Bankai moderniame pasaulyje tipai funkcijos ir rūšys
5 (100%) 1 vote

Bankai moderniame pasaulyje tipai funkcijos ir rūšys

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………… 3

1. Pasaulinė bankininkystės raida………………………………………………………………. 4

2. Bankai, jų funkcijos ir rūšys 6

3. Bankų vaidmuo ir naudingumas visuomenei 8

3.2 Bankų veiklos esmė ir turinys 10

4. Pagrindiniai bankų veiklos principai 12

5. Bankų sistemos institucijų klasifikavimas 15

5.1. Bankai ir nebankai 15

5.2 Bankinių institucijų charakteristika 16

6. Šiuolaikinės bankininkystės pertvarkos kryptys 19

Išvados 22

Literatūra……………………………………………… 23

Įvadas

Bankai yra svarbiausia stambiausių kredito įmonių rūšis. Pats žodis „bankas“ yra kilęs iš italų kalbos žodžio „banco „, reiškusio stalą, prie kurio viduramžiais prekymečiuose sėdėdavo žmonės, versdavęsi pinigų mainymu ir panašiomis operacijomis. Senovės Graikijos rinkoje šie stalai (graikų kalba – trappeza), ties kuriais sėdėdavo pinigų keitėjai, duoda ir jiems patiems vardą, kuris amžiams prigijo: trappezitai, t.y. stalininkai, arba mūsų laikais bankininkai.

Šių laikų bankas, kaip jau matėme anksčiau, – tai speciali finansinė institucija, kuri telkia laikinai laisvas lėšas, teikia kreditą, tarpininkauja atliekantiems piniginius atsiskaitymus, reguliuoja pinigų cirkuliaciją, leidžia j apyvartą pinigus, vertybinius popierius, atlieka su jais susijusias operacijas ir kitas funkcijas. Kitaip tariant, bankai yra specialios firmos, kurių veikla finansų sistemoje yra susijusi su tarpininkavimu.

Bankų vaidmuo rinkos ekonomikoje yra dvejopas.Visų pirma bankai turi garantuoti indėlių saugumą tiems, kurie nori taupyti. Indėlis banke iš tikrųjų yra ne kas kita kaip mano paskola (loan) bankui, ji taigi banko skolai (debt) man. Taigi indėliai banke apibūdinami kaip banko paskolinis kapitalas (loan capital). Kitas bankų uždavinys – suteikti paskolas tiems, kurie nori investuoti. Tuo reiškiasi jų gyvybiškai svarbi funkcija visoje ekonomikoje

1. Pasaulinė bankininkystės raida

Terminas „bankas“ yra kilęs iš italų kalbos žodžio „banco“ – tai stalas už, kurio viduramžiais sėdėdavo pinigų keitėjai. Bankų istorija siekia tolimą praeitį. Kai kurios bankinės operacijos buvo žinomos senovės civilizacijose (2000 m. pr.Kr.), Graikijoje (IV a. pr.Kr.), Senovės Romoje. Pirmosios jas teikė bažnyčios – tais laikais tai buvo saugiausia vieta brangenybėms saugoti. Žmonės pradėjo tuo metu cirkuliavusius metalinius pinigus (auksines, sidabrines monetas) laikyti pas auksakalius, kurie už priimtus saugoti pinigus išrašydavo kvitus. Taigi jau auksakaliai teikė paslaugas, panašias į tas, kurias dabar teikia bankai. Gautieji aukso kvitai buvo naudojami prekių mainuose. Laikui bėgant auksakaliai pastebėjo, kad savo poreikiams tenkinti žmonės atsiima tik dalį padėtų saugoti pinigų, o kiti lieka auksakalio saugykloje. Todėl šie pradėjo skolinti jiems patikėtus saugoti pinigus kitiems žmonėms už tam tikrą mokestį – palūkanas. Aukso kvitų naudojimas buvo patogi (lengviau nešioti piniginėje!) ir saugi (vagysčių požiūriu) atsiskaitymų priemonė. Šia prasme auksakaliai atrado pinigų „kūrimo“ mechanizmą, kuriuo grindžiama ir šiuolaikinė bankų sistema.

