Bankas
5 (100%) 1 vote

Bankas

Bankai yra svarbiausi šalies ūkio centrai, kurie leidžia pinigus į ekonominį gamybos darbą. Jie yra tos šalies ūkio smegenys, kurie leisdami pinigus, žiūri, kad jie dirbtų pelningai, šalies ūkiui naudingą kūrybinį darbą. Tad kas vartoja bankinius pinigus, tas kartu prisideda prie šalies ūkio kūrybinio darbo.

Išvystytose šalyse bankuose klientai gali tikėtis daugiau kaip 100 rūšių paslaugų. Tai ir įvairiausių tipų indėliai, įvairių rūšių paskolos, investicinės paslaugos, modernios atsiskaitymo formos, lizingas ir t.t.

Bankai savo klientams siūlo pilną aptarnavimą, t.y. veda atsiskaitomąsias sąskaitas, atlieka atsiskaitymo operacijas, konsultuoja finansiniais klausimais, išmoka darbo užmokestį, valdo pensijų fondą, vykdo operacijas su užsienio valiuta.

Kiekvieno banko egzistavimą nulemia jo naudingumas visuomenei. Bet kuris visuomenės narys į banką žvelgia kaip į instituciją, galinčią padidinti jo turimas pajamas bei turtą, arba bent išsaugoti iki reikiamo momento sukauptus pinigus. Minėti asmenys gali būti dvejopi banko klientai – indėlininkai ir paskolų gavėjai.

Bankai yra žmonių pasitikėjimo įmonės. Žmonės, patikėdami savo pinigus kredito įmonei, darbo santaupas, o bankai globodami, tvarkydami, naudodami tas santaupas, ugdo finansinius kapitalus. Bankai gautus pinigus turi saugoti, valdyti ir leisti į patiems bankams pelningą, kraštui ir ūkiui naudingą kūrybinį darbą. Jie yra svarbiausi mūsų dienų ekonominės galios veiksniai, kurie valdo pasaulio pinigų ir kapitalų rinkas ir kurie savo nuožiūra skirsto kreditus. Nuo jų darbo gero sutvarkymo ir tikslingo veikimo priklauso visuomeninio taupymo instinkto ugdymas, krašto pinigų pastovumas ir visos tautos ūkinė gerovė.

Depozitiniai bankai virtę visuomeninėmis įmonėmis, negali atsisakyti duoti visuomenei savo veikimo apyskaitos, būti tos visuomenės prižiūrimi. Bankai turi viešai skelbti savo daromas operacijas.

Bankai yra indėlių įstaigos, kurių pagrindinės funkcijos – saugoti indėlius ir lėšas bei juos skolinti. Trumpai tariant, indėliai – tai paskola bankui arba banko paskolintas kapitalas.

Indėlis – tai ne fizinis objektas, kaip grynieji pinigai, bet tiesiog nuosavybės teisė, paliudyta įrašu banko knygose.

Kiekvienas naujas indėlis, padidina cirkuliuojančių pinigų masę (pasiūlą).

Indėliai yra šių rūšių:

1. Neterminuotieji indėliai (indėliai iki pareikalavimo) – tai komercinio banko atsiskaitomojoje sąskaitoje laikomi pinigai.

2. Terminuotieji indėliai – tai bet koks indėlis banko sąskaitoje, kurio negalima atsiimti be nuostolio anksčiau numatyto termino arba iš anksto nepranešus.

3. Indėliai užsienio valiuta – tai indėliai konvertuojamąja valiuta.

Ryšiai tarp bankų ir klientų – sutartiniai. Tai yra pagrindas tarp debitoriaus (banko) ir kreditoriaus (kliento). Smulkūs indėlininkai tokiomis sąlygomis pastebi bankų teikiamus saugaus investavimo patogumus. Kai bankų operacijos deramai kontroliuojamos, indėlininkai jaučiasi esą saugūs dėl savo indėlių. Be to, jie žino, kad bankai indėlius ne tik fiziškai apsaugo nuo vagystės ar gaisro, bet ir apdraudžia. Draudimas garantuoja tam tikro dydžio indėlių saugumą.

Bankai skirstomi:

1. Valstybinės kredito įstaigos.

2. Privačios kredito įstaigos.

Pagal veiklos pobūdį ir funkcijas skiriami tokie bankai:

1. Centrinis emisijos bankas, kuris leidžia apyvarton popierinius pinigus, telkia laikinai laisvus ir privalomus kitų bankų rezervus, kredituoja vyriausybę ir kitus komercinius bankus, prižiūri visą šalies kredito sistemą, vykdo valstybės kreditinę monetarinę (piniginę) politiką, priima indėlius, teikia trumpalaikes paskolas, atlieka atsiskaitymus negrynaisiais pinigais.

2. Komerciniai bankai, kitaip dar vadinami depozitų bankais – priima indėlius, teikia trumpalaikes paskolas. Komerciniai bankai būna:

· privatūs;

· kooperatiniai;

· valstybiniai.

3. Investiciniai bankai atlieka vertybinių popierių emisijos, pirkimo-pardavimo operacijas, užsiima finansavimu ir ilgalaikiu įvairių pramonės šakų, prekybos ir transporto kreditavimu. Per šiuos bankus patenkinama didžioji dalis pramonės ir kitų įmonių poreikių. Šie bankai mobilizuoja dalį savo resursų, išleisdami akcijas ir obligacijas, gaudami paskolas iš kitų bankų.

4. Ipotekiniai bankai teikia ilgalaikes paskolas už nekilnojamąjį turtą: žemę, pastatus. Mobilizuoja išteklius, išleisdami ypatingus vertybinius popierius, kurie padengti banko nekilnojamuoju turtu. Paskolos naudojamos žemės, įrengimų, mašinų, trąšų pirkimui.

