Baudžiamasis procesas
5 (100%) 1 vote

Baudžiamasis procesas

BAUDŽIAMASIS PROCESAS

DOC. GODA

N BPK įsigaliojo 2003 05 01.

Baudžiamojo proceso samprata.

Baudžiamasis procesas – tai vyksmas, nukreiptas į nubaudimą. Tai nusikalstamų veikų tyrimas ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimas vykstantis teisme įst. nustatyta tvarka. (1) tyrimas; (2) nagrinėjimas.

Nuo kitų procesų BP skiriasi tuo, kad jis gali būti pradėtas, nukeltas, užbaigtas tik valstybinių institucijų sprendimu. Teisėsaugos institucijos sprendimą priima pagal t.t. įstatymą – tai yra jų pareiga (didelių laisvių neturi) (pareigūnai, prokurorai, teismas). Be valstybinių subjektų dalyvauja ir kiti dalyviai (turi daug teisių įrodinėt, inicijuoti sprendimo priėmimą, skundo teisė).

Proceso funkcijos – tai veiklos kryptys. Pagal tai, kaip proceso dalyviai veikia, yra išskiriamos f-jos:

· ikiteisminio tyrimo; vykdo ikit. tyrimo įstaigos; policija, prokurorai.

· kaltinimo; tai yra prokuroro proregatyva kaltinti proceso metu. Išskiriamas valstybinis ir privatus kaltinimas. Prokuroras dalyvauja valstybiniame. Taigi šią f-ją gali vykdyti tik prokuroras, išskyrus privataus kaltinimo bylose (nustatyta K-joje);

· gynybos; kiekvienas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo turi gintis. Gintis asmeniui padeda gynėjas, t.y. advokatas (arba gali gintis pats);

· bylos nagrinėjimo ir išsprendimo arba teisingumo vykdymo. Tai teismo proregatyva, niekas be teismo negali paskirti bausmės.

Kartais galima pasakyti, kad dvi pirmos f-jos yra viena f-ja.

Baudžiamojo proceso tipai.

Lietuvoje vyrauja 2 tipas.

Vieningos nuomonės nėra, civilizuotose šalyse yra:

· klasikinis – rungtyniškas procesas. Tai procesas, kurio baigtis ir sprendimo priėmimas priklauso nuo to, kuris šalis turi daugiau įrodymų ir geriau juos pateikia. JAV, D. Britanija. Skirtumas nuo kitų tipų, kad teismas negali pats aktyviai dalyvauti, jis turi būti objektyvus, nešališkas, jis negali pats tirti, ieškoti įrodymų. Pliusas, kad šiame procese visuomenė sprendžia, kas teisinga. Nors kartais laimi ne teisybė, o geras rungimasis (minusas).

· tiriamasis procesas – tai toks procesas, kuriame teismas neapsiriboja tik tais įrodymais, kuriuos šalys įneša į procesą ir jis gali būti pats aktyvus, pats tirti įrodymus, gali pareikalauti naujų įrodymų, vadovauti jų tyrimui. Amerikiečiai kritikuoja, sakydami, jog teismas yra šališkas, kad tai inkvizicija. Bet tokiame procese geriau nustatoma tiesa, nėra jokios inkvizicijos.

· mišrus procesas. Čia priskiriami Skandinavijos valstybių, Italijos procesai. Yra dvi nuomonės ir bandoma surasti trečiąjį variantą.Veikia rungimosi principas labiau nei tiriamajame,bet ne daugiau nei rungtyniškame. Teismas jei nori pats gali būti aktyvus įrodymų tyrime, o antrame procese turi pareigą, o pirmame neturi pareigos, tai trečiame turi galimybę įsikišti. Baudžiamojo proceso paskirtis.

