Baltai ir europa
5 (100%) 1 vote

Baltai ir europa

BALTAI IR EUROPA

Politiškai geriau organizuotos už kitas, lietuvių gentys, būdamos baltų etninio masyvo viduryje, kur kas vėliau pateko į kaimynų ir apskritai Europos tautų akiratį. Germanų tautų informatoriai iki Vulfstano imtinai konkrečioms baltų gentims apibūdinti dar Tacito laikais vartojo apibendrinamąjį „estų (aisčių)“ terminą. Adomas Bremenietis, rašęs dviem kartoms išgyvenus po šv. Brunono ir šį bei tą galėjęs pasakyti apie Kuršą, paminėjo atskiras prūsų gentis (sembus), tačiau apie lietuvius neužsiminė. Tai pasakytina ir apie Rolando giesmę, mininčią prūsus, latvius ir lybius. Į pietinę Baltijos jūros dalį jau detaliau žvelgiantis Helmoldas savo „Slavų kronikoje“ taip pat lietuvių nežino. Būdinga, kad net užfiksuotoje vikingų informacijoje nerandame Lietuvos ir Žemaitijos: XII-XIII a. geografiniai skandinavų traktatai mini Elbę, Dauguvą, Nevą, dviejų pastarųjų išeigas į Dneprą, bet neužsimena apie Nemuną. Ir visa tai parašyta gerai pažįstančiųjų rytinius Baltijos jūros krantus.

Šiuo atveju gal iškalbingiausias būtų al Idrisio veikalas (1154 m.), kur buvo panaudota ne viena kuri žemėlapių raidos grandis, o į viena sukompiliuotos, nuėjusios atskirą kelią šakos Bizantijos versijos perteikiama Ptolemėjaus tradicija, sujungta su vadinamuoju Islamo atlasu (konkrečiai su al Chorezmio perdirbiniu, kuriame šiaurinis Oikumenos pakraštys suvokiamas kaip geografinė realybė, nors aiškaus vaizdo dar nėra). Tačiau nuotolius al Idrisi dažnai nurodo netiksliai, o Baltijos baseine Skandinavija „užlipa“ ant Prūsijos. Vis dėlto jis, nors vienur kitur ir klysdamas, orientuojasi, kur Lenkijos žemės, neblogai pažįsta Rusiją, nors nepasako, kas yra į vakarus nuo jos, žino Estiją ir, brėždamas kelią iš jos į pietus, atveda į „ugnies garbintojų šalį“, deja, čia nurodo labai neaiškius vietovardžius.

Baltai pateko į Europos akiratį pirmiausiai atstovaujami pajūrio genčių prūsų ir kuršių. Skandinavų runų akmenyse minimi žemgaliai. Prūsus, sasnuvius ir jotvingius mininčios lenkų kronikos (Gnezno Anonimo ir magistro Vincento) apie lietuvius neužsimena. Pietvakariniai baltų kaimynai žinojo apie baltus (lietuvių požiūriu) ne ką daugiau. Išimtį sudarė rusai, XI a. labai konkrečiai su lietuviais susidūrę.

Skandinavija ir Lenkija priklausė jau „naujajai Europai – Europos laukiniams vakarams“ (šį santykį galime vadinti ir atskirais bei skirtingais vienos formacijos regionais). Žemyne šios „naujosios Europos“ pradžia laikytina Didžioji Moravija – nauja savarankiška politinė jėga ir visuomenė greta Romos – Bizantijos ir Romos-Frankų imperijų, kultūriškai ir ideologiškai su jomis susijusi. Nuo IX a. pradėjo kurtis naujas lotyniškosios Europos civilizacijos regionas (į kurį galų gale įėjo ir Lietuva). X a. – tai Čekijos, Lenkijos ir Vengrijos tokio istorinio kelio pradžia.

