BANKŲ SISTEMA LIETUVOJE
Ekonomikos teorijos pagrindų referatas
TURINYS
ĮVADAS ………………………………………………………………………………………………….……….………3
1. BANKŲ RAIDA LIETUVOJE………………………………………………………………………. .. ….4
2. LIETUVOS CENTRINIS BANKAS…………………………………………………………………………..6
2.1. Centrinio banko veiklos tikslas………………………………………………………………………………….6
2.2. Centrinio banko funkcijos……………………………………………………………………………………….. 6
2.3. Centrinio banko valdymas ir struktūra………………………………………………………………………..7
2.4. Centrinio banko atskaitomybė ir informavimas apie veiklą…………………………………………..8
2.5. Paskolos…………………………………………………………………………………………………………………8
2.6. Centrinio banko balansas (2006 m. balandžio mėn.)…………………………………………………….93. PINIGŲ POLITIKA IR JOS KITIMAS LIETUVOJE……………………………………………………….11
4. KOMERCINIAI BANKAI……………………..……………………………………………………….12
4.1. Pelningumas ir veiklos efektyvumas………………………………………………………………………………..14
IŠVADOS ………………….. …………………………………………………………………..16
LITERATŪROS SĄRAŠAS …………………………………………………………..…………..17
ĮVADAS
Bankai – tai specialūs ekonominiai institutai, telkiantys laikinai esančias laisvas lėšas ir sankaupas, teikiantys kreditą, tarpininkaujantys piniginiuose atsiskaitymuose, leidžiantys apyvarton pinigus, vertybinius popierius, atlikinėjantys su jais susijusias operacijas ir kitas funkcijas. Priimdami indėlius (depozitus), duodami paskolas ir atlikdami atsiskaitymo operacijas bankai kontroliuoja ir veikia tam tikrus ūkio procesus.
Pagal veiklos pobūdį ir funkcijas skiriami: centriniai emisijos bankai (leidžia apyvarton popierinius pinigus, telkia laikinai laisvus ir privalomus kitų bankų rezervus, kredituoja vyriausybę ir komercinius bankus.
Komerciniai bankai teikia paskolas, atlieka atsiskaitymus negrynaisiais: paprastai sudaro kredito ir bankų sistemos pagrindinę grandį.
Šiame darbe trumpai aprašyta bankų raida Lietuvoje, pateikta bendra teorija apie Lietuvos banko tikslus, funkcijas, valdymą ir struktūrą, pinigų politiką, paskolas, pateikta balandzio men. ataskaita, aprašomos komercinių bankų vystymosi tendensijos .
1. BANKŲ RAIDA LIETUVOJE
Bankai Lietuvoje atsirado panaikinus baudžiavą (1861 m.), kai stambūs žemvaldžiai ir valstiečiai siekė atsikratyti lupikautojų paslaugų ir ieškojo pigesnių kredito šaltinių. Šių poreikių neįstengė patenkinti dar silpna kredito įstaigų sistema – Rusijos didžiųjų akcinių ir valstybinių bankų skyriai, smulkaus kredito draugijos. Vilniaus akcinis žemės bankas (1872 m.) ir kiti šios rūšies bankai teikdavo ilgalaikes paskolas tik įkeitus nuolatinį pelną duodančius dvarus. Be akcinių žemės ūkio bankų hipotekinį kreditą teikdavo valstybiniai (bajorų ir valstiečių) žemės bankai. 1908 metais buvo įkurta Vilniaus miesto kredito draugija, o 1900 metais – Suvalkų žemės kredito draugija. Trumpalaikį kreditą teikia Vilniaus privatinis komercinis bankas (1873 m.), savitarpio kredito draugijos, bankininkų namai (bankų kontoros), taip pat kooperatinės skolinamosios taupomosios ir kredito bendrovės.
Per pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai įsteigė Rytų skolinamąją kasą (Darlehenskasse OST), kuri iki 1922 metų rudens buvo centrinė pinigų emisijos bei kredito įmonė.
Tarpukariu pradėjo steigtis kredito įstaigos: 1918 metų gruodžio mėnesį pradėjo veikti Lietuvos prekybos ir pramonės bankas, 1919 m. Ūkio bankas, 1920m. – Lietuvos komercinis bankas, 1921 m. – Kredito bankas, Tarptautinis bankas ir Centrinis Lietuvos žydų kooperacijai remti bankas.
1 lentelė Pagrindinių Lietuvos bankų balanso suma, mln.Lt (1940 03 31)
Visi šie bankai buvo privatus akciniai bankai. Jų tikslas buvo kredituoti prekybą, pramonę. Smulkaus kredito reikalams, ūkininkams ir amatininkams, smulkiai prekybai kredituoti pradėjo steigtis kredito kooperatyvai (1928 – 1935) ir savitarpio kredito draugijos. Kreditų ir kitų kooperatyvų veiklai konsultuoti ir jiems finansuoti 1920 metais įsisteigė Lietuvos kooperacijos bankas, o 1924 metais – Lietuvos ūkininkų sąjungos centralinis bankas, kuris 1927 metais pasivadino Centriniu ūkininkų banku.
1922 metais, įvedant savąją valiutą, atskiru įstatymu buvo įsteigtas akcinis emisijos bankas – Lietuvos bankas.
1924 metais žemės ūkiui kredituoti buvo įsteigtas Žemės bankas.
