Bankai jų rūšys ir veiklos ypatumai
5 (100%) 1 vote

Bankai jų rūšys ir veiklos ypatumai

TURINYS

ĮVADAS 3

1. BANKO SAMPRATA IR ISTORIJOS APŽVALGA 3

2. BANKAI IR JŲ VEIKLOS FUNKCIJOS 3

2.1. PAGRINDINIAI BANKŲ VEIKLOS PRINCIPAI IR JŲ KLASIFIKACIJA 3

2.2. CENTRINIS BANKAS IR JO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS 3

2.3. KOMERCINIAI BANKŲ ESMĖ IR SIEKIAI 3

2.4. PARABANKAI – KAS TAI? 3

3. BANKŲ SISTEMA IR VEIKLA LIETUVOJE 3

3.1. LIETUVOS CENTRINIS BANKAS – LIETUVOS BANKAS 3

3.1.1. Lietuvos banko tikslai ir funkcijos 3

3.1.2. LB atskaitomybė ir informavimas apie veiklą 3

3.2. KOMERCINIŲ BANKŲ APŽVALGA LIETUVOJE 3

3.2.1. Komerciniai bankai ir veiklos rezultatai 3

3.2.2. Atskirų Lietuvos bankų veiklos misija bei strategijos 3

4. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS REIKŠMĖ IR PLĖTOJIMAS 3

4.1. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS SAMPRATA 3

4.2. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS PRADŽIA IR JOS SITUACIJA DABAR LIETUVOJE 3

4.3. ELEKTRONINĖS BANKINKYSTĖS SISTEMOS (EBS) PRIVALUMAI 3

IŠVADOS 3

LITERATŪRA 3

PRIEDAI 3

ĮVADAS

Bankai, būdami kredito centrais, virsta mūsų ūkio širdimi,kuri traukia į save ir išmeta mūsų ekonominio organizmo gyvybės syvus – pinigus.

VLADAS JURGUTIS (1885-1966)

Visų šalių ekonomiką iš dalies įtakoja stabili bei patikima bankų veikla, nes būtent bankai vykdo ir formuoja šalies finansinę politiką. Bankai yra svarbiausi šalies ūkio centrai, kurie leidžia pinigus į „ekonominį gamybos darbą“, jie yra šalies ūkio smegenys, kurie, leisdami pinigus, žiūri, kad jie dirbtų planingą, šalies ūkiui naudingą ir pelningą kūrybinį darbą. Tad, kas vartoja bankinius pinigus, tas kartu prisideda formuojant šalies ūkio kūrybinį procesą.

Bankų vaidmuo svarbus tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims bei valstybinėms institucijoms, planuojant ar sprendžiant klausimus susijusiais su pinigais. Skirtingai nuo gamybos įmonių, bankai tiesiogiai negamina materialių vertybių, jie tik aprūpina ūkio ir finansų subjektus finansiniais ištekliais ir racionaliai organizuoja jų srautus.

Norint užtikrinti efektingą bankų veiklą, finasinę padėtį šalies ekonomikoje, bankai skirstomi į tam tikrus tipus, veikia pagal nustatytus reikalavimus bei šalies priimtus įstatymus. Tik stipriai suformuota bankinė sistema leidžia racionaliai nuspręsti kaip efektingai vykdyti pinigų politiką.

Bankai, reaguodami į išorinę aplinką ir joje vykstančius pokyčius, atitinkamai transformuoja savo veiklą, keičia organizacines struktūras, kuria ir diegia naujus produktus bei paslaugas, plečia rinkas.

Savo darbe išdėstysiu bankų tipus bei jų klasifikacijas, taip pat nagrinėsiu jų veiklą bei išsivystymo lygį.

