Bankų sistema Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Bankų sistema Lietuvoje

Turinys

1. Įvadas………………………………………………………………3

2. Bankų vaidmuo ir naudingumas visuomenei.…………………..….4

3. Bankų funkcijos, veikla ir rūšys…….…….…………………………5

4. Lietuvos bankų raida

4.1. Komercinė bankininkystė……………………………………7

4.2. Centrinis bankas………………………………………….…9

5. Lietuvos bankų sistemos teisės, funkcijos, veikla ir uždaviniai

5.1. Dabartinis Lietuvos Bankas………………………………..12

5.2. Dabartiniai komerciniai bankai…………..………………..14

6. Išvada ……………………………………….………………..…..20

7. Literatūra …………………………………………………..………21

1. Įvadas

Gamta tik tam sukūrė žmogų, kad skolintų ir imtų paskolas.

FRANSUA RABLĖ (1494-1553)Terminas “bankas” yra kilęs iš italų kalbos žodžio “banko” – tai stalas už kurio viduramžiais sėdėdavo pinigų keitėjai, nors dabartiniai bankai tapatinami su prabangiais rūmais. Bankų istorija siekia tolimą praeitį. Kai kurios bankinės operacijos buvo žinomos senovės civilizacijoje (2000 m.pr.Kr.). Pirmosios jas teikė bažnyčios – tais laikais tai buvo pati saugiausia vieta brangenybėms saugoti. Žmonės pradėjo tuo metu cirkuliavusius metalinius pinigus laikyti pas auksakalius, kurie už priimtus saugoti pinigus išrašydavo kvitus ir imdavo mokestį – palūkanas. Gautieji kvitai buvo naudojami prekių mainuose. Taigi jau auksakaliai teikė paskolas panašias į tas, kurias dabar teikia bankai. Galima teigti, kad auksakaliai atrado pinigų “kūrimo” mechanizmą, kuriuo grindžiama ir šiuolaikinė bankų sistema.

Ilgą kelią teko nueiti, kol atsirado tokie bankai, kokie yra dabar. Bankas yra ne tik pinigų surinkėjas ir atsiskaitymų tarpininkas, bet ir aktyvus rinkos objektas. Jis ne tik “perka”, bet ir “parduoda” pinigus. Taigi, bankai ne tik saugo pinigus, bet ir pasinaudoja tapdami paskolos teikėjais. Jie įsitikina, kad ne visi pinigų savininkai vienu metu pareikalauja sugrąžinti pinigus ir banke nuolat lieka laikinai laisvų piniginių lėšų, kurių nepanaudojant negaunama jokios naudos. Kitą vertus, firmoms ir gyventojams visuomet laikinai reikalingos papildomos lėšos ir už jas jie moka palūkanas. Tai naudinga tiek bankui, teik skolintojui. Taigi, bankai ekonomikoje užima labai svarbų strateginį vaidmenį. Tik gerai suformuota bankų sistema gali būti pelninga ir stabili.

2. Bankų vaidmuo ir naudingumas visuomenei

Bankas, tai finansinė institucija priimanti indėlius iki pareikalavimo ir teikianti komercines paskolas. Kitaip tariant, bankai tai sankcionuota indėlių priėmimo įstaiga, gaunanti piniginius indėlius iš asmenų bei visuomeninių ar kitokių įstaigų ir įsipareigojanti juos grąžinti indėlininkui pateikus reikiamą dokumentą. Bankai, tai komercijos įstaigos, kurios gauna pelną už kitaip nenaudojamų indėlių skolinimą tiems, kuriems reikia skolintis, o už paslaugas dažniausiai ima tam tikrą sumą.

Bankai, tarsi pramoninės korporacijos perkančios išteklius ir parduodančios produkciją, tai yra pinigus. Taigi, piniginius išteklius bankai “perka” iš savo indėlininkų. Papildomos banko akcininkų kapitalo investicijos sudaro akcinį kapitalą ar nuosavą kapitalą. Bankas “parduoda” pinigus paskolų pavidalu. Paskolos sudaro didžiausią banko turto dalį.

Banko gaunamą pelną sudaro skirtumas tarp palūkanų už paskolas ir palūkanų už indėlius. Šis skirtumas yra vadinamas marža. Pagrindinis banko pelningumo matas yra grynoji marža (NIM), kuri atspindi bendrą sprendimų poveikį turtui ir įsipareigojimams. Ji apskaičiuojama pagal formulę:

NIM = (IA-IL)/Bendra turto suma čia: IA – palūkanos nustatytos turtui,

IL – palūkanos nustatytos įsipareigojimams.