BPK pirmo str. keturi aspektai:

1. BP metu atskleidžiama veika, išaiškinamos jos padarymo aplinkybės;

2. Atskleidžiant nusikalstamą veiką saugomos žmogaus ir piliečio teisės bei laisvės, visuomenės interesai. Taigi demokratinėje ir teisinėje valstybėje šis procesas negali vykti bet kokiomis priemonėmis;

3. Nusikalstama veika turi būti atskleista greitai;

4. Proceso metu turi būti garantuojama, kad baudžiamas tik asmuo, padaręs nusikalstamą veiką ir nepatirs jokių nepagrįstų suvaržymų nekaltas asmuo. Procese negali būti jokių klaidų. Baudžiamojo proceso stadijos.

Procesas – tai veikla, o ji susideda iš atskirų etapų, stadijų:

Proceso stadija – tai visuma proceso veiksmų ir sprendimų, kurie priimami ir atliekami tam tikro proceso etape, sprendžiant tam proceso etapui keliamus uždavinius. Visas procesas susideda iš atskirų veiksmų, o iš to ir susideda stadija.

Stadijos pagal BPK:

· ikiteisminis tyrimas;

· bylos procesas I instancijos teisme;

· apeliacinis procesas;

· nuosprendžių ir nutarčių vykdymas;

· kasacinis procesas. Pagal s BPK buvo dar dvi stadijos:

· baudžiamosios bylos iškėlimas;

· atidavimo teismui stadija ir teisminio nagrinėjimo stadija. Pagal NBPK prasideda:

1. Stadija pradedama ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nusprendus pradėti ir baigiama prokurorui surašius kaltinamąjį aktą. Šioje stadijoje yra siekiama nustatyti, ar iš tikro buvo padaryta nusikalstama veika. Policija atlieka, darbą organizuoja prokuroras. Ir ji pasibaigia kaltinamuoju aktu, kai prokurorui atrodo, kad jau pakanka įrodymų;

2. Stadija yra pati svarbiausia. Čia teismas sprendžia bylą. Teismas priima sprendimą (sprendžia ar buvo padaryta nusikalstama veika, ar kaltas asmuo). Pradžia, kai prokuroras perduoda bylą į teismą, o pabaiga – nuosprendžio priėmimas ir paskelbimas. Ši stadija susideda iš dviejų dalių: bylos parengimas nagrinėti teisme ir bylos nagrinėjimas.

3. Stadija – aukštesnės instancijos teismas sprendžia bylą pagal gautą skundą. Šios stadijos gali ir nebūti jei nebus skundo. Jos metu yra patikrinamas neįsiteisėjusių pirmos instancijos teismo priimtų nutarčių ar nuosprendžių teisėtumas.

4.Stadija – realizuojama teismo paskirta sankcija. Jei apel.skundas paduodamas, tai nuopsrendis nevykdomas, o jei apel.skundo nėra, tai tada nuosprendis įsiteisėja ir jis yra vykdomas.

5. Stadija – pagal gautą kasacinį skundą patikrinami pirmas ir apel.instancijos įsiteisėję
nuosprendžiai ir nutartys. Ši stadija nėra privaloma. Skirtumas nuo apel.stadijos, kad čia yra įsiteisėjęs nuosprendis ir skiriasi ribos (apel.procese galima visą patikrinti).

Šis stadijų sąrašas tinka normaliam procesui (o yra dar supaprastintas, sumarinis procesas).

Beje, atnaujinimas nėra stadija – kaip išimtinė stadija.

Baudžiamojo proceso mokslas.

· tai teisės mokslo dalis ir turi savo savarankišką dalyką, kuris susideda iš keturių grupių:

1. BPK reglamentuojamos normos; mokslas yra reikalingas tam, kad būtų atskleistas teisės normų turinys, ką norma reiškia. Mokslas padeda aptikti trūkumus, spragas reglamentavime;

2. Teisinė praktika tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas; ši praktika parodo, koks reguliavimas yra geresnis

3. Užsienio valstybių baudžiamojo proceso institutai; tai labai madingas dalykas (lyginamasis aspektas). Kaip normos turėtų atrodyti ateityje (Europos žmogaus teisių teismo praktika – žmogaus teisių tyrinėjimas – kaip atskiras elementas galėtų būti išskirtas).