Temos aktualumas – norint suvokti dabartinių bankų įtaką, kuri drąsiai formuoja šalies finasinę politiką, bankines funkcijas bei jų teikiamas paslaugas, reikia susipažinti visų pirma su banko istorija, plėtros raida, bankų rūšimis bei jų funkcijomis, nes tik tada tai leis mums pelnyti pasitikėjimą bankais bei suvokti jų naudą. O tai aš ir pabandysiu atkleisti savo kursinio darbe.

Darbo klausimai:

· Išsiaiškinti bankininkystės sampratą ir susipažinti su bankų istorija;

· Išnagrinėti bankų tipus bei veiklos ypatumus;

· Apžvelgti Lietuvos bankus bei jų strategijas ;

· Palyginti atskirų Lietuvos bankų veiklą;

· Susipažinti su elektronine bankininkyste;

1. BANKO SAMPRATA IR ISTORIJOS APŽVALGA

Norint išnagrinėti Lietuvos bei pasaulio bankų vystymosi raidą, veiklos ypatumus, visų pirma reikia išsiaiškinti pačios bankininkystės terminą bei kilmės šaknis, atsigręžti į tarptautinę bankininkystės istoriją, kad galima būtų palyginti šiandieninių bankų veiklos aspektus su visos bankininkystės raidos istorijos kontekstu. Todėl šiame skyriuje pabandysiu trumpai tai aptarti.

Žodis „bankas“ yra kilęs iš italų kalbos žodžio „banco“ – tai stalas už, kurio viduramžiais sėdėdavo žmonės, ir kurie versdavosi pinigų mainais. Senovės Graikijoje nuo šių stalų pavadinimo (graikų kalba – trappeza), prie kurių sėdėdavo pinigų keitėjai, davė ir jiems patiems vardą, kuris amžiams prigijo: trappezitai, tai yra stalininkai, arba mūsų laikais – bankininkai.

“Bankas – institucija, kurios pagrindinė funkcija teikti kreditą ir kitas finansines paslaugas. Šiuolaikinis bankas – įstaiga, turinti licenciją, leidžiančią teikti bankines paslaugas. Tokia licencija suteikia teisę rinkti indėlius ir išduoti paskolas. Paprastai bankai uždirba iš mokesčių už paslaugas bei palūkanų maržos”. Būtent toks banko apibrėžimas randamas Laisvosios enciklopedijos “Vikipedija” internetiniame puslapyje1 ir tai labiau tinka šių dienų bankininkystės terminui nusakyti. Dabar šiek tiek apžvelgsiu pačios bankininkystės raidos užuomazgas nuo senovės laikų.

Bankų istorija siekia tolimą praeitį. Pirmąsias bankų užuomazgas galima aptikti jau senovės Babilonijoje ir antikinėse civilizacijose, ypač Romoje. Atsiradę pinigai darė įtaką anų laikų verslo plėtimuisi, kurio tikslas buvo vykdyti kai kurias techniško pobūdžio operacijas, susijusias su pinigų vartojimu, pavyzdžiui, tai buvo jų saugojimas, keitimas, persiuntimas, o kiek vėliau atsirado ir kredito operacijos.

Senovės Graikijoje, Babilonijoje ilgą laiką bažnyčios ir kitos šventos vietos pasitarnavo kaip ir privatūs bankai. Kaip teigia B.Martinkus,
V.Žilinskas ir kiti: „Graikijoje, kaip ir Babilonijoje bei Egipte, iš pradžių bažnyčios ir panašios šventvietės buvo saugiausios vietos pinigams ir vertybėms saugoti, todėl ir privatūs bankai ilgą laiką sekė bažnytiniais bankais.“ (B.Martinkus, V.Žilinskas, 1996 m.) Todėl galime teigti, kad tais laikais bažnyčiomis buvo itin pasitikėta ir tai buvo saugiausia vieta brangenybėms saugoti. Būtent bažnyčios buvo pirmosios bankų užuomazgos pradininkai.