5. Taupomieji bankai – surenka gyventojų santaupas ir perduoda jas į kapitalo rinką.

6. Specialieji bankai – hipotekos bankas, žemės ūkio bankas – teikia paslaugas žemės ūkiui plėtoti, melioracijos darbams.

7. Užsienio prekybos bankai – kredituoja importo ir eksporto tranzito sandorius, vykdo tarptautinius atsiskaitymus.

Pagal teisinę formą bankai skirstomi:

1. Akciniai bankai, padedantys bankams sparčiau plėstis, sutelkti labai daug lėšų.

2. Kooperacijos bankai jungia smulkaus kredito draugijas, kurios priima savo narių – miesto ir kaimo smulkiųjų gamintojų indėlius, ir iš sukauptų lėšų duoda jiems trumpalaikes paskolas.

3. Municipaliniai ir komunaliniai bankai – teikia ilgalaikį kreditą miestų ūkiui
finansuoti, miestų savivaldos organų nuosavybė.

4. Valstybiniai bankai yra valstybės nuosavybė, atlieka emisijos ir komercijos bankų funkcijas.

5. Mišrieji bankai – dalį jų akcijų turi valstybė, o dalį privatūs asmenys, įvairios organizacijos.

6. Tarptautiniai bankai atstovauja tarptautinio finansinio kapitalo interesams.

Paversdami piniginį kapitalą funkcionuojančiu, t.y. duodančiu pelną, bankai atlieka šias operacijas:

1. Aktyvines operacijas atlieka kaip kreditoriai: skolina laisvas arba iš gyventojų sutelktas lėšas, imdami už tai palūkanas.

2. Pasyvines operacijas atlieka kaip skolininkai: priima terminuotus indėlius arba atidaro einamąsias sąskaitas ir padeda jų savininkams atsiskaityti čekiais ir pavedimais.

3. Aptarnaujamąsias operacijas jie atlieka kaip tarpininkai: perkelia lėšas iš vienos sąskaitos į kitą, saugo brangenybes ir vertybinius popierius.

4. Turtinės arba patikėtosios operacijos – kai bankai priima įvairų turtą, vertybinius popierius pagal įgaliojimą disponuoti jais taip, kad būtų gaunamas kuo didesnis pelnas.

5. Faktorijos operacijos – tai finansinė operacija, kai speciali finansų bendrovė, išieškanti skolas iš pirkėjų, superka firmos skolas dažniausiai už mažesnę kainą, negu jų balansinė vertė. Finansų įstaiga, atlikdama faktorijos operacijas, gauna pelną iš skirtumo tarp pinigų, gaunamų iš supirktųjų skolų ir tikrosios tų skolų vertės. Firma turi naudos iš tos finansų įstaigos gaudama grynųjų pinigų, ir jai nereikia laukti kol skolininkai sumokės savo skolas. Be to, ji išvengia nemalonumų ir išlaidų, kovodama su nerangiais skolininkais.

6. Kreditingumo įvertinimas – tai potencialių skolininkų kredito grąžinimo galimybių nustatymas. Bankai už tam tikrą mokestį gali patarti, kaip įvertinti asmenų ir firmų kreditingumą.

Taigi, bankai perkelia piniginį kapitalą iš tų ekonomikos šakų, kuriose jis yra susikaupęs, ten, kur jis gali būti pelningiau panaudojamas.

„Bankas, kaip svarbi visuomenės ūkio įmonė, turi būti galingas ir tvirtas ne tik svetimais depozitininkų pinigais, bet ir savininkų sudėtais kapitalais“. – Vladas Jurgutis (1885-1966).

Visų šalių bankų struktūra yra dviejų lygių:

1. Centrinis bankas.

2. Kiti bankai.

Centrinis bankas

Centriniai bankai turi monopolinę teisę leisti pinigus. Jų struktūra susijusi su politine valstybės struktūra ir šalių įstatymais.

Pagrindiniai centrinio banko uždaviniai yra:

1. Parengti ir įgyvendinti šalies ekonominę strategiją pinigų apyvartos, kredito, atsiskaitymų ir valiutinių santykių srityje.

2. Reguliuoti pinigų ir kredito apyvartą.

3. Vykdyti pinigų ir emisijos politiką.

4. Nustatyti ir reguliuoti šalies piniginio vieneto kursą.

Centrinio banko operacijos:

1, Aktyvinės – paskolinių operacijų apskaita ir investicijos į valstybės vertybinius popierius.

2. Pasyvinės operacijos sukuria banko resursus. Pagrindiniai pasyvai: banknotų emisija, užsienio bankų indėliai, kapitalai ir rezervai.

Centrinio šalies banko kapitalą sudaro pagrindinis kapitalas ir iš pelno kaupiamas bei kitas banko statute nurodytas kapitalas.

Šį kapitalą bankas valdo, juo naudojasi ir disponuoja pagal įstatymus ir savo statutą.

Centrinis šalies bankas vykdo šias pagrindines funkcijas bei teises:

· leidžia į apyvartą šalies pinigus;

· organizuoja nacionalinės valiutos piniginių ženklų gaminimą, transportavimą ir saugojimą;

· nustato piniginių ženklų kupiūras, jų formą, skiriamuosius ir mokumo požymius, susidėvėjusių ir sugadintų piniginių ženklų išėmimo iš apyvartos bei pakeitimo tvarką;

· informuoja visuomenę apie išleidžiamuosius ir išimamus iš apyvartos piniginius ženklus;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1236 žodžiai iš 4083 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.