4. Baudžiamojo proceso istorija. Ši dalis nėra tiek reikšminga, kokie institutai egzistavo anksčiau ir po kiek laiko atgaivintos normos. Baudžiamojo proceso teisė.

(Procesas ir proceso teisė nėra tas pats)

– tai teisės normos, taisyklės.

BP teisės sąvoka

BP teisė – teisė šaka, kurią sudaro visuma teisės normų, reguliuojančių ikit.tyrimo institucijų, prokuratūros ir teismo veiklą tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas bei vykdant nuosprendžius, o taip pat nustatančių baudžiamajame procese dalyvaujančių fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas. Tai yra normos, kurios reguliuoja, o pats procesas yra veikla.

BP teisė – tai viešosios teisės dalis. Viena pusė – v-b, prokuroras ar teismas, o kita – privatus asmuo.

BP teisės šaltiniai.

BP teisės šaltiniai – tie norminiai teisės aktai, kuriuose įtvirtintos tai teisės šakai reikalingos taisyklės tirti ir nagrinėti baudžiamąsias bylas.

Formaliąja prasme šaltinis – normų įtvirtinimo būdas. Pagrindinis šaltinis – BPK.

Pagal svarbą v-bei 5 grupės šaltinių:

1. LR K-ja;

2. Tarptautinės sutartys. Jos turi viršenybę prieš nacionalinius įstatymus;

3. BPK;

4. Kiti nacionaliniai įstatymai;

5. Kiti norminiai aktai: Vyriausybės nutarimai, teisingumo, vidaus reikalų ministro įsakymai ir kitų ministrų, generalinio prokuroro įsakymai it kt.) 1. K-ja – tai tiesioginio taikymo aktas, joje yra str., labai svarbių BP. T.y. du skirsniai:

antras – žmogus ir v-bė ir devintas – teismai.

Antras skirsnis.

Svarbūs 20- 24 str. – jie garantuoja žmogaus teises (žmogaus laisvės, žmogaus asmens, būsto, privataus gyvenimo, nuosavybės neliečiamumas). Suvaržymai gali būti tik tada galimi, kai iš tiesų jų reikia.

31 str. tiesiogiai orientuotas BP. Byla turi būti nagrinėjama taip, kad nebūtų pažeistas šis str.:

1. nekaltumo prezumpcijos p-as;

2. garantuojama kiekvienam kaltinamajam nusikaltimą padariusiam asmeniui, bylos nagrinėjimas teisme.nagrinėjimas turi būti viešas, teisingas ir nepriklausomo ir nešališko teismo;

3. kiekvienas asmuo gali atsisakyti duoti parodymus prieš save (taip pat ir pieš giminaičius);

4. kaltinamasis turi teisę, kad vyktų vienas baudžiamasis procesas, .t.y galima teisti tik vieną kartą;

5. teisės gintis nuo sulaikymo ir pirmos apklausos momento. Jis turi teisę gintis pats ir turėti gynėją – advokatą. Devintas skirnis.

Svarbu:

Teismo procesą liečiantys p-ai:

109 str.

· teisingumą LR vykdo tik teismai;

· teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą yra nepriklausomi;

· teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymų;

· teismas priima sprendimus LR vardu (oficialumas).

117 str.

· viešumo p-as – visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai;

· teismo procesas LR vyksta valstybine kalba (dokumentai turi būti Lt kalba arba turi būti jų vertimai);

111 str. teismų sistema;

118 str. prokuroro funkcijos;

· funkcijos, kurias teisme vykdo prokurorai:

palaiko valstybinį kaltinimą, rūpinasi ikit.tyrimu.

2. Tarptautinės sutartys.

kai yra kolizija tarp nacionalinių įstatymų ir tarptautinių sutarčių, pirmenybė teikiama tarptautinėms sutartims;

pagal turinį:

· žmogaus teises įtvirtinančios sutartys;

1950m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, LT pasirašė 1993m., o ratifikuota ir taikoma nuo 1995m., o BP reikšminga nuo 1996m. 5, 6, 8 str. atkartota BPK 44 str.

