Baltos duonos rinkos tyrimas
5 (100%) 1 vote

Baltos duonos rinkos tyrimas

ĮVADAS

Kaip rašoma lietuvių kalbos žodyne, duona yra „rupių miltų kepalais kepamas valgis“. Duona yra kasdieninis visų mūsų valgis, nuo seno gerbiamas ir saugomas lietuvių tautoje. Panašus požiūris į duoną bei jos gaminius yra nepakitęs ir šiuo metu, todėl yra įdomu ir reikalinga pažinti duoną bei jos gaminius ir jų rinką giliau.

Kaune yra labai populiarios įvairios duonos rūšys, todėl mes savo darbe ir bandysime išsiaiškinti kiek ir kokios duonos vartoja kauniečiai. Tuo tikslu šio darbo objektu pasirinkome duonos rinką, kaip labiausiai vartojamo produkto rinką. Darbo tikslas- atlikti duonos rinkos tyrimą Kauno mieste, kaip antrojo Lietuvos miesto bei antrosios rinkos pagal dydį atžvilgiu. Šiam tikslui pasiekti suformulavome sekančius uždavinius: nustatyti tyrimo tikslą, uždavinius, iškelti tiriamuosius klausimus bei hipotezes, sudaryti tyrimo planą, surinkti duomenis, juos išanalizuoti bei pateikti išvadas.

Tyrimui naudosime pirminius bei antrinius duomenis. Jie bus renkami keletu būdų. Pirmiausiai, iš įvairių katalogų rinksime duomenis apie duonos gamintojus, jų veiklą. Toliau stebėsime duonos asortimentą, kainas Kauno miesto parduotuvėse. Galiausiai pateiksime duonos vartotojams mūsų paruoštas anketas, gautus rezultatus apdorosime ir, susiejus juos su antrinias duomenimis, atsakysime į išsikeltus tiriamuosius klausimus bei paneigsime arba patvirtinsime hipotezes.

Šis darbas yra aktualus visiems duonos gamintojams bei vartotojams. Pirmiausiai todėl, jog pagal šį darbą galima daryti išvadas apie duonos rinką Kauno mieste. Taip pat šis darbas gali būti reikalingas ir tiems, kurie siekia užimti tam tikrą Kauno miesto duonos rinkos dalį, arba įvesti kažkokį naują gaminį.

Darbe yra naudojami keli šaltiniai. Pirmiasiai, tai yra informacija iš katalogų bei kitų panašių šaltinių. Toliau- anketos, atsitiktiniu būdu pateiktos vartotojams, bei iš to gauta informacija.1. TYRIMO METODOLOGIJA IR METODIKA

Darbo objektas – baltos duonos rinka Kauno mieste.

Tyrimo tikslas – ištirti baltos duonos rinkos ypatybes.

Tyrimo uždaviniai:

Nustatyti baltos duonos dalį duonos rinkoje.

Ištirti vartotojų poreikius ir pasirinkimo motyvus.

Ištirti konkurenciją duonos rinkoje.

Tiriamieji klausimai:

1.

1.1 Apskaičiuoti baltos duonos procentinę dalį duonos rinkoje (lyginant su juoda duona ir batonu).

1.2 Apskaičiuoti baltos duonos su priedais procentinę dalį baltos duonos rinkoje.

1.3 Kiek procentų respondentų vartoja tik baltą duoną?

1.4 Kiek procentų respondentų iš viso nevartoja baltos duonos?

2.

2.1. Kokie poreikiai nulemia baltos duonos vartojimą?

2.2. Pagrindiniai pirkimo motyvai.

3.

3.1. Ar galima nustatyti gamintojus lyderius duonos rinkoje?

3.2. Baltos duonos (be priedų ir su priedais) konkurentabilumo nustatymas.

Hipotezės:

1. Balta duona užima didžiausią rinkos dalį duonos rinkoje.

2. Balta duona su priedais yra populiaresnė vartotojų tarpe nei balta duona be priedų.

Tyrimo planas:

1. Tikslo, uždavinių, tiriamųjų klausimų ir hipotezių formulavimas.

2. Antrinių duomenų rinkimas bei analizė pagal išsikeltus tiriamuosius klausimus.

3. Pirminių duomenų poreikio nustatymas.

4. Anketos rengimas (klausimų aptarimas, jos sudarymas).

5. Pirminių duomenų rinkimas stebėjimo metu (stebėjimo metu nustatysime, kurių gamintojų, kokios rūšies duona dažniausiai sutinkama parduotuvėse. Taip pat stebėsime, kurie gamintojai reklamuojasi, kokio gilumo asortimentas pateikiamas prekybos vietose. Be to, mūsų uždavinys yra išsiaiškinti vartotojų poreikius. Todėl stebėjimo metu stebėsime, kaip pirkėjai renkasi duoną).