X a. brėžiama ir Europos branduolio – šių dienų Vakarų Europos – istorinės raidos kryptis. Rytinėje suskilusios Frankų didvalstybės dalyje buvo įtvirtinta stipri karaliaus valdžia, apvainikuota Romos imperatoriaus institucija, ir „Otonų sistemos“ politinė struktūra. Šios valstybės valdovas reiškė daugiau negu Vokietijos karalius ir mažiau negu Romos imperatorius, bet, šiaip ar taip, galinga Vokietija pratęsė Karolingų ekspansiją į Rytus. Vokietijos monarchijos susiėjimas su Romos imperijos universalizmo politine koncepcija sutapo su romaniškos tautinės Kapetingų dinastijos atėjimu į valdžią, nubrėžusiu vakarinės Frankų didvalstybės dalies atskirą istorinį kelią. Po Romos konceptualinio universalizmo egida vienu ar kitu lygmeniu ryškėjo Europos civilizacijos, kaip atskirų tautų visumos, raidos kelias. Atskirų šalių (tarp jų ir „naujosios Europos“) karaliai ir valdovai buvo sakralizuoti kaip imperatorius.

Šis kelias galutinai nusibrėžė nuo X-XI a. sandūros (ar XI a. pirmosios pusės) vykstant visuotiniam Europos pakilimui, kurį J. le Goffas vadina krikščionių pasaulio tapsmu. Politinę šio pasaulio koncepciją vainikavo pasaulinės monarchijos ir pasaulio religijos samprata. Bet ji neišreiškė faktiškos politinės raidos – varžybų tarp besiklostančio tautinio ir oficialaus universalinio prado. Politinėje Europos sistemoje jos branduolio hegemoniją palaikė šia koncepcija besiremiančios Vokietijos monarchijos potencialo pranašumas, palyginti su „naujosios Europos“ šalimis. Už Prancūziją ir Italiją mažiau išsivysčiusi, bet galingesnė Vokietija Europos materialinę ir dvasinę kultūrą panaudojo savo ekspansijai. Naujosios šalys galėjo įsitvirtinti ir pritapti prie besiplečiančios Europos civilizacijos tik kaip politiniai subjektai, atsilaikantys prieš Vokietijos ekspansiją. Jų valdovai siekė apginti faktinį savarankiškumą ir tik iš dalies pripažinti imperijos siuzerenitetą.

Bažnytinės organizacijos požiūriu viską lėmė vyskupijų organizavimas: tiesioginiai ryšiai su Roma saugojo nuo įtraukimo į Vokietijos bažnytinę organizaciją ir tai geriausiai išreiškė savų arkivyskupijų kūrimas. Praktine kalba tai reiškė krikšto pobūdį: ar pritampančioji šalis apsikrikštys pati, ar tai jai padės padaryti Vokietija. Skandinaviją, Vengriją, Lenkiją gelbėjo atstumas ir stiprių tarpgentinių vienijimosi struktūrų susikūrimas. Paelbio slavus pražudė
šių struktūrų atsilikimas ir trumpas nuotolis. Čekija sukūrė krikščionišką valstybingumą, bet apribotą imperinės vokiečių hegemonijos. X a. pabaigoje Europos pasaulis priartėjo ir prie baltų. Baltų gentims iškilo jų istorinės egzistencijos klausimas. Lietuva dar beveik nekontaktavo su šiuo pasauliu. Jos prekybiniai ryšiai buvo menki, beje, Europos prekybos santykių mastu suaktyvėję tik XV a., tuo tarpu Dauguva jau nuo X a. buvo tapusi svarbiu tranzito keliu. Ir tai buvo dar tik reto vartojimo prekybiniai ryšiai. Didesnis nuotolis nuo Vokietijos saugojo Lietuvą, bet ir stabdė civilizacijos poveikį. Šiam poveikiui stiprėjant, nuotolio klausimas turėjo darytis visą santykių pobūdį lemiančiu veiksniu.

Šiuo metu Jūs matote 60% šio straipsnio.
Matomi 892 žodžiai iš 1475 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.