1966m Jungtinių tautų organizacijos pilietinių ir politinių teisių paktas;

Europos konvencija Jungtinių tautų prieš kankinimą ar kitą nežmonišką, žiaurų elgesį ir baudimą.

1948m. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (JTO) – priimtas dokumentas po I pas. Karo.

1989m. vaiko teisių konvencija.

· sutartys, nustatančios tarptautinio bendradarbiavimo taisykles baudžiamajame procese. Skirstomos pagal tai, kiek šalių dalyvauja: dvišalės, daugiašalės. Reikšmingiausios dvišalės – Europos Tarybos.

Europos tarybos sutartys:

1. Europos tarybos konvencija dėl ekstradicijos;

2. Europos tarybos konvencija dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose;

3. Europos tarybos konvencija dėl tarptautinių baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo;

4. Europos tarybos konvencija dėl baudžiamojo proceso perdavimo (vienoje v-bėje pradėtas procesas, o kitai perduotas).
bus Europos Sąjungos nare, bus Europos Sąjungos sutartys.

3. BPK.

Juo vadovaujamasi vykdant ikit. tyrimą, nagrinėjant bylas. Įsigaliojo nuo 2003m. gegužės 1d.

Sudaro 11 dalių, 461 str. su pakeitimais 3621 str.. dalys skirstomos į skyrius ir skirsnius. Skyriai skaičiuojami iš eilės (35). Skirsniai skaičiuojami kiekvienas sk. iš naujo. 11 dalių galima suskirstyti:

1, 2, 3d. skirtos procesinių taisyklių taikomų visose proceso stadijose įtvirtinimui. Kaip bendroji dalis. Likusios 8d. – reglamentuoja proceso taisykles atskirose stadijose arba nustato proceso ypatumus tiriant ir nagrinėjant atskirų kategorijų bylas.

1d. bendros nuostatos. Nusikalstama veika, padarytos žalos atlyginimas, procesinės prievartos taikymas.

4- 8d. atskiros stadijos;

9d. proceso ypatumai tiriant ir nagrinėjant atskirų kategorijų bylas;

10d. apskundimas, skundų nagrinėjimas (spec. apskundimo procedūra);

11d. baudžiamosios bylos atnaujinimas (dėl t.t. priežasčių paaiškėjimo).

4. Nacionaliniai įstatymai.

1. Instituciniai įstatymai (kaip sudaromas teismas, kas gali būti teisėju):

Teismų įst.

Prokuratūros įst.

Advokatūros įst.

Policijos veiklos įst.

Specialiųjų tyrimų tarnybų įst.

1. Kiti kodeksai: BK, CPK, CK

2. 2002m. spalio 29d. naujų kodeksų įsigaliojimo ir įgyvendinimo įst (ilgas pavadinimasJ). Šio įst. 25 – 46 str. yra BP taisyklės. VŽ. 2002m. 112Nr. 49/ 70 – baudžiamosios bylos, kurios pradėtos nuo gegužės 1d. nagrinėjimo bus pagal N BPK, o šis įst. ir nustato visą tvarką.

5. kiti norminiai teisės aktai (poįstatyminiai) – Vyriausybės nutarimai, generalinio prokuroro įsakymais įtvirtinti aktai, ministerijų aktai. Šių aktų yra daug. N BPK įsigaliojant buvo įpareigojami Vyriausybė, generalinis prokuroras parengti t.t. aktus (įgyvendinimo, įsigaliojimo). Nors yra nemažai aktų, kurie yra priimti iki N BPK, bet vieningai taikomi ir dabar. Pvz. advokatų išlaidų atlyginimo kl. yra sureguliuotas Vyriausybės nutarimu. Vyriausybės nutarimu nustatyti dydžiai, kaip turi būti mokama liudytojams, vertėjamas, specialistams. Mažiau svarbūs reikalai yra reglamentuojami ministerijų lygyje, pvz. teisingumo ministro įsakymas dėl advokato paslaugų atlyginimo tvarkos.

