Balys sruoga
5 (100%) 1 vote

Balys sruoga

Balys Sruoga

Balys Sruoga gimė 1896 metais vasario mėnesio 2 dieną Panevėžio apskrityje, Vabalninko valsčiuje, Baibokų vienkiemyje. Tėvai – Agota ir Pranciškus – nors ir didžiažemiai, gyveno įprasto valstiečio gyvenimą su jo darbų ciklu ir kasdieniais rūpesčiais. Vaikų Agota ir Pranciškus susilaukė aštuonių. Du iš jų mirė visai maži, o dukra Emilija – sulaukusi šešiolikos metų. Nelepino tėvas savo vaikų, nors juos mylėjo: manė, kad be kietos rankos ir diržo geras žmogus negali išaugti. Užtat motina, net vyro barama, stengėsi visus užtarti, parodyti jiems daugiau širdies; gal dėl to vaikai ją labiau mylėjo, vadino matute, o vėliau jai nuolat parveždavo visokių dovanų.

Suprantama, kad ir mažiukas Balys linko prie motinos, tuo labiau, kad augo labai vienišas (kaimynų vaikų nepageidavo tėvai, o vyresnieji broliai jau buvo paaugę). Buvo silpnos sveikatos, o aštuonerių metų taip sunkiai sirgo, kad jau ir kartas buvęs parengtas.

Vis dėlto poeto talentą jis paveldėjo iš abiejų ir gal net daugiau iš tėvo. Balys vėliau keletą kartų yra prisiminęs, kokį įspūdį yra jam darę reti tėvo pasakojimai apie savo vaikystę troboje, kur buvo globojami ir pienu lakinami žalčiai. Veikė Balį ir aplinka: krūmokšnių ir alksnių pamargintos lygumos, Tatalos upeliūkštis, kuris, poeto žodžiais, lyg tėvo diržas rangėsi per viensėdį. Ypač įspūdingi vaikui buvo žiemos vakarai, kada į trobą susirinkdavo visa šeimyna.

Abu Balio tėvai, nors patys menkai raštingi, suprato mokslo svarbą. Todėl, kai Baliui suėjo septyneri metai, ūkanotą 1903 metų spalio dieną, vos tik prasidėjus mokslo metams, Pranciškus Sruoga atvežė brikute savo sūnų į Vabalninko parapinę mokyklą. Teko čia Baliui mokytis ne tik aritmetikos, rusų kalbos, bet ir iškalti visos caro giminės vardus ir tėvavardžius. Čia jis ir baigė tris skyrius, išlaikė egzaminus ir gavo pradžios mokslo pažymėjimą.

Tolesnis Balio Sruogos gyvenimo etapas susijęs su Panevėžiu, kur vienuolikmetis berniukas, vėl atvežtas brikute tėvo, 1906 metų rugpjūčio mėnesį atvyko tęsti mokslo į žinomiausią mieste realinę mokyklą. Gimnazijoje jau susipratęs lietuvis, karštas patriotas, poetas, organizatorius, visa galva praaugęs savo aplinką, bendraująs su studentais. Ir vis dėlto širdies draugų neturėjo, buvo vienišas. Didelis jausmingumas, jautrumas, palinkimas greit įsižeisti – buvo kliūtys, neleidusios su kuo nors artimiau susibičiuliauti. Gabųjį, užsivėrusį savyje mokinį literatūra palengva įtraukia į savo gražųjį pasaulį. Susižavi Puškinu, daug skaito. Būdamas 4-5 klasėje savo pirmaisiais eilėraščiais išeina į viešumą. Dar kita meno šaka, visame Balio Sruogos gyvenime daug lėmusi, paglemžia jį savo galia. Tai teatras. Menkas tuomet buvo lietuvių teatras, bet Balys Sruoga pasinėrė į jį ir visą savo gyvenimą buvo ištikimas šiai aistrai.

