Baltų religija
5 (100%) 1 vote

Baltų religija

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………..2

1. Indoeuropiečių religijos šaltiniai…………………………..3

2. Indoeuropiečių religijos įtaka baltų religijai……………4

3. Indoeuropiečių religijos struktūra………………………….5

4. ,,Bendrumas” Indoeuropiečių religijoje………………….7

Išvados………………………………………………………………………………8

Literatūra……………………………………………………………………………9

ĮVADAS

Senovės Europa labai mažai tebuvo panaši į šių dienų sukultūrintą žemyną. Didžiulės girios, pelkės, ežerai ir aukšta žole apaugusios stepės sudarė būdingiausius ano meto Europos kraštovaizdžius. Pasėliams tinkamos žemės buvo maža; norint ją plėsti, reikėjo kirsti girias, sausinti pelkes.

Maždaug prieš 4000 metų, prie Juodosios ir Kaspijos jūrų gyveno indoeuropiečių protėviai. Netrukus jų gentys didelėmis bangomis ėmė plūsti pietryčių kryptimi į Iraną ir Indiją, pietvakarių kryptimi – į Graikiją, Italiją ir Ispaniją, į vakarus per Vidurio Europą – į Angliją ir Prancūziją, Šiaurės vakarų kryptimi – į Skandinaviją ir Šiaurės kryptimi – į Rytų Europą ir Rusiją. Atėję indoeuropiečiai įsiliedavo į senbuvių kultūras, tačiau vyrauti imdavo indoeuropiečių religija ir kalba.

Skirtinguose regionuose indoeuropiečiai suformavo savitas kultūras sąveikoje su tenykščiais, tačiau nepaisant skirtumų, dominuojančią indoeuropiečių kultūrą jungė ne tik kalbų ir religijos panašumai, bet ir bendras mąstymas, kurio dėka jie gana vienodai žvelgė į juos supantį pasaulį. Visa tai stipriausiai atsispindėjo to meto religijoje, kuri buvo ne tik dvasinis žmonių vedlys, bet ir kultūra, bei priemonė padėjusi suvokti juos supantį pasaulį ir nurodžiusi tuometiniam žmogui jo vietą visatoje.

Šio darbo tikslas – išnagrinėti indoeuropiečių religijos ypatumus ir nustatyti jos įtaką bei reikšmę tolimesniam baltų religijos vystymuisi.

1. Indoeuropiečių religijos šaltiniai

Indoeuropiečių religija iki šių dienų nėra išlikusi todėl tyrinėtojai ją rekonstruoja remdamiesi išlikusiais senaisiais šaltiniais. ,,Dabartinė indoeuropiečių mitinių vaizdinių sistema, rekonstruota remiantis istoriniais lyginamaisiais tyrinėjimais, reiškianti istoriškai konkrečią, tam tikromis indoeuropiečių kultūros tradicijomis pagrįstą šios sistemos bazę.”

Pagrindiniai Indoeuropiečių religijos ir mitologijos rekonstravimo šaltiniai yra:

• Mitologiniai tekstai;

• Folkloriniai tekstai;

• Mitologiniai žodžiai.

Mitologiniai tekstai: yra pagrindinis mitų rekonstrukcijos šaltinis. Svarbūs ir mitologijų aprašymai, įtakoti arba konkrečios kultūrinės tradicijos, arba kitos kultūrinės, kalbinė ar konfesinės tradicijos besilaikančių stebėtojų .

Folkloriniai tekstai: Vertingas žinių šaltinis yra folkloriniai tekstai, turintys mitologinių įvaizdžių ir motyvų.

Mitologiniai žodžiai: Kultūrinėmis tradicijoms, kurių likę tik fragmentai, svarbūs esti ir mitologiniai žodžiai, ypač asmenvardžiai, paminėti nemitologiniuose tekstuose.

2. Indoeuropiečių religijos įtaka baltų religijai

Indoeuropiečių religija yra labai svarbi bendros mitologijos ir reginės sistemos grandis, kadangi ji yra daugelio vėlesnių religijų (Hetitų, Anatolijos tautų, Arijų, Ardų ir Nuristanų, Baltų ir Slavų) kilmės šaltinis.