Bankai dalyvauja valdant grynąją palūkanų maržą ir užtikrina, kad jos lygis bei rizikingumas atitiktų akcininkų siekiamą pelną ir rizikos laipsnį. Visą tai vadinama bankų turto ir įsipareigojimų vykdymu. Bankams būdinga savybė yra ta, kuri skolina svetimus pinigus. Kas skolina vien savus pinigus, yra kapitalistas, bet ne bankininkas.

Bankų vaidmuo rinkos ekonomikoje yra dvejopas. Visų pirma bankai turi garantuoti indėlių saugumą tiems, kurie nori taupyti. Indėlis banke iš tikrųjų yra ne kas kita, kaip indėlininko paskola bankui ir ji lygi skolai. Taigi, indėliai banke apibūdinami kaip banko paskolintas kapitalas. Kitas bankų uždavinys – suteikti paskolas tiems, kurie nori investuoti. Tuo reiškiasi jų gyvybiškai svarbi funkcija visoje ekonomikoje. Paskolos sudaro verslo firmoms sąlygas apmokėti einamąsias sąskaitas ir atlikti įvairias finansines operacijas.Paskolos vartotojams sudaro sąlygas atskiriems gyventojams bei jų šeimoms naudotis prekėmis ir paslaugomis iškilus poreikiui, o apmokėti jas ateityje iš būsimo atlyginimo. Todėl bankai ekonomikoje atlieka strateginį vaidmenį. Jie taip pat turi svarbią reikšmę ir nedidelei visuomenės narių grupei – bankų akcininkams. Bankai, kaip ir gamybinės firmos ar mažmeninės prekybos parduotuvės, dažniausiai yra privatūs. Vienas svarbiausių jų tikslų – garantuoti pelną savo akcininkams.

Gerai
išplėtotos bankų sistemos egzistavimas garantuoja didelių ir mažų sankaupų saugumą, sudaro sąlygas saugiai ir greitai apmokėti net ir dideliu atstumu ir taip palengvina visų rūšių finansines operacijas. Todėl solidi ir efektyvi bankų sistema pačiu savo buvimu skatina taupyti ir racionaliai vartoti. Smulkūs indėlininkai tokiomis sąlygomis pastebi bankų teigiamus saugaus investavimo patogumus. Kai bankų operacijos deramai kontroliuojamos, indėlininkai jaučiasi esą saugesni dėl savo indėlių. Be to, jie žino, kad bankai indėlius ne tik fiziškai apsaugo nuo nelaimingų atsitikimų, bet juos ir apdraudžia. Taigi, šiuolaikinėje visuomenėje net ir mažesnes pajamas gaunantys žmonės paprastai turi sąskaitas taupomuosiuose ar akciniuose bankuose.

3. Bankų funkcijos,veikla ir rūšys

Bankų funkcijos:

1. Bankai vykdo laikinai laisvų piniginių lėšų ir santaupų telkimą. Padėti į banką indėliai (depozitai) duoda jų savininkams pajamas palūkanų forma (tai seniausia ir viena pagrindinių banko funkcijų).

2. Bankai teikia kreditus ir neretai tampa įmonių akcininkais

3. Vykdant ūkinius sandėrius bankai tarpininkauja piniginiuose atsiskaitymuose ir mokėjimuose

4. Bankai leidžia į apyvartą pinigus, vertybinius popierius ir su jais atlieka operacijas.

5. Bankai konsultuoja klientus, jiems suteikdami reikiamą ekonominę ir finansinę konsultaciją

Bankai, priimdami depozitus (indėlius), duodami paskolas, tapdami įmonių akcininkais, atlikdami atsiskaitymo operacijas, įtakoja tam tikrus ūkio procesus, juos kontroliuoja. Jie perkelia pinigines lėšas iš tų ekonomikos sferų, kur jos susikaupia ir yra laisvos, į tas , kur jos gali būti aktyvios ir pelningiau panaudotos. Tuo pasireiškia bankų ekonominis vaidmuo.

Bankų rūšys:

Pagal nuosavybės formas bankai gali būti skirstomi į:

1. Valstybiniai bankai. Jie yra valstybės nuosavybė. Jie atlieka emisijos ir komercijos bankų funkcijas.

2. Akciniai bankai. Tai bankai, paprastai veikiantys kaip akcinės bendrovės. Akcinės bendrovės forma padeda bankams sparčiau augti, sutelkti daugiau lėšų.

3. Kooperatiniai bankai. Jie jungia smulkaus kredito draugijas, kurios priima gyventojų indėlius ir iš sukauptų lėšų duoda jiems trumpalaikes paskolas

4. Municipaliniai ir komunaliniai bankai. Jie gali būti kaip miestų savivaldos organų nuosavybė ir teikia kreditus miestų ūkiui finansuoti

5. Mišrieji. Dalį tokių bankų akcijų turi privatūs asmenys, dalį organizacijos ir valstybė.

6. Tarptautiniai bankai. Jie atstovauja tarpvalstybinius interesus. Didžiausi yra Pasaulio bankas, Europos investicijų bankas, Tarptautinis rekonstrukcijų ir vystymo bankas

Pagal veiklos pobūdį ir funkcijas bankai skirstomi į emisijos, komercinius, investicijų, taupomuosius, ipotekos, duomenų ir kt. Svarbiausias vaidmuo šalies kreditinėje sistemoje tenka centriniam emisijos bankui. Kiekvienoje šalyje yra tik vienas centrinis emisijos bankas.

