Tautinė sudėtisLietuviai ir latviai – giminingos tautos. Panaši jų kalba ir kai kurie papročiai. Lietuvių ir latvių protėviai yra prieš II tūkst. m. iki Kr. į šiuos kraštus atsikrausčiusios baltų gentys: šiauriau – kuršiai, žiemgaliai, sėliai, latgaliai, piečiau – žemaičiai ir aukštaičiai. Vakaruose buvo prūsų ir jotvingių gentys. Šiaurinių ir pietinių genčių keliai išsiskyrė XII amžiuje, kai pietinės gentys sukūrė stiprią valstybę, o šiaurines gentis nukariavo vokiečių riteriai.Estai gerokai skiriasi nuo lietuvių ir latvių. Estų protėviai – finougrų gentys. Jos gerokai anksčiau už baltų gentis atsikraustė į rytinį Baltijos pakraštį iš Pauralės. Tačiau estų tautos susidarymui didelės įtakos turėjo ir vėliau atsikrausčiusios baltų gentys, kurios išstūmė finougrų gentis į šiaurę.Skiriasi Baltijos šalių religijos. Lietuva yra katalikiška šalis. Daugelį šimtmečių ją siejo glaudūs ryšiai su kaimynine Lenkija. Latvija ir Estija daug amžių priklausė Vokietijai ir Švedijai, todėl XVI amžiuje latviai ir estai, sekdami vokiečių ir švedų pavyzdžiu, priėmė liuteronybę.
Baltijos šalyse gyvena nemažai kitataučių. Daugiausia – rusų, yra nemažai ukrainiečių, gudų ir lenkų (2 pav.), atsikėlusių prieš kelis šimtus metų. Ypač jų padaugėjo XX amžiaus antroje pusėje. Baltijos šalių tautinė sudėtis keitėsi dėl kelių priežasčių: didelė gyventojų netektis po 1940 metų šių šalių okupacijos ir neteisėto prijungimo prie SSSR bei gyventojų emigracijos į kitas pasaulio šalis; tūkstančių Estijos, Latvijos ir Lietuvos piliečių žūtis nuo stalininių represijų; masinė rusų ir kitų slavų tautų imigracija į Baltijos kraštus po II pasaulinio karo. Sovietmečio valdžios skatinama imigracija turėjo rusifikuoti šias respublikas ir stipriau jas «pririšti» prie SSSR. Po kelių rusifikavimo politikos dešimtmečių rusakalbiai Estijoje sudarė beveik trečdalį šalies gyventojų, o Latvijoje pagrindiniai gyventojai sudarė vos pusę. Kai kuriuose Latvijos miestuose ir dabar latviai sudaro mažesniąją gyventojų dalį, pavyzdžiui, Rygoje – 40%, o Daugpilyje – tik 10%. Estijoje didžiąją gyventojų dalį rusakalbiai sudaro šiaurės rytų miestuose (Narvoje, Kohtla Jarvėje). Rusifikacijos įtaka Lietuvai buvo mažiausia (dabar lietuviai sudaro 81% šalies gyventojų). Po nepriklausomybės atgavimo nemažai rusakalbių išvyko iš Baltijos šalių, todėl estų, latvių ir lietuvių dalis jose truputį padidėjo.
Ekonominė padėtisEstijos, Latvijos ir Lietuvos ekonomikos raida panaši. Panašus pramonės vaidmuo, o svarbiausia žemės ūkio šaka yra gyvulininkystė. Tačiau šios šalys dar iki karo turėjo ne tik panašumo, bet ir esminių skirtumų. Pavyzdžiui, Latvija pirmoji pradėjo plėtoti pramonę, o vėliausiai – Lietuva. Tarpukario laikotarpiu pagal pramonės gamybos apimtį Latvija lenkė ne tik Lietuvą ir Estiją, bet ir kai kurias kitas Europos šalis (pavyzdžiui, Suomiją). Po II pasaulinio karo šalių ekonomikos lygis supanašėjo.Estija, Latvija ir Lietuva po nepriklausomybės atkūrimo patyrė sudėtingą ekonominę krizę. Ekonomikos lygis nukrito kelis kartus. Lengviausiai ekonominę krizę pergyveno Estija, todėl jos ūkio rodikliai aukštesni nei Lietu vos ir Latvijos. Tam turėjo įtakos nemaža kaimyninės Suomijos ekonominė pagalba. Be to, Estijai padėjo ir jos turimi mineraliniai ištekliai. Pavyzdžiui, degieji skalūnai (4 pav.), naudojami elektrinių kurui ir chemijos pramonėje. Latvija ir Lietuva neturi svarbių pramonei bei energetikai naudingųjų iškasenų.Estija ir Lietuva pagamina daug elektros energijos, o Latvija – gerokai mažiau. Estija elektros energiją gamina šiluminėse elektrinėse, o kurui naudoja degiuosius skalūnus. Lietuvoje apie 80% visos elektros energijos pagamina Ignalinos atominė elektrinė. Didžiąją Latvijos elektros energijos dalį pagamina ant Dauguvos upės įrengta vandens jėgainių kaskada.