Badavimo patofiziologija dokumentas
5 (100%) 1 vote

Badavimo patofiziologija dokumentas

BADAVIMO PATOFIZIOLOGIJA

Pirminis mitybos nepakankamumas – badavimas – dažnai pasitaiko ekonomiškai neišsivysčiusiose šalyse (trūksta maisto), karų, stichinių nelaimių atvejais, o taip pat seniems žmonėms, alkoholikams bei nesilaikantiems mitybos režimo asmenims. Badavimas gali būti fiziologinis – pvz., kai kurių gyvūnų badavimas žiemos miego metu (ežiai, starai, meškos) ir patologinis. Patologinis badavimas gali būti suskirstytas į absoliutų (negaunama nei maisto, nei vandens), visišką ( negaunama maisto, bet gaunama vandens), nevisišką ( kiekybinį) ir dalinį (kokybinį). Nevisišku badavimu vadinamas toks badavimas, kai organizmas gauna visas maisto medžiagas, tačiau maisto kaloringumas yra pernelyg mažas, o daliniu badavimu – kai organizmas gauna nepakankamai vienos ar kelių maisto medžiagų ( baltymų, riebalų, angliavandenių ar vitaminų), nors bendras maisto kaloringumas yra pakankamas.

Visiškai badaujant , kai organizmas negauna maisto medžiagų, tačiau gauna vandens, išgyvenimo trukmė priklauso nuo išorinių ir vidinių sąlygų. Visos išorinės aplinkos sąlygos, didinančios energijos eikvojimą, trumpina išgyvenimo trukmę badaujant. Tokioms sąlygoms priklauso žema aplinkos temperatūra, didelė drėgmė ir vėjuotumas ir pan. Vidinėms sąlygoms, lemiančioms išgyvenimo trukmę badaujant, priklauso organizmo riebalų ir baltymų atsargos, medžiagų apykaitos intensyvumas, amžius, lytis, nėštumas ir kt.

Dėl įvairių medžiagų apykaitos ypatumų organizmo sukauptų energetinių medžiagų atsargų sudėtis labai skiriasi nuo suvalgomo maisto medžiagų sudėties. Tipiško europiečio dietą sudaro 45% angliavandenių, 35-40% riebalų ir 15-20% baltymų, tuo tarpu organizme angliavandeniai sudaro labai mažą sukauptų energetinių medžiagų dalį: 70 g kepenų glikogeno, 200 g raumenų glikogeno ir 20 g kraujyje esančios gliukozės energetinė vertė tesudaro tik 4620 KJ (1100 kkal) ir šios energijos nepakanka patenkinti net 1 dienos organizmo energijos poreikiui. Sukauptas glikogenas yra labai svarbus energijos smegenims šaltinis, aprūpinantis jas būtinu gliukozės kiekiu laikotarpiu tarp vakarienės ir pusryčių. Toks santykinai nedidelis angliavandenių kiekis organizme kaupiamas ne tik dėl to, kad jų energetinė vertė (16,8 J, arba 4 kkal) yra žymiai mažesnė, negu riebalų ( 37,8 J, arba 9 kkal), bet ir dėl to, kad, kaupiantis glikogenui, kaupiasi ir daug vandens (4 ml kiekvienam glikogeno gramui). Taigi, sukaupus angliavandenių atsargų pavidalu tą patį kalorijų kiekį, kurį sukaupia riebalų atsargos, kūno masė turėtų būti bent 8 kartus didesnė. Todėl didžiausias organizmo energijos atsargas sudaro riebalai, kaupiami triacilglicerolių pavidalu. Normalaus nenutukusio žmogaus kūno riebalai sudaro apie 20% jo kūno masės, o jų energetinė vertė – apie 130000 – 140000 kkal, kas sudaro apie 80% visų organizmo energijos atsargų. Tokio kalorijų kiekio, žmogui visiškai badaujant, turėtų užtekti apie 2 mėnesiams. Nutukusio žmogaus riebalų atsargų energetinė vertė gali siekti 500000 kkal, kurių badaujant (teoriškai) galėtų pakakti net visiems metams.

Tenka pastebėti, kad gyvenimo trukmė visiškai badaujant priklauso ne tiek nuo riebalų ir angliavandenių atsargų praradimo, kiek nuo baltymų kiekio sumažėjimo organizme. Didžiausias baltymų kiekis yra raumenyse ( apie 10 kg), kurių energetinė vertė yra apie 168000 KJ, arba 40000 kkal. Atsižvelgiant į tai, kad baltymai yra labai svarbus visų organizmo ląstelių struktūrinis elementas, sumažėjus jø kiekiui 30-50%, atsiranda nesuderinami su gyvybe organizmo pokyčiai, nepaisant dar likusių riebalų atsargų.

Kitas labai svarbus faktorius, nuo kurio priklauso gyvenimo trukmė visiškai badaujant, yra pagrindinės apykaitos intensyvumas. Jį lemia kūno paviršiaus plotas, tenkantis kūno masės vienetui. Kuo šis santykis mažesnis, tuo mažiau energijos reikia normaliai kūno temperatūrai palaikyti ir tuo ilgesnė išgyvenimo trukmė. Suaugęs žmogus, visiškai badaudamas, vidutiniškai išgyvena 60-70 parų ( tai priklauso nuo amžiaus, lyties, riebalų atsargų organizme ir kt.). Labai trumpai gyvena badaujantys naujagimiai.

Visiškai badaudamas žmogus gyvena savo vidinių energijos atsargų dėka.

Medžiagų apykaitos pokyčiai tokio badavimo metu galėtų būti suskirstyti į 3 periodus: 1) neekonomiško energijos eikvojimo periodas ( 2-4 dienos); 2) maksimalaus prisitaikymo periodas (40-50 dienų); 3) audinių irimo, organizmo intoksikacijos ir žuvimo periodas (3-5 dienos). (Jei badavimas naudojamas kaip gydymo priemonė, gali būti skiriami tokie periodai: 1) padidėjusio apetito periodas (2-4 dienos), 2) acidozės ir silpnumo periodas ( 3-10 dienos) ir 3) kompensacijos periodas (10-20 dienos), kai pagerėja savijauta, praeina silpnumas. Trečiosios tokio badavimo savaitės pabaigoje atsiranda vilko apetitas (bulimija), kas yra signalas badavimą nutraukti. Tokio badavimo metu kūno masė kasdien mažėja 100-200 g).

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 712 žodžiai iš 2242 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.