I. Centrinis emisijos bankas. Jis neturi tiesioginio ryšio su ūkinėmis institucijomis ir organizacijomis.

Centrinio emisijos banko funkcijos:

1. Pagrindinė CB funkcija yra kontroliuoti ir reguliuoti pinigų pasiūlą šalyje. CB valdo ekonomiką, didindamas ar mažindamas šalies pinigų kiekį (emisiją)

2. Kredituoja komercinius bankus

3. Reguliuoja kredito ir pinigų cirkuliaciją

4. Saugo šalies valiutines atsargas, vertybinius popierius

5. Centrinis bankas nėra grynai komercinė institucija. Pagrindinis jo tikslas ne pelnas, o nacionaliniai interesai.

6. Centinis bankas nėra tiesiogiai pavaldus vyriausybei. Administraciją skiria ne vykdomoji valdžia, o valstybinė (parlamentas, seimas)

7. CB vykdo nacionalinę pinigų politiką.

II. Komerciniai bankai – ūkinės organizacijos, dirbančios savimokos principu. Bankai savarankiškai akumuliuoja laikinai laisvas įmonių, organizacijų, institucijų, gyventojų lėšas ir tokiu būdu sukaupia tam tikrą kapitalą, kurį naudoja komercinei veiklai. Komerciniai bankai atlieka organizacijų kreditavimą.

III. Investicijų bankai atlieka vertybinių popierių emisijos, pirkimo ir pardavimo operacijas

IV. Taupomieji bankai, surinkdami iš gyventojų santaupas ir įjungdami jas į kapitalo rinką, padeda kaupti ir centralizuoti finansinį kapitalą.

V. Ipotekos bankai teikia paskolas, laiduojamas įkeistu nekilnojamu turtu (žeme, pastatais ir pan.)

VI. Duomenų bankai kaupia įvairiausią informaciją ir už tam tikrą mokestį leidžia ja naudotis.

4. Lietuvos bankų raida

Bankų steigimas Lietuvoje turi seną istoriją. Pirmieji bankai Lietuvoje Kūrėsi panaikinus baudžiavą (1861), kai stambūs žemvaldžiai ir valstiečiai atsikratyti siekė suvaržymo ir ieškojo pigesnių kredito šaltinių. Šių poreikių neįstengė patenkinti silpna Rusijos kredito įstaigų sistema. Pirmosios kredito sistemos pradėjo steigtis 1907 metais iki 1915 metų jų jau buvo 52. Lietuvos bankų sistemos susidarymą galima skirstyti į kelis etapus:

1. Bankų raida iki Pirmojo pasaulinio karo;

2. Bankininkystės raida tarpukario Lietuvoje;

3. Tarybinis Lietuvos bankininkystės periodas;

4. Nepriklausomos Lietuvos bankininkystės sistemos formavimas.

4.1. Komercinė bankininkystė

Komerciniai bankai gausiausia bankų rūšis Lietuvoje. Pirmieji komerciniai bankai po ilgų carinės Rusijos suvaržymų pradėjo steigtis
Ipotekos kreditą teikė Vilniaus akcinis žemės bankas ir valstybinio Bajorų žemės banko Vilniaus skyrius (įsteigtas 1886m.), Valstiečių žemės banko Vilniaus skyrius (įsteigtas 1883m.) ir Kauno skyrius (įsteigtas 1884m.), Vilniaus miesto kredito draugija (įkurta 1908m.), Suvalkų žemės kredito draugija (įkurta 1900m.). Jie teikė ilgalaikes paskolas (10-66 metams), įkeitus dvarus, duodančius pastovų pelną. Dėl didelės kredito paslaugos paskolos buvo brangios, o įkeitimo lakštų kursas žemas. Smulkiojo kredito įstaigų kūrimas ir darbas buvo visaip varžomas valdžiai primetant savo globą, o jų sąjunga visai neleidžiama. Iš smulkaus kredito įstaigų svarbiausios buvo santaupų skolinamosios bendrovės, kredito bendrovės bei bendruomenių santaupų skolinamosios kasos.

Lietuvoje pirmosios kredito bendrovės pradėjo steigtis 1907m. ir iki 1915m. jų jau buvo 52. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Lietuvos žemes užplūdo vokiečiai ir atnešė savus pinigus –markes. Taigi, tuo metu visus kredito reikalus Lietuvoje tvarkė Vokietijos bankas.

