stabdymo mechanizmų konstrukcijos 77

21.2.1. Trinkeliniai stabdymo mechanizmai 77

21.2.2. Diskiniai stabdymo mechanizmai 82

21.2.3. Užpakalinių ratų diskinis stabdys 83

21.3. Hidraulinės stabdžių pavaros 84

21.3.1. Hidraulinių pavarų schemos, jų veikimo principai 84

21.3.2. Pagrindinis stabdžių cilindras 85

21.3.3. Hidraulinių stabdžių pavarų dalių konstrukcijos 86

21.3.4. Stiprintuvo veikimas 90

21.3.5. Stabdžių skysčiai 91

21.4. Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) 92

21.4.1. Stabdžių antiblokavimo sistemos paskirtis 92

21.4.2. ABS davikliai 93

21.4.3. ABS montavimas automobilyje 95

21.4.4. ABS 2S Bosch firmos 95

21.4.5. ABS 2E Bosch firmos 97

21.4.6. ABS Bendix firmos 100

21.4.7. ABS MK Teves II firmos 103

21.5. Pneumatinių stabdžių sistema 105

21.5.1. Energijos tiekimo įrenginio sudedamosios dalys 105

21.5.2. Atskirtinė (kelių kontūrų) pavara 106

21.5.3. Pneumatinės stabdžių pavaros mazgų konstrukcija 107

21.5.4. Priekabų stabdžių valdymo įtaisai 116

21.5.5. Pagalbiniai stabdžiai 119

21.6. Pneumatinės stabdžių sistemos ABS 121

21.6.1. WABCO firmos ABS 121

21.6.2. BOSCH firmos ABS 122

21.6.3. Firmos Bendix ABS 126

22. KĖBULAS 128

22.1. Transporto priemonės konstrukcija 129

22.2. Rėmo ir laikančios konstrukcijos funkcijos 130

22.3. Gedimų nuostolių nustatymas 130

22.4. Gedimų dydis 131

22.5. Bandymo prietaisai 132

22.6. Sunkvežimių įtaisai ir gervė 133

23. KĖBULO PAPILDOMA ĮRANGA 136

23.1. Centrinis durų užraktas 137

23.2. Durų stiklų pakėlimo- nuleidimo elektrinė pavara 137

23.2.1. Durų stiklų pakėlimo- nuleidimo mechanizmo elektros variklis su reduktoriumi 138

23.3. Automatinės sėdynės padėties reguliavimas 138

23.4. Priekinio stiklo valytuvai 139

23.4.1. Stiklo valytuvų variklis 139

23.5. Stiklo valytuvų automatinis valdymas 140

23.6. Žibintai 140

23.6.1. Automatinis žibintų padėties valdymas 140

23.6.2. Žibintų LITRONIC sistema 141

23.7. Oro kondicionierius 141

23.8. Lengvojo automobilio salono klimato valdymo schema 142

23.9. Bortinis kompiuterinis ryšys (CAN- Controller Area Network) 142

23.9.1. Optinio ryšio schema 143

23.9.2. Šviesolaidis 143

23.9.3. Multipleksinė automobilio TOYOTA sistema 144

23.9.4. Elektroninių valdymo ir reguliavimo elementų sistema (BMV 7 serija) 144

23.10. Navigacinė sistema KARIN 145

23.10.1. Navigacinių švyturių sistema 145

23.11. Radijo ir navigacinės sistemos prietaisai NISSAN automobilyje 146

23.12. Daviklių įrengimo vieta (Mercedes Benz E220 Diesel- E420) 146

23.13. Automobilio parkavimo sistema PARK PILOT 147

24. AUTOMOBILIŲ SAUGOS ĮRANGA 149

24.1. Saugos oro pagalvių sistemos įjungimas 150

24.1.1. Saugos oro maišų ir diržų veikimas 150

24.1.2. Šoninių oro pagalvių veikimas 151

24.1.3. Oro pagalvė 151

24.2. Inercinis diržo ir avarinio diržo įtempimo mechanizmas 152

24.3. Smūgio davikliai 152

24.4. Imobilizatoriaus schema 153

24.5. Elektroninio bloko valdymas 154

24.6. Tachograma EC 154

LITERATŪRA 156

PRATARMĖ

Automobilių įrangos konspekte surinkta mokomoji medžiaga apie automobilių įrangą padės geriau mokytis studijuojantiems automobilius.