1940 metais nacionalizavus bankus, Lietuvos bankas buvo pertvarkytas į TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinę kontorą. Kiti bankai buvo reorganizuoti į TSRS pramonės, prekybos, žemės ūkio bankų respublikines kontoras ir Lietuvos respublikinį komunalinį banką. 1959 metais pertvarkius TSRS bankų sistemą, jie buvo pavadinti TSRS valstybinio banko ir TSRS statybos banko respublikinėmis kontoromis su skyriais rajonų centruose ir didžiuosiuose miestuose. Į Valstybinio banko sistemą įėjo ir taupomosios kasos, kurios vykdė tik pinigų rinkimo ir saugojimo funkcijas.
Būdingas tų laikų bankų bruožas buvo jų pajungimas bendram ekonominės ir socialinės plėtros planui, atsižvelgiant į „visaliaudinį ekonominį tikslingumą“, o ne į kiekvienos atskiros priemonės efektyvumą.
Pirmieji komerciniai bankai Lietuvos Respublikoje įsteigti 1989 m. ir savo veiklą pradėjo turėdami nedidelius įstatinius kapitalus. Nepaisant to, kad mažo įstatinio kapitalo bankai buvo neefektyvus kreditinių santykių dalyviai, komercinių bankų atsiradimas teigiamai paveikė Lietuvos bankininkystės ekonominius santykius – finansų rinkoje atsirado konkurencija.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas yra glaudžiai susijęs su nepriklausomos bankų sistemos kūrimu. 1990 m. vasario 13 d. įsteigtas Lietuvos bankas. Pradžioje jis atliko tik kitų bankų kontrolės ir reguliavimo funkciją, o vėliau ėmėsi ir kai kurių komercinių funkcijų. Kartu buvo reorganizuojama visa bankų sistema, perimant ją į Lietuvos rankas.
Įvedus Lietuvos Respublikai savus pinigus, pradėta vykdyti savarankiška monetarinė politika ir Lietuvos bankas priartėjo prie klasikinio centrinio banko modelio. Lietuvos nacionalinė valiuta litas buvo susietas su bazine valiuta – JAV doleriu, o nuo 2002 vasario 1 d. – su euru.
Tarptautinio bendradarbiavimo pasekmė yra užsienio bankų atstovybės Lietuvoje ir mūsų bankų atstovybės užsienyje. 1996 m. užsienio bankams buvo leista steigti savo filialus – šis sprendimas iš esmės pakeitė konkurencijos sąlygas Lietuvos bankų sistemoje, kadangi Lietuvos bankai neteko iki tol buvusios netiesioginės valstybės paramos. Prasidėjus privatizavimo procesams, buvę valstybiniai bankai buvo visiškai ar iš dalies privatizuoti arba buvo kuriami nauji akciniai komerciniai bankai. Nuo 2000 m. užsienio bankų filialų Lietuvoje veikla išsiplėtė, jie gali steigti savo investicines, lizingo, ir kitas finansines paslaugas teikiančias bendroves ir taip dar labiau didinti konkurencijos lygį Lietuvos finansinių paslaugų rinkoje.
2. LIETUVOS CENTRINIS BANKAS
2.1. Tikslas
Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, kurio pagrindinis tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Siekdamas šio tikslo Lietuvos bankas yra nepriklausomas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų valstybės įstaigų.
2.2. Funkcijos
Lietuvos bankas, įgyvendindamas pagrindinį tikslą atlieka šias funkcijas:
– vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją;
– formuoja ir vykdo pinigų politiką;
– nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą;
– valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja;
– atlieka valstybės iždo agento funkcijas;
– išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms ir leidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybių steigimui, prižiūri jų veiklą ir nustato jų finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;
– kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;
– renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą;
– nustato Lietuvos Respublikos kredito įstaigų skyrių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;
– skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą.
2.3. Valdymas ir struktūra
Lietuvos bankui vadovauja banko valdyba, kurią sudaro pirmininkas, du pavaduotojai ir du nariai.
Lietuvos banko darbą organizuoja valdybos pirmininkas. Lietuvos banko valdybos pirmininką penkeriems metams skiria Seimas Prezidento teikimu. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius devyneriems metams skiria Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu.
Einamuosius Lietuvos banko reikalus tvarko vienuolika departamentų: Ekonomikos, Statistikos, Rinkos operacijų, Kredito įstaigų priežiūros, Tarptautinių ryšių, Mokėjimo sistemų, Kasos, Apskaitos, Informacinių technologijų, Ūkio, Vindikacijos.; penki savarankiški skyriai (Vidaus audito, Juridinis, Organizacijos ir personalo, Bendrasis, Ryšių su visuomene) ir Lietuvos banko įstaigos Kaune ir Klaipėdoje.
2.4 Atskaitomybė ir informavimas apie veiklą
Lietuvos bankas savo veikloje vadovaujasi atskaitomybės prieš visuomenę ir skaidrumo principais. Platesnis įvairios informacijos apie savo
veiklą, o taip pat ir kitų finansinių bei ekonominių duomenų atskleidimas padeda užtikrinti ne tik Lietuvos banko veiklos, bet ir bendrą šalies skaidrumą. Tai savo ruožtu lemia nuolat augančio šalies ekonominio ir finansinių sektorių funkcionavimopatikimumą.
Laikydamasis skaidrumo praktikos, kiekvienais metais Lietuvos bankas skelbia metinę finansinę ataskaitą kartu su auditoriaus išvada. Taip pat viešai skelbia ir leidžia atskiru leidiniu metinę ataskaitą, kurioje pateikia informaciją apie pagrindinius pinigų politikos uždavinius ir jų vykdymą, pinigų politikos operacijas, veiklą vykdant kredito įstaigų priežiūrą ir kitas įstatymų numatytas funkcijas bei apie šalies makroekonominę padėtį – pokyčių šalies ekonomikoje ir finansų rinkose analizę, taip pat apie banko finansinę būklę ir veiklos rezultatus.