Sveikatos apsaugos ministras patvirtino psichiatrinių ekspertizių atlikimo taisykles.

Generalinis prokuroras. Įgyvendinimo įst. paskyrė daug įpareigojimų gen. Prokuratūrai (V.Ž. Nr. 39 2003):

1. Rekomendacijos; rekomendacijų yra 17:

· dėl anonimiškumo liudytojui ir nukentėjusiajam ir šio sprendimo procesinio įforminimo;

· teisminio tyrimo nutraukimo pagal BPK 213 str.;

· dėl ataskaitos, pateikiamos baigus ikit. tyrimą, surašymo;

· dėl kaltinamojo akto surašymo;

· dėl proceso baigimo baudžiamuoju įsakymu;

· dėl proceso baigimo pagreitinto proceso tvarka;

· dėl N BPK 169 ir 171 str. taikymo;

· dėl nusikalstamų veikų tyrimo paskirstymo ikit. tyrimo įstaigoms;

· dėl proceso dalyvių susipažinimo su bylos medžiaga ikit tyrimo metu;

· dėl kardomųjų priemonių (išskyrus suėmimą) sąlygų laikymosi kontrolės;

· dėl fotografavimo, filmavimo, matavimo, rastų pvz. antspaudų ir genetinei daktiloskopijai paėmimo;

2. Tvarkos 2:

· ikit. tyrimo terminų kontrolės tvarka;

· ikit. tyrimo pradžios registravimo.

3. BPK dokumentų (blankų) pvz.

Šie aktai – rimtas ir svarbus šaltinis, prokuratūros įst. 16 str. – šie aktai yra privalomi prokurorams ir ikit. tyrimo pareigūnams.

Baudžiamojo proceso normų galiojimas erdvės, laiko ir asmenų atžvilgiu.

Erdvėje.

Taisyklė N BPK 4 str. nustato BP LR teritorijoje vyksta pagal LR BPK. Tai nepriklauso nuo to, kur padaryta nusikalstama veika. Galimos situacijos pagal tarptautines sutartis, t.y. t.t. atvejais procesas gali vykti pagal LT įst. už nusikalstamas veikas padarytas užsienyje.

4 str. 3d. – tarptautinės sutartys gali nustatyti ir kitas taisykles negu numatyta LR BPK, tai vyks procesas pagal tą sutartį. Šių metu tokių sutarčių nėra. Ši 4 str. 3d. orientuota į ateitį, kai LT bus ES nare.

Laike.

4 str. 1d. proceso tvarką nustato BPK, galiojantis procesinių veiksmų atlikimo metu…tai str. redakcija, kuri galioja taikymo metu. Dėl to, kad taisyklės pasikeitė anksčiau padarytų veiksmų kartoti nereikia (pvz. buvo padaryta krata). Atgalinis galiojimas yra BT (kai švelnesnis įst.), o BP teisėje to nėra.

Pareinamuoju laikotarpiu yra laikinųjų taisyklių – įst. kuris numato kodeksų įsigaliojimo ir įgyvendinimo taisykles. Šis galiojimas didžiausią reikšmę turi įrodinėjimo procese.

Asmenims.

N BPK 5 str. jei vyksta procesas LR teritorijoje, tai visiems asmenims (piliečiams, užsieniečiams, apatridams) taikomas vienodai, t.y. pagal LR BPK.

Išskyrus jei turime reikalų asmenimis turinčiais imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos. Su jais proceso veiksmų negalima atlikti, galima tik tarptautinių sutarčių numatyta tvarka. Čia pirmiausia kalbama apie diplomatinį imunitetą (Vienos konvencija). Gali būti ir imunitetas taikomas ir kt. asmenims, apie juos v-bės susitaria (su įvairiomis misijomis atvykstantys užsieniečiai). Imunitetą turinčio asmens negalima suimt, sulaikyti ar atlikt kitokį veiksmą, nebent bus gautas sutikimas jo paties ar užsienio reikalų ministerijos. Pareigūnai su tokiais asmenimis, taip pat bendrauja per užsienio reikalų
ministeriją.