Šiandien sunku rasti vadovėlį lietuvių kalba, kuriame būtų surinkta visa mokymuisi reikalinga
medžiaga studijuojantiems automobilių įrangą.

Automobilių įrangos konspekte smulkiai nagrinėjamos automobilių mechanizmų ir sistemų bei agregatų schemos, jų veikimo principai, galimi gedimai ir priežiūra. Pateikiamos populiariausių Lietuvoje automobilių agregatų konstrukcijos.

Studentų patogumui konspektas padalintas į 5 dalis.

Automobilių kūrimo istorija, automobilių bendra įranga, variklio mechanizmai, tepimo ir aušinimo sistemos.

Otto variklių maitinimo sistemos.

Dyzelinių variklių maitinimo, uždegimo ir paleidimo sistemos.

Transmisija.

Važiuoklė, vairavimo įrengimai, stabdžiai, kėbulas, papildomi įrengimai, saugos įranga.

Neradus atsakymo į jums rūpimą klausimą konspekte jūs galite paskaityti nurodytoje literatūroje.

Kiekvienos temos struktūra yra tokia: tikslas, aiškinamasis tekstas, klausimai, papildomos užduotys ir santrauka. Patariama tokia tvarka studijuoti automobilių įrangą.

Konspekte vartojami tokie sutartiniai ženklai:

 – tikslas;

? – klausimai;

 – papildomos užduotys;

 – santrauka.

19. VAŽIUOKLĖ

 – Tikslas

važiavimo saugumas, patogumas tiesiogiai priklauso nuo automobilio važiuoklės įrangos. Šio skyriaus paskirtis suteikti žinių apie automobilių važiuoklių įrangą.

Išstudijavę šį skyrių studentai privalo:

• Gerai išmanyti važiuoklių įrangą;

• Žinoti važiuoklių veikimą;

• Išmanyti apie padangas;

• Gebėti ardyti ir surinkti važiuoklę.

19 skyriuje nagrinėjami klausimai:

19.1 Važiuoklės paskirtis, jų tipai ir dalių konstrukcijos.

19.2 Pakaba.

19.3 Užpakalinių ratų pakaba.

19.4 Amortizatoriai.

19.5 Ratai padangos.

19.6 Padangos.

19.7 Važiuoklės priežiūra.

VAŽIUOKLĖ

19.1 Važiuoklės paskirtis, jų tipai ir dalių konstrukcijos

Važiuoklės paskirtis – perduoti automobilio svorio jėgą kelio paviršiui, sušvelninti smūgius, gaunamus dėl kelio nelygumų, ir ratų sukamąjį judesį pakeisti mašinos slenkamuoju judesiu. Tai vežimas, kuriame montuojami visi automobilio mechanizmai.

Važiuokle sudaro rėmas (liemuo), pavara ir pakaba.

Rėmas yra pagrindas, prie kurio tvirtinamos visos automobilio dalys. Jis turi būti tvirtas, standus ir lengvas. Krovininių automobilių liemuo paprastai būna rėminis.

Krovininių automobilių rėmai yra lonžeroniniai, sudaryti iš dviejų lovinio profilio sijų ir skersių. Labiausiai apkrautose vietose lonžeronai būna aukštesni arba sustiprinti įdėklais. Prie rėmo prikniedytos gembės lingėms, pakojoms, atsarginiam ratui, buferiams su vilkimo kabliais ir prikabinimo įtaisu pritvirtinti. Vilkimo įtaisas su rėmu sujungtas gumine atrama arba spyruokle, kurie sušvelnina jėgų, atsirandančių tarp automobilio ir priekabos, poveikį. Automobiliuose, kuriuose nėra kablio, įtaisytos kilpos trumpalaikiam automobilio vilkimui.

