BAKTERIJA ( gr.bakterion-lazdelė),vienalasčiai mikrobai,priklausantys monerų kralystei. Žinoma, kad ore, vandenyje, dirvoje ir ant švarių daiktų yra daugybė bakterijų. Daugma bakterijų yra prokariotai, neturi baranduolio. Pagal formą nusidažymo ir kvėpavimo tipą skirstomos į 19 sisteminių grupių. Bakterijos ląstelės būna cilindro, rutulio,vingiuotos, siūlo formos. Dažnai būna susikibusios po dvi, išsidesčiusios grandinėlėmis, kekėmis, krūvelėmis po 4, po 8,
Bakterijos ląstelės sienelė elastinga, standi, 2 – 5 sluoksnių, susideda iš lipoproteigų, lipopolisacharidų ir kt. medžiagų.Du baltyminiai sluoksniai sudaro citoplazminę membraną.Neturi chlorofolo, plastidžių tipiškų chromosome. Branduolio funkcijas atlieka nukloidas , kurį sudaro viena uždara dezoksirbonukleino rūgšties molekulė. Kai kurios bakterijos turi pigmentų, švytinčių medžiagų. Bakterijas gaubia jų išskiriamos gleivės, iš kuriųsusidaro kapsulė, sauganti nuo nepalankių sąlygų, fogocitų. Judrios bakterijos juda žiuželiais. žiuželio gali būti vienas, po vieną abiejuose galuose, aplink visą ląstelę. Kai kurios bakterijos juda brinkstant sienėlės išskiriamoms gleivėms, Brauno judesiais.dalis turi 2 tipų gaurelius.Pagal kvėpavimo tipą skirstomos į aerobus, mikrorobus, fakultatyvius anarobus ir obligatyvius anarobus.
Bakterijų ontogenezė turi 2 stadijas: vegetacinė ir ramybės. Suaugusios ir subrendusios bakterijos dalijasi pusiau skersiniu ir išilginiu skilimu –susidaro 2 ląstelės; gali daugintis pumpuravimu. Pagal cheminę sudėtį,struktūrą, mitybos ir kvėpavimo tipą, augimo ir dauginimosi, paveldimumo ir kintamumo dėsnius bakterijos nesiskiria nuo kitų gyvų padarų nes yra bendros kilmės ir dalyvauja nepertraukiamoje biosferos medžiagų ir energijos apykaitoje. Bakterijų populiacijos labai greitai prisitaiko prie įvairių nepalankių sąlygų. Jos sukelią rūgimą, puvimą, mineralizuoja augalų, gyvūnų ir kitų mikrobų pašalintus organinius junginius, valo nutekamuosius vandenis.
Bakterijų gyvenamoji aplinka:
1 Ore Bakterijos gali patekti net į biosferą. Ore randama skarlatinos, tuberkuliozės, anginos ir kt. bakterijų.
2 Dirvožemyje Azptobakteris, nitrifikuojančios bakterijos, puvimo bakterijos, stabligės bakterijos,.Stabligės bakterijos gyvena simbiozėje su kai kuriais gyvūnais.Jos gyvena karvės, arklio, avies,slieko žarnyne. Užsikrėtus stablige stabligės lazdelės dauginasi kraujye ir smegenyse. Stabligės lazdelės išskiria labai stiprius toksinus /vienus iš pačių stipriausių pasaulyje/. Stabligė yra nepagydoma, nuo jos kasmet Lietuvoje miršta apie penkis žmones. Tačiau yra sukurtos vakcinos nuo stabligės.
3 Vandenyje Jame randame choleros vibrionų, dizinterijos, vidurių šiltinės lazdelės,bruceliozės sukėlėjai.Mikroorganizmai labai greitai reaguoja į aplinkos sąlygų pokyčiu,todėl yra jautrūs ekosistemų būklės indikatoriai. Angliavandenius oksiduojančios bakterijos – tai labai paplitusi bakterijų fiziologinė grupė.Šios bakterijos skaido naftos junginius, todėl jų gausumas apibūdina vandens užterštumą naftos junginiais Pagal daugiamečių tyrimų rezultatus, žiemą Baltijos jūroje dažniausiai aptinkama 0-10 last/ml. Angliavandenius oksiduojančių bakterijų o priekrantėje šios grupės bakterijų dažniausiai būna 10-100 ląst./ml. Nuo pavasario iki rudens, vandeniui iki12-22*C, vyksta intensyvūs mikrobiologiniai procesai, šios grupės bakterijų kiekis jūroje siekia 100-1000 ląst./ml.
Po avarijos netoli naftos terminalo , 2002 gruodžio 7 d., naftos angliavandenius oksiduojančių bakterijų, kai kuriose stotyse buvo daugiau, nei būdinga žiemos periodui . Šių bakterijų kiekio lokalinis padidėjimas rodo, kad vanduo užterštas naftos produktais ir vandenyje bei dugno nuosėdose vyksta savivalos procesas nuo teršalų
4 Gyvūnų organizme Į organizmą mikrobai bakterijos patenka įvariais būdais : lašeliniu-per kvėpavimo takus; alimentiniu – per virškinimo traktą; transmisiniu – iš kraujo i kraują, įkandus vabzdžiui; kontaktiniu – per odą ar gleivinę.
Mikrobų patogeniškumas /sugebėjimas sukelti ligą/ priklauso nuo jų genetinių savybių, taip pat ir nuo daugelio kitų aplinkybių. Organizme mikrobai- toliau plinta arba dauginasi įsiskverbimo vietoje, sukelia infekcinį procesą, kuris priklauso nuo mikrobų kiekio, savybių /virulentiškumo ir toksiškumo/, patekimo vietos ir organizmo atsparumo
Organizme, į kurį patenka patogeninių, mikrobų, vyksta atsakomosios reakcijos, per kurias organizmas arba sunaikina mikrobus, arba suserga .Mikrobų toksinų sukeltos patologinės reakcijos trikdo audinių ar organų funkcijas, atsiranda bendrų negalavimo požymių. Gali išberti odą.
Mikrobų pernešimas Ant vabzdžių ir graužikų kūnų arba jų virškinamajame trakte aptinkama dešimtys patogeninių mikroorganizmų. Šie kenkėjai taip pat gali pernešti ir kitus , virulentiškus žmogui, ligų sukėlėjus. Pavyzdžiui, jeigu tarakonas praryja tuberkuliozės bacilas, esančios ligonių skrepliuose, jos išlieka pavojingos 8 savaite tarakonų išmatose. Tyrimai parodė, kad tarakonai platina daugybę patogeninų mikrobų net ir tokiose vietose, kur būtina laikytis griežtų higienos reikalavimų – tai ligoninėse ir maitinimo įstaigose. Taip pat jie gali platinti salamoneliozę. Jeigu yra
pakankamai gausios tarakonų /ypač amerikinių ir rudųjų / populiacijos patalpose, kur yra sąlygos salamonelėms vystytis / pvz., valgyklose/ Tokiu atveju tarakonai tampa potencialiais ligos pernešėjais. Tyrimai, atlikti Reno mieste /prancūzija/ parodė, kad sugauti tarakonai pernešė : 56 rūšis aerobinių bakterijų, iš jų 14 patogeniškos žmonėms Tyrimai atlikti: vienoje ligoninėje, maisto prekių parduotuvėje, plaukymo baseine. Be to buvo įrodyta, kad tarakonai gali užkrėsti duoną paprasčiausiai po ją bėgiodami.