Banku sistema Lietuvoje1
5 (100%) 1 vote

Banku sistema Lietuvoje1

Turinys

Turinys…………………………………………………………………………………………… 2.

Įvadas…………………………………………………………………………………………………….. 3.

Iš bankininkystės istorijos………………………………………………………………………………. 4.

Bankai ir jų funkcujos………………………………………………………………………………….. 5.

1.1. Bankai ir nebankai ………………………………………………………………………………. 5.

1.2 Banko valdymo organai ………………………………………………………………………… 6.

1.3 Šalies bankinę sistemą formuoja …………………………………………………………… 7.

1.3.1 Centrinis bankas …………………………………………………………….. 7.

1.3.2 Komerciniai bankai ………………………………………………………… 8.

Bankų sistema Lietuvoje nuo 1993-iųjų iki 2001-ųjų ……………………………………………………….. 9.

2.1.1993 – iųjų bankų sistema …………………………………………………… 9.

2.2.Konkurencija Lietuvos bankų sistemoje 1995 – 1996 m. ………12.

2.3.Lietuvos bankų sektorius 1997 metais buvo nuostolingas ……..12.

2.3.1.Metų nuostolis – 67 mln. Litų ………………………..12.

2.3.2.Turtas didėjo, nors efektyvumas smuko …………12.

2.3.3.Latvijos ir Estijos bankai pelningesni …………….13.

2.3.4.Didžiausios bankinikystės problemos išlieko tos pačios …………………………………………………………………………………………………………..13.

Išvados…………………………………………………………………………………………………………………………….16.

Naudota literatūra ………………………………………………………………………………………………………….17.

Įvadas

Skirtingai nuo gamybos įmonių, bankai tiesiogiai negamina materialių vertybių, jie tik aprūpina ūkio ir finansų subjektus finansiniais ištekliais ir racionaliai organizuoja jų srautus.

Žmonės bijodami turimas , uždirbtas pinigų sumas prarasti, jau, beveik prieš šimtmetį, patikėdavo kreditinėms organizacijoms. Neįvertinus jų veiklos, savo turtu, yra labai rizikuojama.

Apžvelgus 1993 – 2001 metų Lietuvos bankų sistemos veiklą, nesunku suvokti, kaip žmonės rizikingai, pavojingai ar abejingai gali atrodyti bankai – įstaigos, kurioms norima, bet bijoma patikėti turtą.Vienos pasitraukia iš sistemos kartu su gyventojų indėliais (“Sekundės” bankas), kitos vysto “neaiškią” veiklą (“Snoras”), trečios privatizuojamos (“Hermis”) ir dar daug kitų kylančių abejonių.

Kas žmogui lieka? Rizika…. Manome, patikimą banką reikia dar įkurti. Na, nebent Vilniaus bankas kuris pastaruoju metu gan sparčiai vystosi …

Iš bankininkystės istorijos

Nepriklausomybę atgavusi Lietuva nepaveldėjo kreditų įmonių, nes vienos ikikariniais metais veikusios buvo evakuotos į Rusiją, kitos nutraukė operacijas dėl nepalankių ekonominių sąlygų, kaizerinės administracijos varžymų.

Lietuviškų bankų organizavimu dar 1916 m. pradėjo rūpintis Peterburgo lietuvių centrinis komitetas, kuris išsiuntė į JAV savo atstovus rinkti aukų būsimiems bankams.Valstybės Taryba, dar neturėdama valdžios galių, domėjosi bankų reikalu, buvo sudariusi komisiją jam ištirti.

1918 – 1919m.Kredito įmonės buvo steigiamos vangiai, nes tam nebuvo palankių politinių , ekonominių, teisinių sąlygų, stokojo patyrusių bankininkų.Jos buvo steigiamos vadovaujantis carinės Rusijos įstatymais.Tik Lietuvos ir Žemės bankų buvo parengti nacionaliniai įstatymai.1924m. priimti savi Bankinių namų ir kontorų bei pinigų keitimo kontorų ir 1925m. – Akcinių bankų įstatymai.

Infliaciniais metais įsteigti 7 komerciniai bankai, 96 smulkaus kredito draugijos, apie 40 bankinikų namų ir kontorų bei pinigų keitimo kontorų, 8 savitarpio kredito bendrovės, taupomosio valstybės kasos.Kredito sistemos kūrimas įmonių rūšių įvairovės prasme, užtruko iki 1924 m. vidurio.Tuomet kredito sistemą sudarė Lietuvos bankas, Žemės bankas, komerciniai bankai (akciniai ir kooperaciniai) , taupomosios valstybės kasos, savitarpio kredito ir smulkaus kredito draugijos ir kt.