6. Pirminių duomenų rinkimas anketinės apklausos metu.

7. Pirminių duomenų analizė.

8. Pirminių duomenų susiejimas su antriniais duomenimis.

9. Turimos informacijos analizė (ar pasiteisina iškeltos hipetezės, ar ne).

10. Išvadų formulavimas.

11. Ataskaitos rašymas.

Antrinių duomenų rinkimo būdai:

1. Įmonių katalogai (galima sužinoti visus Lietuvoje veikiančius duonos gamintojus, sužinoti, kuriame mieste yra įsikūrusios jų įmonės, adresus, telefonus. Tai gana gera ir pilna informacija, rengiant konkurencijos analizę).

2. Parodos (prezentacijos) (jų metu susipažįstama ne tik su nauja produkcija, bet ir su technologinėmis naujovėmis, paruošiant tą produkciją galutiniam vartojimui).

3. Rėmimas (televizija, iškabos, plakatai) (šiuo būdu atkreipiamas vartotojo dėmesys ne tik į naują produkciją, bet ir į gamintoją. Pavyzdžiui, dabar daugelyje parduotuvių pastebėjome, kad ant lentynų yra gamintojo užrašas ir virš jo sudėti jo pagaminti gaminiai (pvz., UAB “Gardėsis”).

Pirminių duomenų rinkimo būdai:

1. Stebėjimas:

· Vartotojas. Tai atviro elgesio stebėjimas.

· Asortimento stebėjimas. Stebėsime asortimento gilumą įvairiose prekybos vietose.

· Gamintojų nustatymas Kauno miesto parduotuvėse stebėjimo būdu. Stebėsime, kokie oagrindiniai gamintojai tiekia savo gaminius į Kauno miesto prekybos vietas.

2. Vartotojų poreikių nustatymas anketos pagalba. Anketoje pateiksime klausimus, kurių pagalba gausime informacijos apie vartotojų poreikius bei jų pirkimo motyvus.

· Tikslinė grupė. Ji yra homogeneniška, t.y. jos viduje yra mažai skirumų. Tai reiškia, kad ją sudarys visi respondentai nuo 18 metų (kadangi jaunesnių vartotojų
apsisprendimą įtakoja tėvai), neatsižvelgiant į visuomenės klasę, gyvenimo būdą, kultūrą, asmenybės tipą.

· Metodologiškai pagrįsta atranka. Apklausai atlikti naudosime atsitiktinę (tikimybinę) atranką. Tai reiškia, kad kiekvienas iš sąrašo turi vienodas galimybes būti tarp apklaustųjų. Mes nusprendėme naudoti šią atranką todėl, kad kiekvienas žmogus vartoja duoną ir mums yra įdomi įvairaus amžiaus, įvairių pajamų ir įvairių visuomenės sluoksnių žmonių nuomonė.

· Trumpa anketų apžvalga. Atliekant apklausą, buvo išdalintos 125 anketos, iš kurių 6 negrįžo atgal. Vadinasi, buvo apklausta 119 respondentų.

Tarp mūsų apklaustų respondentų buvo 25.8% vedę vyrai, 4.5% – nevedę,57.6% -ištekėjusios moterys, 12.1% – netek4jusios merginos.

Respondentų amžius buvo pasiskirstęs taip:

18 – 25 metai 18.5%

26 – 35 metai 16.9%

36 – 45 metai 18.5%

46 – 55 metai 27.7%

55 – 65 metai 10.8%

65 metai ir daugiau 7.6%

Respondentų šeimos narių skaičius:

1 20.3%

2 28.4%

3 27%

4 23%

5 ir daugiau 1.3%

Mus labai sudomino klausimas apie pajamas ir vartotojų požiūris į duonos kainą. Buvo šeimų, kurių pajamos įvardintos tik iki 550 Lt. ir jiems kaina yra visai nesvarbi. Tokių žmonių buvo daugiausia iš visų, kurių pajamos yra iki 550 Lt. Žmonėms, kurių pajamos svyruoja nuo 550Lt iki 1500Lt, kaina vaidina gana didelį vaidmenį pasirenkant vieną ar kitą duonos rūšį. Žinoma, respondentams, kurių pajamos yra nuo 1500 Lt iki 2500Lt ir daugiau, kaina yra nesvarbi. Tačiau labai sunku daryti išvadas apie pajamų ir požiūrio į kainą ryšį, nes daugelis respondentų rašė žemesnes pajamas nei yra iš tikrųjų. Jų nuomone, mums tai nebūtina žinoti.

2. PRODUKTO APIBŪDINIMAS PER 4P

2.1. PREKĖ

Duona, savaime aišku, yra maisto prekė. Pagal F.Kotlerio klasifikaciją duoną būtų galima skirstyti į asmeninio pobūdžio ir gamybinio pobūdžio prekę. Skirstant pagal paklausą, duona yra kasdieninės paklausos prekė. Duonos asortimentas yra gilus, ji perkama gana dažnai (jei ne kadien, tai kas antrą dieną), nesvarstant, nelyginant prekių tarpusavyje (šiuo atveju, jei nėra norimos rūšies duonos, vartotojai perka kitos rūšies duoną). Atsižvelgiant į kasdieninės paklausos prekių klasifikaciją, galima išskirti pagrindinę kasdieninę prekę (juoda, balta duona, batonas) ir impulsyvaus pirkimo prekę (duonos gaminiai).