Tiktai XII – XIII amžiuje renesansinėje Italijoje atsirado pirmieji bankininkai, kurie

1 http://lt.wikipedia.org/wiki/Bankas [žiūrėta 2007m. kovo 22];

ėmėsi pinigų persiuntimu, kartu išplėsdami ir kredito operacijas, t.y. skolino pinigus kitiems mainytojams. Iš pradžiu Italijos bankų pagrindinis tikslas buvo priimti klientų indėlius ir juos saugoti už tam tikrą atlygį. Pinigų sumos įteiktos saugoti buvo įrašomos į knygas ir taip kiekvienas klientas turėjo savo sąskaitą. Taip atsirado žiro operacija. Žiro operaciją B.Martinkus, V.Žilinskas ir kai kurie kiti autoriai apibūdina, kaip: „Žiro (endorsement) – raštiškas kliento pavedimas bankui pervesti tam tikrą sumą iš jo einamosios sąskaitos į kurio nors kito asmens einamąją sąskaitą.” (B.Martinkus, V.Žilinskas, 1996 m.)

Galima teigti, jog Renesanso laikų Italijoje buva pradėta pirmoji šiuolaikinė bankininkystė, kur bankai atliko ne tik užsienio valiutos pirkimus bei pardavimus, pinigų bei brangenybių saugojimus, bet priimdavo indėlius iki pareikalavimo ar atliko kitas operacijas.

2. BANKAI IR JŲ VEIKLOS FUNKCIJOS

2.1. Pagrindiniai bankų veiklos principai ir jų klasifikacija

Ekonominei sistemai tolydžiai vystantis, finansų mechanizmas darėsi vis sudėtingesnis, kreditiniai sandoriai nepaprastai išplito ir dabar dauguma įvairių dydžių verslo sandorių atliekama per bankus. Bankas – finansų institucija, priimanti indėlius iki pareikalavimo ir teikianti komercines paskolas. Bankai yra sankcionuota indėlių priėmimo įstaiga, gaunanti piniginius indėlius iš asmenų bei visuomeninių ar kitokių įstaigų ir įsipareigojanti juos grąžinti indėlininkui pateikus reikiamą dokumentą. Bankai yra komercinės įstaigos, kurios gauna pelną už kitaip nenaudojamų indėlių skolinimą tiems, kuriems reikia skolinti, o už paslaugą dažniausiai ima tam tikrą sumą. Taigi bankai yra indėlių įstaigos, įkurtos su didesniu finansiniu kapitalu, kurių pagrindinės funkcijos- saugoti indėlius ir lėšas bei jas skolinti. Tačiau bankai taip pat teikia ir daug kitų finansinių paslaugų. Pagrindinė bankų funkcija- finansinis tarpininkavimas.

Skirtumas tarp bankų ir gamybos įmonių yra tas, kad bankai negamina materialių vertybių. Bankų pagrindinis veiklos objektas yra pinigiai ir jiems prilygintos likvidžios priemonės kvazipinigai ( Kvazipinigai – tai indėliai ir kiti pinigų rinkos instrumentai, kurie teikia pajamas, tačiau kurių negalima panaudoti atsiskaitymuose pervedimų pagalba, tačiau galima santykinai lengvai ir greitai juos paversti pinigais). Siaurąja prasme pinigai suprantami kaip grynieji (banknotai, monetos, taurieji metalai) ir tie pinigai, kurie yra banko sąskaitose – buhalteriniai pinigai.

Bankai savo veikloje vadovaujasi ir veikia pagal tam tikrus principus. Vienas svarbiausių pirncipų yra ekonomiškumas. Bankai stengiasi gauti kuo didesnį pelną, kapitalo rentabilumą. Ekonomiškumas derinamas su saugumo principu. Banko saugumas apima klientų indėlių ir akcininkų kapitalo išsaugojimą, laikantis bankui nustatytų saugumo normatyvų. Taip pat svarbu klientų pasitikėjimas bankinėmis institucijomis. Šį pasitikėjima formuoja nefinasiniai saugumo tiklsiai – tai yra įvaizdis ir savarankiškumas. Kitame lape pateiktame paveikle ( žiūrėti 1 pav.), nurodyti svarbiausi bankinių institucijų tisklai.