Pradiniais infliacijos laikais (1918 – 1922 m.) kreidto įmonės veiklos sąlygos buvo sudėtingos, jos pobūdis specifiškas: trūko kvalifikuotų specialistų, tinkamų patalpų, inventoriaus.Bankai, siekdami apsiagoti kredito išteklius, juos investuodavo į nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, užsienio valiutą, ribojo kreditavimą. Be to, įvedant litą, kredito įmonės plačiai vertėsi ir pelnėsi iš pinigų perlaidų ir čekių operacijų.

Akciniais pagrindais buvo įsteigti: – Lietuvos prekybos ir pramonės bankas (tai pirmasis nacionalis komercinis bankas);

– Lietuvos komercijos bankas;

– Centralinis žydų bankas;

– Kredito bankas;

– Tarptautinis ir Ūkio bankas;

– Kooperatinis bankas.

1919 – 1940 metai

1919 m.
pradėtos steigti taupomosios valstybinės kasos.

1922 m. įsteigtas Lietuvos bankas buvo akcinis, kurio per 80 procentų akcijų priklausė valstybei, turėjęs išskirtinę teisę emituoti pinigus ir privalėjęs privalėjęs palaikyti pinigų sistemos pastovumą bei kreditais skatinti ūkio plėtrą.

Nuo 1925 m. Kauno lombardas, priklausęs miesto savivaldybei, paskolomis padėdavo į bėdą patekusiems žmonėms.

1925 – 1926 m. pirmoji ūkių krizė.

1930 m. paskelbta, kad dėl narių bankrotų Centralinis ūkininkų bankas yra neišsimokantis.

Iki 1930 m. pabaigos Lietuvos bankas buvo pagrindinis krašto kreditorius, nes suteikdavo apie 30 – 40 procentųbendros paskolų sumos.

1931 – 1935 m. antroji ūkių krizė.

1933 m. Kooperacijos bankas reorganizuotasį akcinį penkis kartus padidinus jo kapitalą.

1938 m. valstybei priklausė apie 70 procentų visų bankų akcinio kapitalo ir beveik 66 procentai kredito sistemos aktyvų. Valstybės bankai buvo faktiškai monopolizavę ūkininkų, žemės ūkio produkcijos perdirbimo pramonės, eksporto kreditavimą.

1940 m. pradėtas įgyvendinti bankų nacionalizavimas buvo kanfiskacijos pobūdis.

1. BANKAI IR JŲ FUNKCIJOS

1.1. Bankai ir nebankai

Kreditavimo sistemą sudaro bankai ir kitos organizacijos, atliekancios kai kurias bankines operacijas. Taigi skiriami du posistemiai: bankai ir nabankai – parabankai (artimos bankams, kvazibankinėms institucijoms).Skirtumas tarp jų labai sąlyginis, dažnai jį nulemia priimti įstatmai: vienose šalyse tam tikra veikla priskiriama bankams, kitose ne.

Bankas ir finansinis tarpininkas, teikiantis daugumą kreditinių finansinių paslaugų. Bankams yra būdingas finansinės veiklos universalumas. Klasikinės banko operacijos yra lėšų pritraukimas per atsiskaitomąsias sąskaitas ir terminuotus indėlius, tai yra lėšų akumuliavimas kreditams; kreditų suteikimas, taip pat atsiskaitymų organizavimas.

Lietuvos komercinių bankų įstatyme sakoma, kad “Bankas – tai akcinio kapitalo pagrindu veikianti įmonė, kuri verciasi indelių ir kitų grązintinų lėšų priėmimu ar (ir) paskolų teikimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę, taip pat užsiima kita šio įstatymo numatyta veikla”. Įstatymo 25 straipsnis išplečia leistiną banko veiklą. Parabankinės institucijos atlieka vieną ar kelias banko operacijas.Tai yra specializuotos instiucijos.Jos, kai bankams draudžiama užsiimti tam tikra veikla ( pvz.,draudimu tiesioginėmis investicijomis) arba , kai bankų sistemaoperatyviai nesureguoja į naujų veiklos sričių atsiradimą ir palieka laisvas nišas kitoms instutucijoms.

1.1. paveiksle pateikta bankų ir prabankų klasifikavimo schema.Jis iš dalies atspindi situaciją Lietuvoje, tačiau yra išplėsta, nes joje parodytos ir tokios formos, kurio Lietuvai yra nebūdingos, bet plačiiai paplitusio kitose šalyse.

1.2 Banko valdymo organai

Bankų valdymo organai yra visuotinis akcininkų sisirinkimas, banko taryba, banko valdyba ir administracijos vadovas

1.3 Šalies bankinę sistemą formuoja:

1.Centrinis bankas;

2.Privatūs komerciniai bankai;

3.Kitos finansinės institucijos, priimančios ir peradresuojančios indėlius (taupomieji bankai;taupymo ir paskolų asociaciojos; kreditinės sąjungos; savitarpio fondai ir panašiai.)

