Bankų kilmė ir jų funkcijos
5 (100%) 1 vote

Bankų kilmė ir jų funkcijos

BANKAI, JŲ ATSIRADIMAS, FUNKCIJOS IR RŪŠYS

Terminas „bankas“ yra kilęs iš italų kalbos žodžio „bancio“ – tai stalas už, kurio viduramžiais sėdėdavo pinigų keitejai. Bankų istorija siekia tolimą praeitį. Kai kurios bankinės operacijos buvo žinomos senovės civilizacijose (2000 m. Pr. Kr.), Graikijoje (IV a. Pr. Kr.), Senovės Romoje. Pirmosios jas teikė bažnyčios – tais laikais tai buvo saugiausia vieta brangenybėms saugoti. Žmonės pradėjo tuo metu cirkuliavusius metalinius pinigus (auksines, sidabrines monetas) laikyti pas auksakalius, kurie užpriimtus saugoti pinigus išrašydavo kvitus. Taigi jau auksakaliai teikė paslaugas, panašias į tas, kurias dabar teikia bankai. Gautieji aukso kvitai buvo naudojami prekių mainuose. Laikui bėgant auksakaliai pastebėjo, kad savo poreikiams tenkinti žmonės atsiima tik dalį padėtų saugoti pinigų, o kiti lieka auksakalio saugykloje. Todėl šie pradėjo skolinti jiems patikėtus saugoti pinigus kitiems žmonėms už tam tikrą mokestį – palūkanas. Aukso kvitų naudojimas buvo patogi (lengviau nešioti piniginėje!) ir saugi (vagysčių požiuriu) atsiskaitymo priemonė. Šia prasme auksakaliai atrado pinigų „kūrimo“ mechanizmą, kuriuo grindžiama šiuolaikinė bankų sistema.

Pirmieji dabartinių bankų prototipai atsirado XII a. Lombardijoje (Šiaurės Italija), teikę paslaugas už užstatytus pinigus. Šios kreditinės įstaigos pagal jų atsiradimo geografinės vietovės pavadinimą ir šiandien vadinamos lombardais.

Bankas – tai finansų institucija, turinti specialią valstybės licencija, kuri leidžia priimti pinigus ir suteikti paskolas.

Bankai atlieka šias funkcijas:

1. Telkia laikinai laisvas lėšas ir santaupas;

2. Iš sukauptų lėšų bankai teikia kreditus ir dažnai tampa pramonės įmonių akcininkais. Banko paskola – tai komercinis pasitikėjimas, kurį bankas išreiškia, skolindamas pinigus nustatytam laikotarpiui už tam tikras palūkanas;

3. Vykdant ūkinius sandėrius, bankai tarpininkauja piniginiuose atsiskaitymuose ir mokėjimuose;

4. Leidžia apyvarton pinigus, vertybinius popierius ir atlieka su jais susijusias operacijas;

5. Koncultuoja klientus, suteikdami jiems reikiamą ekonominę ir financinę informaciją.

Atlikdami šias funkcijas, bankai veikia tam tikrus ūkio procesus ir net juos kontroliuoja. Bankai gali perkelti pinigines lėšas į tas veiklos sritis, kur jų trūksta. Pagal nuosavybės formas bankai skirstomi į:

1. Akcinius bankus – bankus, kurių įstatinis banko kapitalas sukauptas iš atskirų dalininkų lėšų;

2. Kooperatyvinius bankus – bankus, apimančius smulkaus kredito draugijas, jungiančias savo narių – miesto ar kaimo gyventojų – indėlius ir iš sukauptų lėšų teikiančius jiems trumpalaikes paskolas;

3. Municipalinius bankus – miestų savivaldos organų nuosavybę; jie teikia miesto ūkio finansavimui ilgalaikius kreditus;

4. Valstybinius bankus – valstybės nuosavybę; jie atlieka emisijos ir komercijos bankų funkcijas;

5. Mišriuosius bankus – bankus, kurių akcijų dalį turi namų ūkiai, firmos bei valstybė;

6. Tarptautinius bankus – bankus, atstovaujančius tarpvalstybiniams interesams. Pavyzdžiui, Pasaulio arba Tarptautinis rekoncijos ir plėtros bankas yra tarpvalstybinė Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) kredito institucija, įkurta 1944 m. Breton Vude (JAV). Jos nariais gali būti tik tos pasaulio šalys, kurios priklauso Tarptautiniam valiutos fondui (TVF). Oficialus banko tikslas – skatinti TVF priklausančių šalių gamybinių jėgų plėtotę, teikiant ilgalaikį (5-25 metams) kreditą.

Pagal veiklos pobūdį bankai skirstomi į:

1. Centrinį banką – vadinamąjį pirmos eilės eilės banką;

2. Komercinius bankus (KB);

2.1. Komercinius universalius bankus;

2.2. Komercinius specializuotus bankus;

– investicinius;

– taupomuosius

– inovacinius;

hipotekos.

3. Nebankinius financinius tarpininkus (NFT):

– taupymo ir paskolų asociacijas;

– kreditines sąjungas.

Šiuolaikiniai bankai – tai financiniai tarpininkai, iš savo veiklos gaunantys pelną. Financinis tarpininkas – tai institucija, esanti tarp kreditoriaus ir besiskolinančiojo. Financinis tarpininkas pinigus pasiskolina savo vardu, o vėliau juos skolina savo skolininkams. Vadinasi, KB ir NFT yra:

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 565 žodžiai iš 1101 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.