Tačiau tikroji bankininkystės pradžia yra Renesanso laikai. Pirmieji bankai atsirado Lombardijoje, nuo tada vartojama lombardo sąvoka. Labai plačiai ji paplito Italijoje, kur bankininkai ne tik pirkdavo ir parduodavo užsienio valiutą, bet dar ir priimdavo indėlius iki pareikalavimo ir terminuotus indėlius. Nuo XII amžiaus Šiaurės Italijoje (Florencijoje) žinomi bankininkai (bancherii) Medičiai, Vokietijoje – Fugeriai ir Velseriai. Pirmieji bankai valstybinės valdžios aktais įsteigti Barselonoje (1401m.), Šv. Jurgio bankas Genujoje (1407m.), Banco di Rialto Venecijoje (1587m.), Milane (1593m.), Amsterdame (1609m.), Hamburge (1619m.), Niurnberge (1621m.), Stokholme (1656m.).

Plečiantis pramoninei gamybai, bankinių operacijų mastai labai išaugo. Pramoninio kapitalo koncentracija reikalavo ir bankinio kapitalo koncentracijos, atsirado pirmieji akciniai bankai: Didžiojoje Britanijoje 1833 metais „National Provincial Bank“, 1834m. – „Westminster Bank“; Vokietijoje tokie bankai atsirado 1849-1856m., Prancūzijoje – 1852-1863m. JAV XVII amžiaus pabaigoje atsirado pirmieji žemės bankai, teikiantys hipotekinį kreditą, o XVIII amžiaus pabaigoje nacionaliniai bankai valstijose, kurie atliko pinigų emisijos ir komercinių bankų funkcijas. Bankų koncentracija ir centralizacija skatino įmonių stambinimo procesą, stiprino monopolistines tendencijas. Po 1929-1933 metų pasaulinės ekonominės krizės sustiprėjo valstybinis bankų veiklos reguliavimas. Vyriausybės naudojasi bankų kreditais, skatindamos ir kontroliuodamos ekonomikos raidą. Bankai finansuodavo vyriausybės išlaidas. Prasidėjo centrinių bankų suvalstybinimas: Kanadoje – 1938m., Prancūzijoje – 1945m., Anglijoje – 1946m., Olandijoje, Vokietijoje – 1948 metais. Vyksta ir komercinių bankų suvalstybinimo procesai: Prancūzijoje nacionalizuoti 3 bankai turi 58% visų šalies komercinių bankų indėlių, teikia 57 % visų paskolų, Italijoje valstybės kontroliuojami keturi komerciniai bankai
kredituoja visą pramonę. Tačiau šios tendencijos pasireiškia labai netolygiai ir daug priklauso nuo šalies ekonominės situacijos.

Pastaraisiais metais atsiranda naujos bankinės operacijos ir naujos ryšių su klientais formos, labai padidėjo taupymo, vartotojų kredito vaidmuo. Komercinių bankų veikla darosi universalesnė. Sparčiai daugėja trastinių operacijų.

2. Bankai, jų funkcijos ir rūšys

Pirmieji dabartinių bankų prototipai atsirado XII a. Lombardijoje (Šiaurės Italija), teikę paslaugas už užstatytus pinigus. Šios kreditinės įstaigos pagal jų atsiradimo geografinės vietovės pavadinimą ir šiandien vadinamos lombardais.

Bankas (bank) – tai finansų institucija, turinti specialią valstybės licenciją, kuri leidžia priimti pinigus ir suteikti paskolas.

Bankai atlieka šias funkcijas:

1. Telkia laikinai laisvas lėšas ir santaupas;

2. Iš sukauptų lėšų bankai teikia kreditus ir dažnai tampa pramonės įmonių akcininkais. Banko paskola – tai komercinis pasitikėjimas, kurį bankas išreiškia, skolindamas pinigus nustatytam laikotarpiui už tam tikras palūkanas;

3. Vykdant ūkinius sandėrius, bankai tarpininkauja piniginiuose atsiskaitymuose ir mokėjimuose;

4. Leidžia apyvarton pinigus, vertybinius popierius ir atlieka su jais susijusias

operacijas;

5. Konsultuoja klientus, suteikdami jiems reikiamą ekonominę bei finansinę

informaciją.