Lengvieji automobiliai ištisinio rėmo dažniausiai neturi. Šių automobilių kėbulo apačia yra standi, o mechanizmų prijungimo vietos papildomai sustiprintos. Toks kėbulas vadinamas laikančiuoju. Aukštos klasės lengvieji automobiliai turi savitos konstrukcijos rėmą.

Automobilių važiuoklė žymima dviem skaičiais, kurių pirmasis reiškia bendrą ratų skaičių, antrasis – varančiųjų ratų skaičių. Pavyzdžiui, 4×2 reiškia, kad važiuoklė turi 4 ratus, iš kurių 2 varantieji. Automobiliai, kurių važiuoklė 4×4 arba 6×6, vadinami pravažiaisiais. Jie gerai važiuoja drėgnais ir klampiais keliais bei laukais.

Priekinis tiltas laiko automobilio priekinę dalį, perduoda nuo ratų išilgines ir šonines jėgas. Krovininiuose automobiliuose naudojamas ištisinis priekinis tiltas (19.2 pav.,b). Jį sudaro plieninė sija 11 (19.1 pav.), šerdesais 9 šarnyriškai sujungta su ašigaliais 8. Ant ašigalio 8 sukasi stebulė 4, prie kurios pritvirtintas rato diskas 1. Kartu su stebule sukasi stabdžių būgnas 5.

Lengvųjų automobilių priekiniai tiltai ištisinės sijos neturi. Posūkio ašigaliai svirtimis ir šarnyrais sujungiami su sutrumpinta priekinio tilto sija arba tiesiog su kėbulu. Tokie tiltai dar vadinami pjautiniais.

Lengvojo automobilio priekinio varančiojo tilto schema pavaizduota 19.2 paveiksle, a. Čia šerdesą atstoja amortizatorius 9. Prie amortizatoriaus 9 išorinio cilindro pritvirtinta posūkio svirtis 2 ir statramstis 7. Pasukus svirtį 2, amortizatorius 9 pasuka statramstį 7, o šis – ratą 8. Pastarajam užvažiavus ant kliūties ir pakilus aukštyn, spyruoklė l suspaudžiama, o tiltas 4 su kėbulu 3 tik nežymiai pasvyra. Pagal išradėjo pavardę tokia varančiojo tilto pakaba vadinama makfersono (Macpherson).

19.1 pav. Automobilio GAZ-53A priekinis tiltas:

7 – rato diskas; 2 – veržlė; 3 ir 22 – guoliai; 4 – stebulė; 5 – stabdžių būgnas; 6 – stabdžių cilindras; 7 – ventilis; 8 – ašigalis; 9 – šerdesas; 10 ir 21 – posūkio svirtys; 11 – tilto sija- 12 – skersinė trauklė; 13 – pirštas; 14 – dėklas; 15 –lizdas; 16 –guminė atrama; 17 ir 18 – plokštelės; 19 – išilgine trauklė; 20 – ribotuvas.

19.2 pav. Automobilių pakabos schemos:

a – nepriklausomos; b – priklausomos; 7 – spyruoklės; 2 – posūkio svirtis; 5 – kėbulas; 4 – tiltas; 5 – svirtis; 6 – varantysis ašigalis; 7 – statramstis; 8 – ratas; 9 – amortizatorius; 10 – lygių kampinių greičių šarnyras; 11 – šerdesas; 72 – ašigalis

19.2 Pakaba

Ji jungia liemenį su pavara, sušvelnina

gaunamus dėl kelio nelygumų, ir slopina kėbulo švytavimus. Pakabą sudaro tamprūs elementai(lingės, spyruoklės), jungiantys liemenį su tiltu (ratu), amortizatoriai ir stabilizatoriai.

Pagal ratų (atraminių ritinėlių) tarpusavio ryšį pakaba gali būti priklausoma ir nepriklausoma. Priklausomoje pakaboje abu ratai montuojami prie ištisinės tilto sijos (17.2 pav., b). Tuomet vienam ratui pasislenkant vertikalia kryptimi, būtinai pasislenka ir kitas. Tai krovininių automobilių bei daugelio lengvųjų automobilių užpakalinių tiltų pakabos.

