Barbarizmai ir hibridaiBarbarizmai – tai nevartotini svetimi žodžiai, kuriems randame savų pakaitų. Šis terminas yra padarytas iš žodžio barbaras „svetimšalis; griovėjas; tamsuolis“. „Kalbos praktikos patarimai“ barbarizmus žymi n. svet., t.y. neteiktina (nevartotina) svetimybė. Trumpai barbarizmą vadinti svetimybe nelabai tinka, nes dalį svetimybių (svetimos leksikos) esame įteisinę ir vartojame.
Barbarizmų šaltiniai. Barbarizmai į lietuvių kalbą seniau veržėsi per suslavėjusius dvarus, lenkų kalbos veikiamą bažnyčią, bet daug jų kadaise ir dabar paimti tiesiogiai bendraujant su kitakalbiais, ypač kaimynais slavais ar germanais, o naujausiais laikais jų gausiai imama iš anglų kalbos – tiek sakytinės, tiek rašytinės.
Daugiausia barbarizmų yra atėję iš kaimynų slavų – iš baltarusių: gadynė (= laikas, metas, laikotarpis, epocha); iš lenkų: kolioti (= plūsti, keikti, koneveikti), plėmas (= dėmė). Yra imta taip pat iš rusų kalbos, ypač naujesniais laikais – sovietmečiu: kurtkė (= striukė), nakleika (= lipdukas), univermagas (= universalinė parduotuvė), skladas (= sandėlis, sandėliukas); ukolas (= dūris, injekcija). Neretai neaišku, iš kurios slavų kalbos toks žodis imtas, nes keliose jis tas pats: kralikas (= triušis), bagotas (= turtingas).
Dalis barbarizmų yra iš germanų kalbų: biškį arba biskį (= truputį, mažumėlę, šiek tiek), liuosas (= laisvas), balkis (= sija), žiurstas (= prijuostė), buterbrodas (= sumuštinis, sviestainis), jo (= taip). Viena kita germanybė galbūt atėjo per slavus: špricas (= švirkštas), zelcas (= slėgtainis).
Dabar daug nevartotinų svetimybių plūsta iš Vakarų – ypač iš anglų kalbos. Jeigu žurnalistai, politikai, kai kurių sričių specialistai pastebi, kad ne vieną jų toleruoja kaimynų kalbos (rusų, lenkų, latvių), tai bando juos laikyti tarptautiniais žodžiais, nors dažniausiai jie nėra tokie. Ar reikia žodžio sponsorius, kai turime savą žodį rėmėjas ir jau prigijusį tarptautinį žodį mecenatas (meno rėmėjas)? Ar reikia žodžių menedžmentas, menedžeris, jeigu jau prieškario Lietuvoje buvo sukurtas trumpas skambus žodis vadyba, o dabar pasiūlytas neblogas naujadaras vadybininkas? Ar geriau imidžas už įvaizdį, hotelis už viešbutį, presa už spaudą? Kodėl tyneidžeris, o ne paauglys, skinhedas ar skinas, o ne skustagalvis? Argi vietoj lietuviui nesmagaus nekaitomo šou su neįprastu dvibalsiu ou daug kur negalėtų būti tikslesni įprastiniai žodžiai – nelygu ką turime galvoje: renginys, reginys, koncertas, spektaklis, vaidinimas? Vietoj parduotuvė jau neleistinai pasakoma šopas, vietoj savaitgalis – vykendas, vietoj įstaiga, kontora, raštinė – ofisas. Kai kas net perima angliškus žodžius su dėmeniu -menas: biznesmenas (= verslininkas), polismenas (= policininkas), sportsmenas (= sportininkas), šoumenas (= renginių vedėjas, vadovas, organizatorius). Ypač daug naujų svetimybių atplūdo su naujais buities daiktais, drabužiais, maisto produktais, nes lietuviškai jų pavadinti be kalbininkų talkos iš pradžių nemokėta: bodis (= glaustinis, glaustinukė), burgeris (= suvožtinis), o konkrečiai: čyzburgeris (= sūrainis, sūrio suvožtinis), fišburgeris (= žuvainis, žuvies sumuštinis), hamburgeris (= mėsainis, mėsos suvožtinis), čipsai (= (bulvių) traškučiai), hotdogas (= dešrainis), kornfleiksai (= (kukurūzų) dribsniai), leginsai (= tamprės, timpės), miusliai (= dribsniai (su priedais), javainiai), pampersai (= sauskelnės), popkornai (= (kukurūzų) spragėsiai), puzlis ar puzlė (= dėlionė, dėstas, kartais kibučiai), rolikai (= riedučiai), snekas (= užkandis, užkandukas), steikas (= (amerikietiškas) kepsnys, didkepsnis), steipleris (= segiklis), šeikeris (= kokteilių plaktuvė). Angliškai be reikalo pavadinta daug naujesnių sportinių žaidimų, sporto inventoriaus ir terminijos dalykų: armrestlingas (= rankos lenkimas), dartas, dartsas (= smiginis, smigis – žaidimas; smigė, strėlytė), holbolas (= trijulių krepšinis), peintbolas (= dažasvydis), pleiofai (= atkrintamosios rungtynės, varžybos), serfingas (= banglentė), skeiteris (= riedutininkas, kartais riedlentininkas), šortrekas (= trumpasis takas), vindserfingas (= burlenčių sportas; burlentė). Atsirado ir kitokių nereikalingų angliškų pavadinimų bei terminų: barteris arba barteriniai mainai (= natūriniai (prekių) mainai), hotelis (= viešbutis), impičmentas (= (valstybės) apkalta), kileris (= (samdomas) žudikas), pabas (= alinė, aludė, smuklė), parkingas (= (automobilių) aikštelė), rentingas (= trumpalaikė nuoma), taimeris (= laikmatis). Kai kurių naujų svetimybių pakaitai dar tik kuriami (ypač muzikos srities) arba iš kelių pasiūlytųjų galutinai dar neišrinktas vienas.