1pav. Bankų tikslų sistema

Bankų klasifikacija yra labai plati ir dažniausiai skirstomi pagal veiklos pobūdį. Taigi, bankų atliekamų funkcijų įvairumas suteikia jiems specifiškumą ir tam tikrus išskirtinius bruožus (žiūrėti 1 priedą).

Kaip minėjau bankai dažniausiai klasifikuojami pagal veiklos pobūdį į:

1. Centrinį banką – vadinamąjį pirmos eilės eilės banką;

2. Komercinius bankus (KB);

2.1. Komercinius universalius bankus;

2.2. Komercinius specializuotus bankus;

– investicinius;

– taupomuosius

– inovacinius;

– hipotekos.

3. Nebankinius financinius tarpininkus (NFT):

– taupymo ir paskolų asociacijas;

– kreditines sąjungas, dažniausiai minimi parabankai.

2.2. Centrinis bankas ir jo veiklos organizavimas

Beveik visose pasaulio valstybėse, didelėse ir mažose, veikia centriniai bankai (CB).

Centrinis bankas (Central bank) – speciali vyriausybinė ar kvazivyriausybinė institucija finansų sistemoje, reguliuojanti mainų priemones. Centrinis bankas nėra pavaldus vyriausybei, taigi gali vykdyti nepriklausomą monetarinę politiką, ginti ne vyriausybės, bet nacionalinės ekonomikos interesus.

Beveik kiekviena valstybė turi Centrinį banką. Jie tarpusavyje skiriasi. Juos galima suskirstyti pagal sau keliamus uždavinius, pagal nepriklausomumo indeksą, t.y. kiek jie yra priklausomi nuo vyriausybinių institucijų. Skiriasi ir skirtingų šalių CB
valdyba ir struktūra.. Pavyzdžiui, JAV CB – Federalinė rezervų sistema (FRS), Didžioje Britanijoje – Anglijos bankas, Vokietijoje – Bundesbankas, Japonijoje – Japonijos bankas, Lietuvoje – Lietuvos bankas (LB). Šiuo metu pasaulyje veikia per 60 Centrinių bankų.

CB turi paprastai išskirtinę teisę – leisti pinigų emisijas. Tačiau kai kuriose šalyse CB nėra, o jeigu ir yra, tai jis neturi pinigų leidimo teisės ( Panamos ir Liberijos CB neturi tokios teisės – šiose dviejose šalyse atsiskaitoma JAV doleriais).

CB, turinčių išimtinę teisę eminuoti (išleisti) pinigus, pagrindinės funkcijos yra šios:

Ш CB pagrindinė funkcija – pinigų leidimas (emisija);

Ш CB yra “bankų bankas”

Ш CB kontroliuoja pinigų pasiūlą;

Ш CB veikia užsienio valiutų keitimo rinkas, kuriose parduodami skirtingų šalių pinigai.

Visų pirma, yra griežtai nustatyta, kad emisijos teisė suteikiama tik vienam bankui, nes priešingu atveju galėtų sutrikti pinigų rinkos funkcionavimas. Centrinis bankas, atliekantis pinigų emisijos funkciją dar vadinamas – emisijos banku (bank of issue).

Antra, CB aptarnauja banko sistemos dalyvius, atliekant tam tikras paslaugas individualiems komerciniams bankams. Individualūs bankai turi indėlius CB. Šios sąskaitos neduoda palūkanų, bet yra naudingos, atliekant daugelį sandėrių tarp individualių bankų ir CB. Kaip bankų bankas, CB gali teikti paskolas individualiems bankams. Tai viena svarbiausių CB funkcijų dėl dviejų priežasčių:

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1672 žodžiai iš 5454 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.