Kai pakaba nepriklausoma (17.2 pav., a), kiekvienas ratas prie tilto sijos ar kėbulo prijungtas atskirai. Užvažiavus ratui ant kliūties, mažiau pasvyra kėbulas. Nepriklausoma pakaba įrengta lengvųjų automobilių ir kai kurių traktorių priekiniuose tiltuose.

Pagal elastingų elementų tipą pakabos būna linginės, spyruoklinės, torsioninės, pneumatinės ir pneumohidraulinės.

Linginė pakaba sudaryta iš pusiau elipsinių plieninių nevienodo ilgio lakštų (19.4 pav.). Jų dydis ir skaičius priklauso nuo svorio jėgos, tenkančios pakabai. Lakštų paketas suveržiamas apkabomis 11 ir 17. Vienas arba du pirmieji lakštai yra ilgiausi ir vadinami pagrindiniais. Prieš surenkant lakštai sutepami grafitiniu tepalu arba tarp jų įdedami

specialūs tarpikliai. Tai sumažina jų trintį. Lingių galai prijungiami prie automobilio rėmo 2, o visos lingės vidurinė dalis – prie tilto 9 ir 18. Kuo iš plonesnių ir iš daugiau lapų sudaryta lingė, tuo ji elastingesnė. Priekiniuose lingių 72 galuose įstatomos papildomos guminės pagalvėlės 13, priimančios jėgas, veikiančias išilgai automobilio ir neleidžiančios lingėms pasislinkti į priekį. Įlinkusios lingės užpakalinė dalis kartu su tiltu pasislenka atgal.

Krovininiuose automobiliuose, be pagrindinių užpakalinių lingių, dar yra papildomos 16. Papildomosios lingės 16 įtaisomos prie pagrindinių. Kai automobilis yra neapkrautas, papildomosios lingės 16 neveikia, o jį apkrovus, papildomųjų lingių 16 galai remiasi į gembes 75 ir apkrovą laiko kartu su pagrindinėmis lingėmis. Taigi papildomosios lingės 16, nekeisdamos pakabos elastingumo, suteikia jai didesnį atsparumą.

Spyruoklinė pakaba įtaisoma lengvuosiuose automobiliuose priekiniams (kartais ir užpakaliniams) tiltams sujungti su kėbulu (17.2 pav., a) ir bendruosiuose vikšriniuose traktoriuose su balansyrine pakaba.

Torsioninėje pakaboje tamprieji elementai yra susisukantys strypai, dažniausiai naudojama galinguose traktoriuose, rečiau automobiliuose.19.3 pav. Tiltai

a-b – su ištisiniu korpusu (priskiriama priklausomai pakabai);

d-c – su neištisiniu korpusu (priskiriama nepriklausomai pakabai).19.4 pav. Automobilio GAZ-53A linginės pakabos:

a – priekinė; b – užpakalinė; l, 3, 6 ir 15 – gembės; 2 – rėmas; 4 – guminė įvorė; 5 – amortizatorius; 7 – antdėklas; 8 ir 13 – guminės pagalvėlės; 9 ir 18 – priekinio ir užpakalinio tilto sijos; 10 – atrama; 11 ir 17 – apkabos; 12 – lingės; 14 • dangteliai; 16 – papildomoji lingė

19.5 pav. Priekinis tiltas su spyruokline (Makferson tipo) pakaba (Peugot 605)

Svarbiausios dviejų svirčių nepriklausomos pakabos dalys: pasukamas statramstis, viršutinės ir apatinės svirtys.viršutinis ir apatinis šarnyrai, amortizatoriai, spiralinės cilindrinės spyruoklės, guminiai padėklai ir skersinio stabilumo stabilizatorius.