Pripažintas poetas, gilus patriotas, kupinas jėgos kūrybai, mokslui ir darbui, 1914 metų rudenį Sruoga išvažiuoja studijuoti į Petrapilį, įstoja į miškininkystės institutą, tačiau konkretūs mokslai nesužavi poeto, jis greit pereina į istorijos filologijos fakultetą, 1916 metais persikelia studijuoti į Maskvą. Gaivališko temperamento nešamas, jaunas studentas visa galva pasineria į triukšmingą studentijos gyvenimą ir į anuomet klestintį Petrapilio bei Maskvos meno pasaulį. Amžinas įsimylėjimas, sentimentalumas, humoras, begalinis entuziazmas, kažkoks meno svaigulys – tai Balio Sruogos anų dienų pasaulis, kurį poetas gyveno daugiausiai Jadvygos ir Valerijos Čiurlionyčių draugystėje. Tylus, neprieinamas, nesuprantamas – tai darė jį įdomesnį, išskirdavo iš minios, todėl buvo visų kviečiamas, amžinai moterų apsuptas. Nors apiplyšęs, menkai pavalgęs, bet – poetas. Už visus aukštesnis, be galo liesas, ilgais šviesiais plaukais, moteriškais veido bruožais – tai Sruoga Petrapilyje ir Maskvoje.

Šio laikotarpio Balio Sruogos kūrybos eilėraščiai spausdinami „Bare“, „Aušrinės keliuose“, „Santaroje“. 1915-1917 metais rašyti eilėraščiai sudaro pirmąjį rinkinį „Saulė ir smiltys“ (1919 m.). 1923 metais išleidžiamas antrasis eilėraščių rinkinys „Dievų takais“. Žavėjęsis to meto rusų simbolistų poezija ir savo kūrybą patraukia į tą literatūros kryptį. Taip jis į mūsų literatūrą atneša lietuviškąjį simbolizmą.

1918 metų pavasarį Balys Sruoga grįžta į tėviškę, paskui į Vilnių, kur mokytojauja Onos Mašiotienės gimnazijoje ir dirba švietimo įstaigoje. Gyvenimo būdas dar toks pat kaip ir studentavimo dienomis: darbas, neatsakingas ūžimas, vėl darbas, vėl ūžimas. Meilė, vynas, poezija, patriotizmas ir svaiginantis Vilniaus grožis…

Kaip vienas pirmųjų neregistruotų savanorių, Balys Sruoga dalyvauja pirmajame tautinės vėliavos pakėlime Gedimino kalne, įvykdytame dar prieš oficialųjį jos iškėlimą. Jo patriotinis jausmas buvo toks stiprus, kad net nerasdavo žodžių tam jausmui išreikšti, ir kai kiti tuo jausmu garsiai didžiuodavosi, jis tylėjo…

Iš Vilniaus – savo mylimo miesto – B.Sruoga 1919 metų pradžioje atsiduria Kaune, kur visu entuziazmu įsijungia į jaunos valstybės atkūrimo darbą. 1919-1921 metai praūžia lyg fejerverkas – neramiai, aistringai,
kūrybingai. Tuo metu apie Balį buvo susidaryta tokia nuomonė – talentingas, nepamainoma plunksna, bet pavojingas, nesuvaldomas, nerimtas, nepastovus… Ir maža žmonių suprato tą gaivalingą sielą, kuri netilpo savy. Taip buvo įsisiūbuota, kad net Maironis ėmė draust jaunuosius poetus, ir net parašė eilėraštį, kurio kelios eilutės skambėjo taip: „Sruoga, juokingas Sruoga, / Tu esi biskį per drąsus… 1921 metų rudenį Balys Sruoga išvyksta studijuoti į Miuncheną. Menų miestas poetui plačiai atvėrė vartus į Vakarų meno ir kultūros pasaulį. Balys puikiai suderindavo mokslus ir naktinius pasilinksminimus. 1924 metais jis baigia universitetą. Disertacija „Lietuvių liaudies dainų poetika“ išleista Lietuvoje 1924 metais.

Grįžęs Lietuvon Balys Sruoga Viekšniuose 1924 metų kovo 22 dieną veda Vandą Daugirdaitę. Naujojo gyvenimo žingsniai buvo Klaipėdoje, čia jis dirbo „Klaipėdos žinių“ redakcijoje. 1924 metų rudenį persikelia gyventi į Kauną, pakviestas profesoriauti universitete; visą laiką skaito rusų literatūrą ir suorganizuoja bei veda teatro seminarą. Atgavus Vilnių, persikelia į Vilniaus universitetą, išbūdamas profesoriumi iki arešto dienos.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1003 žodžiai iš 1987 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.