Baltų religija ir mitologija išlaikė daug indoeuropiečių religijos ir mitologijos bendrų bruožų, būdingų pirmykštės bendruomenės patriarchalinei pasaulėžiūrai.

Indoeuropiečių religijos paplitimas yra tiesiogiai susijęs su indoeuropiečių kultūros skverbimusi į šiuos regionus. ,,Remiantis archeologiniais ir lingvistiniais šaltiniais teigiama, kad senosios indoeuropiečių kultūros atstovų anksčiausiai apgyventos buvo pietų Rusijos stepės, Europos pietryčių ir Artimųjų Rytų šiaurės rytų teritorijos.”

Anot R.Gimbutienės, indoeuropiečiai buvo gyvulių augintojų kultūros. Jų ūkyje dominavo gyvulininkystė. Naujieji ateiviai atsinešė visai kitokią kultūrą, religiją, socialinę struktūrą (patrilinearinę), skirtingą fizinį tipą. Tai buvo aukšti ilgagalviai, stambesni, nei viduržemio pajūrio žmonės, bet žymiai gracingesni. Archeologai jų kultūrą vadino „pilkapių kultūra“, „virvelinės keramikos“, „kovos kirvių“ kultūra. Maždaug dešimt tūkstančių metų tęsėsi ta kultūra ir vėliau turėjo labai didelės įtakos mūsų baltiškai kultūrai.

Indoeuropiečių ekspancija nebuvo žmonių transplantacija, bet užkariavimas ir destrukcija, nes Senosios Europos kultūra sunyko. Naujosios kultūrinės grupės kūrėsi ant Senosios Europos griuvėsių. Jau apie 2000 metus pr. Kr. Europoje pagal radinius matome naują kultūrų susigrupavimą, tarytum mozaiką sulipdyta iš naujo. Plote, kuris dabar apima dalį Lenkijos, išskyrus jos pietų – rytų dalį, Rytprūsius, Lietuvą, Latviją, Gudiją ir vakarinę vidurio Rusijos dalį, – amžių tekmėje išaugo ir diferencijavosi į smulkesnius vienetus baltų kultūra . Svarbiausias Indoeuropiečių religijos objektas
(aukštesnioji dievybė) bendrojoje indoeuropiečių sistemoje buvo pavadintas kamienu , vėlesnėse iš Indoeuropiečių religijos kilusiose religijose taip bus vadinta daugybė dievų bei apskritai dievai. Baltų Dievas (prūs.Deivs, latv. Dievs) kaip vyriausioji Būtybė kilme sietinas su vyriausiuoju indoeuropiečių Dievu, o jo vardo reikšmė – su dangumi ir dangaus šviesa. Pats žodis dievas bei deivė yra bendras daugeliui indoeuropiečių šeimos kalbų. Tas pats žodis sanskrito kalboje (Dyaus), graikų (Zeus), lotynų (Deus) ir kitose kalbose, turįs tą pačią bendrą šaknį dyu. Sanskrito kalboje veiksmažodis dyut reiškia „švytėti, spinduliuoti“. „Dievo“ sąvoka aiškiai susijusi su dangumi, šviesa ir spinduliavimu. Lietuvių ir latvių „diena“ irgi yra „dievo“ giminė. Kalbos duomenimis besiremdami, mokslininkai jau seniai yra priėję išvadą, kad daugelyje kalbų išlikęs dievas turėjo būti bendras visiems indoeuropiečiams ir todėl siekia protautės laikus. Lietuvių ir latvių kalbose „dievo“ ir „dangaus“ sąvokos senovėje buvo neatskiriamos. Senas suomių skolinys iš baltų kalbos „taivas“ ir dabar tebereiškia „dangų“. Visa tai rodo, kad senaisiais laikais, prieš du, tris ar daugiau tūkstančių metų „dievas“ ir „dangus“ buvo sinonimai, bet vėliau jie išvirto į personifikuotą Dievą, įgijusį atskiro dievo vaidmenį. Dievas(dangus) ir Dievas(dievaitis) egzistavo vienas šalia kito, analogiškai kaip perkūnas (griausmas) ir Perkūnas (dievaitis), kaip saulė ir Saulė, kaip laimė ir Laima.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 931 žodžiai iš 2699 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.