Bankų draudimo paslaugų lyginamoji analizė
5 (100%) 1 vote

Bankų draudimo paslaugų lyginamoji analizė

TURINYS

ĮVADAS 3

1. DRAUDIMO VEIKLA IR SITUACIJA LIETUVOJE 4

1.1. Draudimo veikla 4

1.2. Lietuvos draudimo rinka 5

1.3. Gyvybės draudimo rinka 7

2. BANKUOSE ĮSTEIGTOS DRAUDIMO BENDROVĖS 9

2.1. Hansa gyvybės draudimas 10

2.2. SEB VB gyvybės draudimas 11

2.3. Sampo gyvybės draudimas 11

3. BANKO DRAUDIMO PASLAUGŲ ANALIZĖ 13

3.1. Vaikų draudimas 13

3.2. Investicinis gyvybės draudimas 15

3.3. Kaupiamasis gyvybės draudimas 18

IŠVADOS 21

LITERATŪRA 22

PRIEDAI 23

ĮVADAS

Draudiminė veiklos formavimasis siekia pačius ankstyviausius laikus. Kelionės, prekių gabenimas jūra ir sausumos keliais buvo susiję su nemažais pavojais. Tai ir buvo prielaidos atsirasti draudiminei veiklai. Ilgainiui buvo pastebėta, kad draudimo veikla gali būti ir neblogą pelną duodantis verslas. Tačiau laikui bėgant augo ir draudimo kompanijų skaičius, todėl formuojantis draudiminei rinkai kompanijos buvo priverstos siūlyti naujus draudimo produktus, mažinti draudimo paslaugų kainas bei pritraukti kuo daugiau naujų vartotojų.

Drausdamiesi žmonės siekė ne tik apsaugoti savo turtą, bet ir garantuoti kokia nors kompensacija gyvybės netekimo atveju. Nors gyvybės draudimo užuomazgų jau aptinkame ir Senovės Romoje, tačiau paskutiniaisiais dešimtmečiais jis įgavo ypač didelę reikšmę. Šiuo metu nemažai tiek Lietuvos tiek pasaulio draudimo bendrovių teikia įvairiausias gyvybės draudimo paslaugas.

Šiame darbe bus stengiamasi apžvelgti Lietuvos draudimo rinką bei išsiaiškinti, kokias gyvybės draudimo paslaugas siūlo prie bankų įsteigtos gyvybės draudimo bendrovės Lietuvoje. Taip pat bus išanalizuotos populiariausios draudimo paslaugos didžiausiose bankų draudimo bendrovėse bei pateikti pasiūlymai, kurioje bendrovėje ir kokiomis sąlygomis geriausiai draustis vienokiu ar kitokiu gyvybės draudimu. Kadangi Lietuvoje yra tik trys prie bankų įsteigtos gyvybės draudimo bendrovės (Hansa gyvybės draudimas, SEB VB gyvybės draudimas ir Sampo gyvybės draudimas), tai ir bus analizuojamos trys populiariausios draudimo paslaugos (Vaiko draudimas, investicinis gyvybės draudimas ir kaupiamasis gyvybės draudimas), kuris ir siūlo šios bendrovės.

Šioje analizėje yra naudojama Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos informacija, taip pat gyvybės draudimo bendrovių informacija apie siūlomas paslaugas bei pagrindinę svarbą analizei turi bendrovių gyvybės draudimo skaičiuoklės.

1. DRAUDIMO VEIKLA IR SITUACIJA LIETUVOJE

Visais žmogaus gyvenimo ir veiklos periodais labai didelę reikšmę turi baimės jausmas, siekimas būti saugiu, apsaugoti savo artimuosius, savo turtą. Jau nuo labai senų laikų žmonės savo saugumo padidinimui, galimų rizikų sumažinimui ėmė taikyti įvairius draudimo elementus ir formas.

Draudimas turi labai didelę ir įvairiapusę reikšmę. Pirmiausia netikrumo dėl ateities ir tuo pačiu užslėptos baimės jausmą jis leidžia pakeisti užtikrintumo ir saugumo jausmu. Įvykus draudimo sutartyje numatytam įvykiui, yra sušvelninamas dėl jo atsiradęs poreikis. Nuo šio poreikio patenkinimo atskirais atvejais, sakysime, įvykus nelaimingam atsitikimui, priklauso ne tik nelaimės ištiktojo, bet ir aplinkinių likimas. Draudimas teikia ne tik saugumo jausmą dėl galimų nelaimių, bet gali tarnauti ir kaip efektyvi taupymo forma.