1.3.1 Centrinis bankas

Atsako už pinigų kiekio kontrolę.

Spausdina popierinius pinigus (reguliuoja jų išleidimą).

Skolina pinigus komerciniams bankams pastarųjų rezervams papildyti.

Prižiūri ir inspektuoja komercinius bankus bei kitas finansines institucijas.

Veikia kaip vyriausybinis bankas – dalis iždo laikoma CB. Dalyvauja atvirose rinkos operacijose.

Centrinis bankas nėra ta prasme, kaip komercinis bankas.Tai vyriausybinė įstaiga, nesirūpinanti savo pelno maksimizavimu; jo tikslas – rūpintis visa ekonomika, pavyzdžiui, užkirsti kelią komercinių bankų bankrotams, stabdyti nedarbo didėjimą ir panašiai. Centrinis bankas, nors formaliai būtų ir privačių akcininkų nuosavybė, atlieka vyriausybės funkcijas, taigi yra vyriausybinė dalis. Centrinis bankas teikia tokias paslaugas, kaip rezervų laikymas ir čekių kliringas bankams, taaip pat veikia kaip Vyriausybės bankas, atliekantis tokią funkciją, kaip valiutos leidimas. Centrinis bankas gali sukurti rezervų bankų sistemai.

Lietuvoje centrinio banko poziciją užima Lietuvos bankas.1990 m. kovo 13d. Aukšiausia Taryba (AT) priėmė nutarimą paskirti Lietuvos banko valdybos pirmininku B.Povilaitį. Šią datą galima laikyti Lietuvos centrinio banko, kaip prieškarinio Lietuvos banko darbų ( sėkmingų, gražių ) tęsėjo, veiklos pradžia.Lietuvos vakstybė ir Lietuvos bankas yra neperskiriama pora, vienybė dvejybėje.Be valstybingumo negalima toks bankas, o be jo – valstybė.Kitaip gali būti satelitinė valstybė, negalinti įgyvendinti nepriklausomos ekonominės politikos.

1990 m. kovo 17 d. – rugsėjo mėn. Lietuvos banko kūrimosi kelio pradžia. Jis buvo ignoruojamas ir stovėjo patyčių centre. Paliktas vienui vienas jis neįstengė rasti vietos bankų sitemoje.Kai 1990 m. liepos 31 d. – banko valdybos pirminiku paskirtas V.Baldišis.Nuo tada Lietuvos bankas pradeda savo veiklą.Tų pačių metų spalio 2 d. AT Lietuvos banko iniciatyva buvo priimtas įstatymas “ Dėl Lietuvos Respublikos veikiančių TSRS bankų įstaigų nuosavybės” bei nutarimą jį
įgyvendinti.Šie norminiai AT aktai laikomi svarbiais, etapiniais bankinikystės raidai Lietuvoje.Minimais dokumentais veikę mūsų krašte SSRS bankai buvo:

1.nacionalizuoti;

2.jų turtas perduotas Lietuvos bankai ir reorganizuojamiems Žemės ūkio ir Taupomajam bankams.

Tačiau AT priimtam įstaymui dėl SSRS bankų Lietuvoje reorganizvimo priešinosi, tukdė jį įgyvendinti Lietuvos vyriausybė ir reorganizuojamų bankų vadovai. Lietuvos respublikos vyriaausybė iki paat 1990 m. pabaigos sabotavo šio įstatymo vykdymą, stengėsi, jog viskas liktų po senovei, t.y. išsaugota SSRS bankų struktūra Lietuvoje. Ir toks elgesys buvo ne tik vyriausybės klaida, o pozicija, kurios tikslas – pasilikti sąjunginėje kredito sistemoje, ūkio komandinę aukštumą (kreditavimo ir informacijos centrą) palikti svetimose rankose.

Dėl to buvo daud kalbėta, vos ne kaukta ir šaukta, kad Lietuvoje kuriama sovietiška negu sovietinė bankų sistema (efektyvi veidmainystė), bankų supermonopolija, ateinąs galas komerciniams bankams, gistančiai rinkai ir panašiai.

Nors 1990 m. rugsėjo 4 d. AT nutarimu vyriausybė privalėjo šiais metais Lietuvos banko pagrindiniam kapitalui sudaryti 60 mln. rb.,bet bankas iki 1992 m. negavo nė sudilusios kapeikos. Būtų suprantama, jei biudžetas būtų deficitinis arba vos ne vos subalansuojamas.Partijoms, partijėlėms, įvairioms organizacijomsišdalinta milijonai, “Litimpex” bankui – 3,5 mln.rb., naujai kuriamam Investicijų bankai – net 200 mln.rb. Be to: Investicijų bankas steigiamas vyriausybės, o ne parlamento nutarimu;

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1451 žodžiai iš 4674 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.