Atlikdami šias funkcijas, bankai veikia tam tikrus ūkio procesus ir net juos kontroliuoja. Bankai gali perkelti pinigines lėšas į tas veiklos sritis, kur jų trūksta. Pagal nuosavybės formas bankai skirstomi į:

1. Akcinius bankus – bankus, kurių įstatinis banko kapitalas sukauptas iš atskirų dalininkų lėšų;

2. Kooperatinius bankus – bankus, apimančius smulkaus kredito draugijas, jungiančias savo narių – miesto ar kaimo gyventojų – indėlius ir iš sukauptų lėšų teikiančius jiems trumpalaikes paskolas;

3. Municipalinius bankus – miestų savivaldos organų nuosavybę; jie teikia miesto ūkio finansavimui ilgalaikius kreditus;

4. Valstybinius bankus – valstybės nuosavybę; jie atlieka emisijos ir komercijos bankų funkcijas;

5. Mišriuosius bankus – bankus, kurių akcijų dalį turi namų ūkiai, firmos bei

valstybė;

6. Tarptautinius bankus – bankus, atstovaujančius tarpvalstybiniams interesams. Pavyzdžiui, Pasaulio arba Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas yra tarpvalstybinė Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) kredito institucija, įkurta 1944 m. Breton Vude (JAV). Jos nariais gali būti tik tos pasaulio šalys, kurios priklauso Tarptautiniam valiutos fondui (TFV). Oficialus banko tikslas – skatinti TFV priklausančių šalių gamybinių jėgų plėtotę, teikiant ilgalaikį (5-25 metams) kreditą.

Pagal veiklos pobūdį bankai skirstomi į:

1. Centrinį banką – vadinamąjį pirmos eilės banką;

2. Komercinius bankus (KB);

2.1. Komercinius universalius bankus;

2.2. Komercinius specializuotus bankus:

– investicinius;

– taupomuosius;

– inovacinius;

– hipotekos.

3. Nebankinius finansinius tarpininkus (NFT);

– taupymo ir paskolų asociacijas;

– kreditines sąjungas.

Šiuolaikiniai bankai – tai finansiniai tarpininkai, iš savo veiklos gaunantys pelną. Finansinis tarpininkas – tai institucija, esanti tarp kreditoriaus ir besiskolinančiojo. Finansinis tarpininkas pinigus pasiskolina savo vardu, o vėliau juos skolina savo skolininkams. Vadinasi, K.B ir NFT yra:

a) finansiniai tarpininkai tarp skolintojų ir besiskolinančiųjų, t.y. paskolų tiekėjai;

b) finansiniai tarpininkai mainuose, t.y. tarpininkai mainuose tarp prekių savininkų ir pinigų savininkų, nes dalis bankų pasyvų, būtent čekiniai indėliai, plačiai naudojami kaip mokėjimo priemonė ir yra pagrindinė pinigų kiekio šalyje dalis.

Dėl šių KB ir NFT veiklos bendrumų tolimesnėje analizėje neatsižvelgsime į jų veiklos ypatybes bei skirtumus ir abu juos vadinsime bendru vardu – komerciniais bankais – KB.

KB, tiesiogiai negamindami materialinių vertybių, o tik aprūpindami ūkio subjektus finansiniais ištekliais ir organizuodami jų srautus, siekia visoms įmonėms būdingo tikslo – pelno maksimizavimo. Banko pelno maksimizavimo

procesą apima du etapai.

1. Būtina įtikinti žmones teikti jiems pinigus, atidarant indėlio sąskaitas. Kadangi pradedantis bankas turi konkuruoti su jau veikiančiais bankais, tai jis turi sudaryti palankesnes sąlygas potencialiems indėlininkams. Pavyzdžiui: naujame banke indėlininkai gali gauti šiek tiek didesnes palūkanas; nemokamą čekinį aptarnavimą ir panašiai.

Jei bankas turi kurių nors privalumų, palyginti su kitais bankais, tai jis taps patraukliu, ir žmonės noriai jame laikys savo indėlius.

2. Pelningiausių kredito suteikimo variantų paieškos. Jei banko vadovybė optimaliai pasirenka savo skolininkus, tai bankas gaus dideles pajamas.

3. Bankų vaidmuo ir naudingumas visuomenei

Ekonominei sistemai tolydžiai plėtojantis, {finansų mechanizmas darėsi vis sudėtingesnis, kreditiniai sandoriai nepaprastai išplito ir dabar dauguma įvairių dydžių verslo sandorių atliekama per bankus.

Bankas (bank ) – finansų institucija, priimanti indėlius iki pareikalavimo ir teikianti
komercines paskolas.