Klasifikuojant duoną kaip gamybinio pobūdžio prekę, galima pasakyti, kad duona yra priskiriama prie pusgaminių, ruošinių. Ji dažniausiai naudojama maitinimo įmonėse (kaip priedas prie įvairių pateikalų – gali būti pakepinta ir ne, taip pat ji gali būti įvairių patiekalų sudėtinė dalis, pvz., mišrainių).

Atsižvelgiant į prekės gyvavimo ciklus, galime pasakyti, kad apskritai duona, kaip prekė visuomet yra brandos stadijoje. Imant atskirus duonos gamintojus, galima pritaikyti visus 4 prekės gyvavimo ciklus (įvedimo, augimo, brandos, smukimo), nes kiekvienas gamintojas rinkai pateikia vis naujesnę prekę, kuria sudomina ir nuvilioja vartotoją nuo seniau į rinką pateiktų prekių. Todėl pastaruoju metu pastebima duona su įvairiais priedais, ji būna iš karto supjaustyta, parduodama ir kepta duona su priedais (druska, česnaku).

Kaip jau minėjome, šiais laikais vartotojui pateikiamas gana gilus duonos asortimentas. Duona kepama su įvairiais priedais (saulėgrąžomis, kmynais, grūdais, sėmenimis ir t.t.), ji būna supjaustyta, platus duonos gaminių, pasirinkimas (riestainiai, vafliai, džiuvėsiai, bandelės ir t.t., žr. klasifikaciją).

Duonos įpakavimas nepasižymi labai dideliu įvairumu. Žinoma, skirtingai nei tarybiniais tarybiniais laikais, duona ir batonas būna politileniniame įpakavime arba maišeliuose. Ant jo visuomet būna užklijuotas arba užrašytas gaminio pavadinimas, firma gamintoja, jos adresas, galiojimo laikas. Duonos gaminiai būna įpakuoti gana paprastai, pvz., riestainiai dažniausiai būna politileniniuose mašeliuose, suverti ant virvutės; bandelės dažniausiai būna supakuotos politileninėje plėvelėje po 3 vienetus; šiaudeliai – popierinėse dėžutėse, maišeliuose.

Duonos ir batono galiojimo laikas yra vidutiniškai 5 dienos (nuo 3 iki 7 dienų). Džiuvėsiai, šiaudeliai, riestainiai galioja ilgiau (apie pusę metų), o bandelės, spurgos – trumpiau (maždaug dvi dienas).

2.2. KAINA

Kaina priklauso nuo to, koks yra paskirstymo kanalo ilgis. Duonos rinkoje šis kanalas yra trumpas – gamintojas, mažmenininkas, vartotojas. Kartais duoną parduoda pats gamintojas savo firminėje parduotuvėje. Dažniausiai galutinė kaina yra tokia:

Gamintojo kaina = Kaštai + Pelnas

Mažmenininko kaina

Mokesčiai

Galutinė kaina

Duonos kainą įtakojantys veiksniai:

1. Duonos savikaina. Visų pirma, ji priklauso nuo to, iš kokių miltų yra kepama (pirmos, antros, aukščiausios ar ekstra rūšies). Taip pat duonos savikaina priklauso nuo to, ar ji yra su priedais, ar be jų.

2. Gamintojas. Duonos kainą taip pat įtakoja gamintojo populiarumas, reklamos intensyvumas.

3. Transportavimo išlaidos. Firminėse parduotuvėse, esančiose šalia kepyklų, duona visuomet būna pigesnė (pvz., “Gardėsis”, “Kauno duona”).

4. Parduotuvių tipas. Supermarketuose duona yra pigesnė nei mažose parduotuvėse.
parduotuvėse apyvarta yra mažesnė nei didelėse, todėl kaina prekių yra didesnė.

5. Gaminio svorio, dydžio, vienetų skaičiaus.

6. Nuo tiekėjų. Kuo didesnis pateikimo kanalo ilgis, tuo didesnė galutinė kaina.

2.3. VIETA

Duonos pardavimo vieta – visos maisto prekių pardauotuvės, įvairūs maisto prekių kioskai, turgus, urmo bazė. Šiais laikais praktiškai jau nėra likę specializuotų duonos parduotuvių, kuriose būdavo pardavinėjama tiktai duona ir jos gaminiai. Dabar tokios parduotuvės tebėra likusios tik prie kepyklų.

2.4. RĖMIMAS

Duona nėra labai reklamuojama. Norėtumėme išskirti tiktai kelis tokios duonos reklamos momentus:

· Reklama per televiziją (“Vilniaus duona”, “Gardėsis”).

· Televizijos laidų rėmimas (“Gardėsis” – “Ponios Gražinos virtuvė”, “Vilniaus duona” – anksčiau rėme laidą “Be tabu”).

· Įvairių renginių rėmimai (“Gardėsis” remia telemaratoną AdRem, “Vilniaus duona” rėmė “Hiperbolės” koncertą, jo metu organizavo savo gaminių prezentaciją).

· Stendai (parduotuvių lentynos, ant kurių sudėti tam tikro gamintojo gaminiai, pažymėtas to gamintojo pavadinimu).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1659 žodžiai iš 5517 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.