19.6 pav. Priekinė pakaba: 1- ratlankis; 2 – amortizatoriaus tvirtinimo kronšteinas; 3 – stabdžio diskas; 4 – apatinis muilinis šarnyras; 5 – rato diskas; 6 – kreipiantysis kaištis; 7 – riebokšlis; 8 – veržlė; 9 – pasukamasis statramstis; 10 – išorinis stebulės guolis; 11 – vidinis stebulės guolis; 12 – stebulė; 13 – rato tvirtinimo varžtas; 14-,32 – veržlės; 15 – priekinės pakabos spyruoklė; 16- rutulinio piršto apsauginis gaubtas; 17 – rutulinio piršto tvirtinimo varžtas; 18 – viršutinis rutulinis šarnyras; 9 – priekinės pakabos viršutinė svirtis; 20 – izoliuojantis guminis tarpiklis; 21 – padanga; 22 – amortizatoriaus tvirtinimo veržlė; 23 – poveržlė; 24 – viršutinis guminis padėklas; 25 – apatinis guminis padėklas; 26 – amortizatorius; 27 – viršutinės svirties ašis; 28 – skersės tvirtinimo varžtas; 29 – reguliavimo plokštelės; 30 – varžtas; 31 – priekinės pakabos apatinė svirtis; 33 – apatinės svirties ašis; 34 – reguliavimo ir distancinė poveržlė; 35 –priekinės pakabos skerstė; 36 – amortizatoriaus tvirtinimo varžtas; 37 – tarpiklis.

19.3 Užpakalinių ratų pakaba

19.7 pav. priklausoma pakaba

1 – stabdžių diskas; 2 – sija; 3 – svirtis; 4 – atrama; 5 – spyruoklė; 6 – Panhardo svirtys.

19.8 pav. Priklausoma pakaba.

1 – sija; 2 – profilinė svirtis; 3 – rato ašis; 4 – atrama; 5 – amortizatoriaus atrama; 6 – amortizatorius; 7 – gumos metalo atrama; 8 – kronšteinas.

Pneumatinės pakabos tamprusis elementas yra armuotos gumos balionai, pripildyti suslėgtų dujų. Pneumatinės pakabos naudojamos autobusuose ir dideliuose krovininiuose automobiliuose, priekabose ir puspriekabėse, t.y. ten, kur didelėse ribose kinta krovinio masė.

Balionai 9 (19.9 pav., a) įtaisomi tarp tiltų 10 ir kėbulo 12. Kompresorius l slegia orą į metalinį resiverį 4, prieš kurį įtaisytas filtras 2 ir slėgio reguliatorius 3. Iš resiverio suslėgtas oras pro filtrą 5 patenka į
aukščio reguliatorių 6. Pastarasis palaiko pastovų kėbulo aukštį nepriklausomai nuo automobilio apkrovimo laipsnio. Pakrovus automobilį, trauklė 11 patraukia reguliatoriaus 6 stūmoklį žemyn. Suslėgtas oras iš resiverio 4 patenka į papildomą balioną 8 ir į pakabos balionus 9. Pastaruosiuose padidėja oro slėgis, ir atstatomas atstumas tarp tilto bei kėbulo. Iškrovus automobilį, atstumas tarp kėbulo ir tilto pasilieka pastovus, nes reguliatorius 6 sumažina slėgį balionuose 9. Reguliatoriuje 6 įtaisytas lėtintuvas, kuris sulėtina reguliatoriaus veikimą, todėl reguliatorius reaguoja tik į statinės apkrovos pakitimus, o nereaguoja į kėbulo švytavimus važiuojant kelio nelygumais. Filtre 5 įtaisytas atbulinis vožtuvas, kuris neleidžia ištekėti orui iš pakabos balionų 9, kai sumažėja oro slėgis resiveryje.

Pakabos balionas paprastai atlaiko 2 – 3 tonų apkrovą, esant 0,3 – 0,5 MPa slėgiui. Kai kėbulo aukštis pastovus, automobilis yra pastovesnis, mažiau dyla padangos, pagerėja pakrovimo bei iškrovimo darbai, lengviau keleiviams įlipti į autobusą. Pneumatinė pakaba labai sušvelnina kėbulo švytavimus, nors prie jos turi būti slopintuvas.