Kitaip tariant, bankai yra sankcionuota indėlių priėmimo įstaiga, gaunanti piniginius indėlius iš asmenų bei visuomeninių ar kitokių įstaigų ir įsipareigojanti juos grąžinti indėlininkui pateikus reikiamą dokumentą. Bankai yra komercinės įstaigos, kurios gauna pelną už kitaip nenaudojamų indėlių skolinimą tiems, kuriems reikia skolintis, o už paslaugą dažniausiai ima tam tikrą sumą.

Į bankus galima žiūrėti kaip į pramonines korporacijas (bendroves), perkančias išteklius ir parduodančias produkciją. Ištekliai ir produkcija yra ne fizinis produktas, o pinigai. Piniginius išteklius bankai „perka“ iš savo indėlininkų. Jie tampa bankų įsipareigojimais. Papildomos banko akcininkų kapitalo investicijos sudaro akcinį kapitalą arba nuosavą kapitalą. Bankas „parduoda“ pinigus paskolų pavidalu. Paskolos sudaro didžiausią banko turto dalį.

Banko paskola (bank loan) – tai terminuotas banko kreditas, kurį galima suteikti privatiems asmenims ir firmoms; tai komercinis pasitikėjimas, kurį bankas išreiškia skolindamas pinigus nustatytam laikui už palūkanas.

Banko gaunamą pelną sudaro skirtumas tarp palūkanų už paskolas ir palūkanų už indėlius. Šis skirtumas yra vadinamas marža (margin). Pagrindinis banko pelningumo matas yra grynoji palūkanų marža (net interest margin – NIM), kuri atspindi bendrą sprendimų poveikį turtui ir įsipareigojimams. Ji apskaičiuojama pagal formulę:

NIM=(IA – IL) / Bendra turto suma ,

čia: IA – palūkanos, nustatytos turtui,

IL – palūkanos nustatytos įsipareigojimams.

Bankai dalyvauja valdant grynąją palūkanų maržą ir užtikrina, kad jos lygis bei rizikingumas atitiktų akcininkų siekiamą pelną ir rizikos laipsnį. Ir tai vadinama bankų turto ir įsipareigojimų valdymu.

Taigi bankai yra indėlių įstaigos, įkurtos su didesniu finansiniu kapitalu, kurių pagrindinės funkcijos – saugoti indėlius ir lėšas bei jas skolinti. Tačiau bankai taip pat teikia ir daug kitų finansinių paslaugų. Pagrindinė bankų funkcija – finansinis tarpininkavimas.

Finansų tarpininkas (financial intermediary) – tai institucija, veikianti finansų rinkose ir jungianti paskolos gavėjus, arba taupytojus, ir investuotojus.

Tokios indėlių įstaigos, kaip bankai, kurių veikla finansų sistemoje yra susijusi su tarpininkavimu, vadinamos finansų tarpininkais. Tai tas kanalas, kuriuo indėlininkų pinigai pasiekia investuotojus, kanalas, jungiantis tuos, kurie nori susitaupyti ateičiai, su tais, kurie nori tuos pinigus išleisti dabar. Taigi, veikdami kaip tarpininkai tarp daugybės depozitorių arba skolintojų ir tiek pat gausių skolininkų, bankai sutelkia kapitalą ir skiria jį efektyviai naudoti. Juos galima laikyti dideliais skolinti paruoštų pinigų rezervuarais, į kuriuos įteka nesuskaičiuojama gausybė smulkių likvidinių fondų srovelių ir iš kurių tie pinigai – jau kaip finansinio kapitalo porcijos, pagrįstai laikomos tolesnio turto didėjimo šaltiniu, – paskirstomi po visą šalį tuo momentu, kai jų labiausiai reikia, ir į tas vietas, kur jie bus efektyviausiai panaudojami. Begalė mažų pinigų sumų, kurios taip ir liktų „bevaisėmis“ sankaupomis, virsta produktyviomis, ir taip bankai padeda perkelti kurios nors turtingos vietovės didelių ir mažų kapitalistų turtą į tas vietas, kur tas turtas bus efektyviai ir pelningai naudojamas. Taigi mūsų laikų bankai perka ir parduoda pinigus. Be to, būdinga bankų savybė yra tai, kad jie dažniausiai verčiasi svetimais pinigais. Banko įstaiga tikra to žodžio prasme bus tik ta, kuri skolina svetimus pinigus. Kas skolina vien tik savus pinigus, yra kapitalistas, bet ne bankininkas.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1896 žodžiai iš 5731 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.