Ekonominiu požiūriu draudimas yra būtinas šalies vidaus vystymosi ir klestėjimo sąlyga. Šiandien apie šalies išsivystymo lygį daug pasako jos draudimo rinka. Draudimo situacijai įvertinti dažniausiai yra naudojami draudimo tankio, t.y. draudimo įmokų sumos, tenkančios vienam šalies gyventojui, ir draudimo prasiskverbimo, t.y. šalies mastu surinktos draudimo įmokų sumos dalis nacionaliniame produkte, rodikliai. Pagal šiuos rodiklius Lietuva atsilieka ne tik nuo pažangios ekonomikos išsivysčiusių šaliu, bet ir nuo kaimyninių Baltijos valstybių. Turbūt dar laukia palyginti ilgas laikotarpis, kol pagal draudimo rodiklius Lietuva priartės prie Vakarų Europos lygio. Tačiau draudimo veiklos suaktyvėjimas, jo svarbos geresnis supratimas yra pakankamai žymūs. Surenkamų draudimo įmokų apimtys labai padidėjo priėmus pensijų fondų bei privalomojo transporto priemonių civilinės atsakomybės įstatymus.

(J. Čepinskas, 1999)

1.1. Draudimo veikla

Draudimo veikla yra draudiminės apsaugos sukūrimo rezultatas. Teorijoje draudimo veikla yra apibrėžiama kaip veiklos, susijusios su rizika, veiklos, susijusios su kapitalo kaupimu ir atpalaidavimu, bei veiklos, susijusios su paslaugų teikimo visuma. Draudimo veikla gali būti skirstoma pagal įvairius požymius. Tačiau draudimo teorijoje yra numatytas toks draudimo veikslo skirstymas:

• Skirstymas į draudimo į šakas bei grupes. Yra išskiriamos dvi, o būtent gyvybės ir ne gyvybės draudimo šakos. Kiekviena draudimo šaka priklausomai nuo rizikos yra skirstoma į atskiras draudimo grupes.

• Skirstant draudimo veiklą draudžiamo objekto pagrindu, yra išskiriamas asmens draudimas, turto draudimas, finansinių nuostolių draudimas.

• Pagal draudimo sutarties galiojimo laiką. Pagal tai, ar tarp draudimo ir draudėjo yra pasirašoma ilgalaikė ar trumpalaikė draudimo sutartis, yra išskiriamas ilgalaikis arba trumpalaikis draudimas.

• Draudimas sumai ir nuostolių draudimas. Draudimo veikla gali būti skirstoma ir pagal draudimo kompensacijos nustatymo
būdą.

• Valstybinis ir privatus draudimas. Draudimo veikla yra skirstoma pagal tai, kas yra šios veiklos vykdytojas bei atsakomybės už įsipareigojimus nešėjas. Valstybinio draudimo atvejų, draudimo veiklos nešėja yra valstybė, o privataus draudimo atveju – privatūs asmenys ar jų grupės.

• Vienetinis ir kolektyvinis draudimas. Draudimo veiklos skirstymas priklauso nuo viena sutartimi draudžiamų daiktų ar asmenų skaičiaus.

• Vienaskaitinis ir daugiskaitinis draudimas. Draudimo veiklos skirstymas priklauso nuo viena sutartimi draudžiamų skirtingų rizikų, susijusių su vienu asmeniu ar daiktu, skaičiaus. Vienaskaitinio draudimo metu yra draudžiama tik nuo vienos rizikos. Daugiskaitinio draudimo atveju yra draudžiama nuo daugiau nei vienos tą patį daiktą ar asmenį veikiančios rizikos.

• Savanoriškas ir privalomas draudimas. Draudimo veiklos skirstymas priklauso nuo to, ar tam tikrų rizikų yra priverstinis ar pasirenkamas savo noru. Privalomojo draudimo rūšys yra nustatytos įstatymais bei teisinėmis normomis. Savanoriškas draudimas yra vykdomas draudėjo ir draudimo įmonės susitarimu.

• Nuosavas ir svetimas draudimas. Skirstymas vyksta atsižvelgiant į tai, kam priklauso draudžiamas objektas.

(J. Čepinskas, 1999)

1.2. Lietuvos draudimo rinka

Paskutiniais Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos duomenimis draudimo veiklą Lietuvoje vykdė 28 įmonės: 9 – gyvybės, 19 – ne gyvybės (iš jų 3 – kredito) draudimo įmonių. Pagrindiniai Lietuvos draudimo rinkos bruožai yra tokie, kad ši rinka sparčiai vystosi ir turi didelį augimo potencialą. Taip pat dominuoja ne gyvybės draudimas. Draudimo rinka pasižymi tuo, kad vyrauja transporto ir turto draudimas ne gyvybės draudimo rinkoje bei kaupiamasis draudimas su garantuota palūkanų norma gyvybės draudimo rinkoje. Taip pat ši rinka yra labai koncentruota, tačiau su pastovia koncentracijos mažėjimo tendencija. Daugiausiai draudimo kompanijų Lietuvoje yra užsienio kapitalo, todėl įmonės turi aukštą arba vidutinį mokumo koeficientą.