Barbarizmai ir kalbos dalys. Barbarizmas gali būti ne viena kalbos dalis. Dažniausi barbarizmai yra daiktavardžiai. Iš kaimynų į Lietuvą patekęs koks buities daiktas, drabužis, apavas, valgis dažniausiai atsinešė ir svetimą pavadinimą: bantas (= kaspinas, kartais peteliškė), baranka, baronka (= riestainis), barchatas (= aksomas), basanoškės (= basutės), basket(k)ės (= sportukai, sportbačiai), blicas (= blykstė), o blicturnyras (= žaibo turnyras), bliūdas (= dubuo), bonka, bonkė (= butelis), britva (= skustuvas; skutimosi peiliukas), bulka (= batonas; bandelė; pyragas), dekis (=
užtiesalas, užklotas, pledas), dratas (= viela); fara(s) (= žibintas), grafkė, grapkė (= žiogelis), guzikas (= saga), gvintas (= sriegis), kalnierius (= apykaklė), klapanas (= vožtuvas), kleckai (= kukuliai), knatas (= dagtis), kvasas (= gira), ląstai (= plaukmenys), mostis (= tepalas), papkė (= aplank(al)as, jei sudedama ir surišama; segtuvas, jei lapai į vidų įsegami), planka (= įuosta, juostelė), ploščius (= lietpaltis – neperlyjamas, apsiaustas – nuo dulkių, šalčio), prosas (= lygintuvas), šlanga(s) (= žarna), šlipsas (= kaklaraištis), šniūras (= virvė, virvutė, virvėlaidis; varstis, varsčiukas, raištelis), špakli(u)s (= glaistas), špilka (= smeigė, smeigelė; segtukas), štatyvas (= stovas), tapkės (= šlepetės, šliurės), tomatai (= pomidorai), vailokai (= veltiniai), žgutas (= varžtas), žiletė (= (skutimosi) peiliukas), žilka (= valas). Svetimų daiktavardžių pasitaiko ir, pavyzdžiui, nusakant giminystę: baba, babytė (= senelė, močiutė), diedukas, bočelis (= senelis), dėdina (= dėdienė), ciocė (= teta, tetulė), švogeris, švogrius (= svainis), taip pat įvardijant įvairius kitokius dalykus: arenda (= nuoma), broma (= tarpuvartė; vartai; arka), kazarma(s) (= kareivinės), mazolis, mozolis (= nuospauda), miera (= dydis, numeris; matmuo; matas; matavimo įrankis), pijokas (= girtuoklis), pletkai (= apkalbos, paskalos), proba (= mėginys, bandinys), prūdas (= kūdra, tvenkinys), pundas (= ryšulys, šūsnis), rubežius (= siena; riba), salka (= mansarda), sklepas (= rūsys, pusrūsis), slajikas, slojikas (= stiklainis), smakas (= slibinas), šmotas (= gabalas), štuka (= vienetas; kita reikšme pokštas, juokai), o štukorius (= pokštininkas, juokdarys), šuleris (= sukčius, apgavikas; išdaigininkas), taimautas (= pertrauka, pertraukėlė), tormozas (= stabdys), ubagas (= elgeta), žulikas (= sukčius, vagišius; jei elektros – dvišakis, trišakis).