Pneumohidraulinėje pakaboje prie kiekvieno rato įtaisyti cilindrai 19 (19.9 pav., b), kurių viršutinėje dalyje pripildyta suslėgtų dujų (dažniausiai azoto), apatinėje – skysčio. Cilindro korpusas sujungtas su automobilio kėbulu, stūmoklis 18 – su pakabos svirtimis. Ratui švytuojant, skystis spaudžiamas pro vožtuvus 21. Taip slopinami kėbulo švytavimai.

Siurblys 14 varo skystį iš bakelio 13 į energijos akumuliatorių 15. Pastarajame skystis suslegia po diafragma esančias dujas iki atitinkamo slėgio, kurį palaiko redukcinis vožtuvas 16. Iš akumuliatoriaus skystis patenka į kairiojo ir dešiniojo rato reguliatorius 17. Jie palaiko pastovų kėbulo aukštį. Pakrovus automobilį, pakabos svirtis pastumia reguliatoriaus 17 sklandį, ir šis nukreipia suslėgtą skystį iš akumuliatoriaus 15 į cilindrą 19. Sumažėjus krovinio masei, reguliatorius išleidžia skystį iš cilindro 19. Taip palaikomas pastovus kėbulo aukštis ir reguliuojamas pakabos „kietumas“.

Pneumohidraulinės pakabos naudojamos didelės talpos krovininiuose automobiliuose ir kai kuriuose lengvuosiuose („Ciroen“) automobiliuose.

Pastovaus kėbulo aukščio palaikymo sistemos įtaisomos ir dideliuose lengvuosiuose automobiliuose. Jos veikia aukščiau aprašytais principais. Kartais naudojama elektroninė pastovaus kėbulo aukščio palaikymo sistema. Čia užpakaliniame amortizatoriuje įtaisomas fotooptinis daviklis (elektroninė akis). Pasikeitus kėbulo aukščiui, daviklis siunčia signalą elektroniniam valdymo blokui, ir šis įjungia oro kompresorių ir paduoda suslėgtą orą į specialią amortizatoriaus kamerą arba išleidžia- iš jo suslėgtą orą į atmosferą. Visose pastovaus kėbulo aukščio palaikymo sistemose būna įtaisyti vėlinimo vožtuvai. Jie paduoda arba išleidžia iš amortizatorių orą tik tada, kai kėbulo aukščio pasikeitimas užtrunka apie 15 sekundžių. Todėl reguliatorius nereaguoja į kėbulo švytavimus važiuojant kelio nelygumais.

Lengvuosiuose automobiliuose kėbulo pasvirimą posūkių metu sumažina stabilizatorius. Dažniausiai jis įtaisomas automobilio priekyje. Tai plieninis strypas. Jo vidurinė dalis dviem guminėmis įvorėmis pritvirtinta prie kėbulo. Atlenkti atgal galai sujungti su pakabos apatinių svirčių gembėmis. Pasvirus automobilio kėbului, vienoje pusėje daugiau deformuojama spyruoklė, ir kėbulas priartėja prie rato. Susisukdamas stabilizatoriaus strypas verčia ir kitoje pusėje esantį ratą artėti prie kėbulo. Taip trukdoma kėbului pakrypti į šonus.



19.9 pav. Pneumatinės (a) ir pneumohidraulinės (b) pakabos schemos:

1 – oro kompresorius; 2, 5, 7 – filtrai; 3 – slėgio reguliatorius; 4 ir 8 – oro resiveriai; 6 ir 17 – aukščio reguliatoriai; 9 – pakabos balionai; 10 – tilto sija; 11 – trauklė; 12- kėbulas; 13 – alyvos bakelis; 14 – alyvos siurblys; 15 – energijos akumuliatorius; 16 – redukcinis vožtuvas; 18 – stūmoklis; 19 – cilindras; 20 – diafragma; 21 – vožtuvai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2488 žodžiai iš 8288 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.