Tik paskelbus nepriklausomybę Lietuvoje teko kurti visą savo kredito bankų sistemą iš pagrindų. Lietuvos politiniams veikėjams pakako supratimo, kad be nacionalinio banko negalimas valstybingumas, neįmanoma ūkio pradžia. Tokioje situacijoje buvo sudėtinga ieškoti kreditiniai veiklai būtinų išteklių.

Pirmasis nacionalinis Prekybos ir pramonės bankas pradėjo veikti 1918m. Vilniuje. Jis vertėsi spekuliacija pinigais, darė pinigų perlaidas ir teikė smulkias paskolas; bendra operacijų apimtis buvo nedidelė ir 1926m. šis bankas bankrutavo. 1919-1921m. įsikūrė kiti akciniai ir komerciniai bankai.

Nuo 1922m. įkūrus Lietuvos nacionalinį emisijos banką ir įvedus litą, bankų sistema buvo sukurta. Kredito įstaigoms teko persitvarkyti ir prisitaikyti prie naujų veiklos sąlygų: Ūkio bankas teikė tiek trumpalaikes paskolas, tiek ilgalaikiai kreditavo bei finansavo įmones. Jo pastangomis buvo sukurtas stambios ir modernios įvairių pramonės šakų įmonės. Komercijos bankas organizavo žemės ūkio trumpalaikį kreditavimą. Kredito bankas savo paskolomis rėmė pirmiausia metalo, mašinų, tekstilės, spirito, medžio perdirbimo gamybos šakas. Centrinis žydų bankas turėjo finansuoti Lietuvos žydų kooperaciją ir smulkiojo kredito bendroves. Žemės bankas teikė ilgalaikes paskolas daugiausiai žemės ūkiui. Didžiausi tarpukario nepriklausomos Lietuvos bankai:

Banko pavadinimas Įsteigimo metai Balanso suma 1940m. kovo 31d. mln. Lt.

1. Lietuvus bankas

2. Žemės bankas

3. Ūkio bankas

4. Komercijos bankas

5. Kooperacijos bankas

6. Centrinis žydų bankas

7. Tarptautinis bankas

8. Kredito bankas 1922

1924

1919

1920

1920

1920

1921

1921 291.4

168.2

46.8

29.2

23.6

20.2

17.7

6.8

Lietuvoje komercinių bankų veiklos pradžioje kreditų paklausa viršijo pasiūlą. Todėl kartu vertinant to moto riziką, kreditų kaina palyginti aukšta ir siekė 36-48% palūkanų metams. Vėliau gerėjant ekonominiai situacijai palūkanos pasiekė 8% metinį lygį. Tuometinis kredito bankų įstatinis kapitalas neturėjo būti mažesnis kaip 2 mln. Lt. Priimamų diskontuotų vekselių ir pasižadėjimų bei išduotų paskolų terminas negalėjo būti ilgesnis negu 9 mėn. Visi komercinių bankų pasižadėjimai indėliais, korespondencinėmis sąskaitomis, perdiskontuotais vekseliais negalėjo viršyti dešimteriopo banko nuosavų kapitalų sumos. Bankai buvo įpareigoti laikytis bent 15 % visų neterminuotų indėlių atsargas.

Nuo 1940m. visi kredito bankai nacionalizuoti Sovietų Sąjungos. Didžioji dalis Lietuvos komercinių bankų buvo likviduoti.

Atkūrus Lietuvos politinę nepriklausomybę ir siekiant ekonominės nepriklausomybės, buvo būtina išspręsti bankų nepriklausomumo klausimą. Po ilgų svarstymų, priėmus reikiamus įstatymus nuo 1992m. pradėjo atsikurti komerciniai bankai. Didelės įstatymų spragos,didelė infliacija leido gauti pasakiškus pelnus, prekiaujant rubliais, talonais ir kitomis panašiomis valiutomis, o valstybinis turtas nebuvo realiai įvertintas, todėl sukaupti pakankamą akcinį kapitalą buvo nesunku. Stambių komercinių bankų aktyvai viršijo 300 mln. Lt., akcinis kapitalas 30 mln. Lt. Smulkių komercinių bankų aktyvai siekė iki 400 mln. Lt. Tokiomis sąlygomis formavosi nauji universalūs komerciniai bankai , plėtėsi jų filialai, skyrių tinklai. Komerciniai bankai nesistengė specializuotis atlikdami tik tam tikras operacijas ar aptarnaudami tik tam tikrus klientus, bet teikė įvairias bankines paslaugas (depozitai, trumpalaikiai ir ilgalaikiai kreditai, mokėjimo kortelės, kitos bankinės operacijos, valiutos keitimas) įvairiems klientams.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2040 žodžiai iš 6556 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.