Yra ir kt. taisyklių, numatytų BPK 5 str. čia jau bus susiję ne su tarptautine teise, bet su LT vidaus reikalais. Tai t.t. pareigūnai: seimo nariai, teisėjai, Prezidentas, kurie turi nacionalinį imunitetą.

Konstitucinio teismo nutarimų ir LAT senato nutarimų reikšmė BP procesui.

Tai nėra teisės šaltinis ta prasme, kad nesukuria naujų teisės normų, bet nekreipti dėmesio į LAT nutarimus negalima, nes tai yra teismo pareiga formuoti bendrą teismų praktiką. Bet išaiškinimais remtis ir juos taikyti kaip įst. negalima.

Panaši situacija ir su konstitucinio teismu. Tai nutarimai, kurie pasako kad teisės aktai prieštarauja k-jai, taigi turi reikšmę BP procesui. Šiuo atveju teisininkai sako, kad KT nutarimai yra teisės šaltiniai negatyvia prasme.

BP teisės ir BT santykis.

Tai atskiros teisės šakos, nors galima sutikti ir su nuomone, kad BP teisė yra aptarnaujanti BT. Ryšys labai glaudus, bet teisės šakos yra savarankiškos. Viena be kitos šios šakos būtų beprasmiškos. Yra v-bių, kur šios šakos nėra atsiskyrusios, yra kodeksai, kuriuose yra abiejų šakų normų.

Baudžiamojo proceso principai.

BP principų sąvoka ir reikšmė.

Principas (lot.) – pradas, pagrindas, vadovaujanti idėja. BP principai – baudžiamojo proceso vadovaujantis pradas. Reikšmė:

1. jų pagrindu yra kuriama visa BP teisė. normos negali prieštarauti principams.

2. Principai lemia teisės normų aiškinimą; negalima aiškinti normos priešingai;

3. Jokia BP norma negali būti taikoma tokiu būdu, kad ją taikant būtų pažeisti p-ai;

4. Jei yra spragos. Jei nėra konkrečios procesinės taisyklės, tai taikome principą.

5. Esant kolizijai – pirmenybė teikiama principams, principinėms nuostatoms. BP principų sistema.

Sistema BP principų – visuma BP teisėje įtvirtintų principų. Sistema – tvarkinga visuma, vieni kitiems principai neprieštarauja.

Visi p-ai gali būti klasifikuojami pagal įvairius kriterijus. Programoje surašytų principų sąrašas nėra baigtinis.

Principų klasifikacija:

Pagal veikimo apimtį:

1. bendrateisiniai p-ai – svarbūs visai teisinei sistemai (pvz. teisinės v-bės p-as – svarbus kiekvienai šakai);

2. tarpšakiniai p –ai – bendri kelioms teisės šakoms. (pvz. valstybinės kalbos p-as);

3. vienoje teisės šakoje veikiantys p-ai (konkrečiai BP teisei);

4. atskiriems institutams taikomi p-ai (pvz.draudimo bloginti padėtį pagal asmens skundą – p-as taikomas apel., kasacijai). Pagal tai, kur p-as įtvirtintas:

1. konstituciniai p-ai;

2. įst. įtvirtinti p-ai (čia mums reikšmingi p-ai įtvirtinti BPK);

3. p-ai, kurie nėra įtvirtinti įst, teisės normose, bet pripažįstami teisės moksle, teisinėje doktrinoje. Šie p-ai vadinami principais su klaustuku (proporcingumo p-as). Konstituciniai BP p-ai.

· patys svarbiausi BP p-ai, nes įtvirtinti K-joje. Atskirų BP principų turinys.

1) nekaltumo prezumpcija – konstitucinis p-as įtvirtintas K-joje 31 str. 2d, o taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. – 44 str. 6d.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2732 žodžiai iš 9040 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.