Paskutiniais metais Lietuvos draudimo įmonių draudimo sumos padidėjo iki 100 000 eurų turtiniams nuostoliams ir iki 500 000 eurų žaloms asmeniui bei transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo apsaugos išplėtė visoje Europos Sąjungos teritorijoje. 2004 metais išliko pastarųjų metų Lietuvos draudimo rinkos tendencijos – draudimo rinka toliau augo. Per 2004 metus pasirašyta 930,2 mln. litų draudimo įmokų (11,6 proc. daugiau nei per 2003 metus), apmokėta 310,8 mln. litų žalų (5,7 proc. mažiau nei per 2003 metus). Per metus vienam Lietuvos gyventojui teko 269 litai pasirašytų draudimo įmokų: gyvybės draudimo rinkoje – 68 litai, ne gyvybės draudimo rinkoje – 201 litas (2003 metais atitinkamai – 241, 62 ir 179 litai). (žr. 1 paveiklas).1 pav. Pasirašytos draudimo įmokos ir apmokėtos žalos, mln. Lt

Lietuvos draudimo rinkoje, priešingai nei įprasta pasaulyje, dominuoja ne gyvybės draudimo veikla – pasirašytos draudimo įmokos 2004 metais sudarė 74,7 proc. visų pasirašytų įmokų. Gyvybės draudimo – 25,3 proc. (žr. 2 paveikslas)

2 pav. Draudimo šakų pasiskirstymas pagal pasirašytas įmokas

Nors Lietuvos draudimo rinka vis dar labai koncentruota, tačiau koncentracija mažėja. 2004 metais. Trys didžiausios ne gyvybės draudimo veiklą vykdančios draudimo įmonės pasirašė 54,2 proc. ne gyvybės draudimo įmokų (per metus sumažėjo 3,9 proc. punktais). AB „Lietuvos draudimas“ – 30,0 proc., UAB „ERGO Lietuva“ – 13,8 proc. Ir UAB DK „PZU Lietuva“ – 10,4 proc. Taip pat 3 didžiausios gyvybės draudimo įmonės – 73,5 proc. gyvybės draudimo įmokų (per metus sumažėjo 2,3 proc. punktais). UAB „Hansa gyvybės draudimas“ – 38,5 proc., UAB „ERGO Lietuva gyvybės draudimas“ – 17,7 proc. ir UAB „SEB VB gyvybės draudimas“ – 17,3 proc.

Draudimo įmonių pateiktais duomenimis, per 2004 metus įmonės uždirbo 0,4 mln. litų pelno. Ne gyvybės draudimo įmonių bendras ataskaitinio laikotarpio rezultatas buvo 3,0 mln. litų nuostolis (2003 metais – 56,4 mln. litų pelnas). Gyvybės draudimo įmonių bendras ataskaitinio laikotarpio rezultatas buvo 3,4 mln. litų pelnas (2003 metais – 1,8 mln. litų nuostolis). Pelningai dirbo 8 iš 19 ne gyvybės draudimo įmonių ir 3 iš 9 gyvybės draudimo įmonių.

(Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija, 2005)

1.3. Gyvybės draudimo rinka

2004 metais draudimo veiklą vykdė 9 gyvybės draudimo įmonės ir jau treji metai šis skaičius nekinta. 2004 metais sudarytų gyvybės draudimo sutarčių skaičius, palyginti su 2003 metais, kai buvo sudaryta 24,3 tūkst. sutarčių, išaugo daugiau nei 24 proc. iki 30,2 tūkstančių. Per 2004 metus draudimo įmonės pasirašė 234,9 mln. litų gyvybės draudimo įmokų, 10,1 proc. daugiau nei per 2003 metus. Tačiau gyvybės draudimo rinkos augimas 2004 metais sulėtėjo. (žr. 3 paveikslas)

3 pav. Pasirašytos gyvybės draudimo įmokos, mln. Lt

Gyvybės draudimo įmonių valdomas investicijų portfelis per 2004 metus padidėjo 55,9 proc. iki 540,1 mln. litų. Investicijos sudarė 90,7 proc. gyvybės draudimo įmonių turto struktūroje. (žr. 4 paveikslas).

4 pav. Gyvybės draudimo įmonių investicijų portfelio dinamika, mln. Lt

Didžiausią investicinio portfelio dalį
investicijos į vyriausybės ir savivaldybės vertybinius popierius – 76,7 proc. (2003 metais – 85,8 proc.) ir į investicinių kintamo kapitalo

bendrovių vertybinius popierius 9,6 proc. (2003 metais – 5,6 proc.). (žr. 5 paveikslas).5 pav. Gyvybės draudimo įmonių investicijų portfelio struktūra, proc., 2004 m. gruodžio 31 d.

(Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija, 2005)

2. BANKUOSE ĮSTEIGTOS DRAUDIMO BENDROVĖS

Bankuose įsteigtos draudimo bendrovės vykdo draudiminę veikla susijusia su gyvybės draudimu. Lietuvoje yra tik trys bankuose įsteigtos draudimo bendrovės, tai : UAB „Hansa gyvybės draudimas“, UAB „SEB VB gyvybės draudimas“ bei AB „Sampo gyvybės draudimas“. Tačiau gyvybės draudimo rinkoje yra ir daugiau bendrovių, o iš viso 9 bendrovės Lietuvoje užsiiminėjančios gyvybės draudimo veikla. Bendrovių pasiskirstymas rinkoje pavaizduotas 6-ame paveiksle.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1617 žodžiai iš 5301 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.