Baudžiamasis procesas
5 (100%) 1 vote

Baudžiamasis procesas

1121

T U R I N Y S

ĮVADAS…………………………………………………. 3

Baudžiamojo proceso reikšmė: ……………… 4

1. Baudžiamojo proceso sąvoka…………………………. 4

2. Baudžiamojo proceso uždaviniai..ir tikslai……………………… 5

IŠVADOS……………………………………………………………………… 12

SUMMARY ……………………………………………………………. 13

LITERATŪROS SĄRAŠAS ……………………………………………… 14

Įvadas

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei kituose įstatymuose, poįstatyminiuose teisės aktuose saugoma Lietuvos Respublikos piliečių bei kitų joje gyvenančių asmenų teises – teisę į gyvybę, į sveikatą, į asmens laisvės neliečiamybę, asmens būsto neliečiamybę, teisę į laisvę ir pan. Tokios teisės pažeidžiamos įvykdant nusikalstamas veikas. Kovos su nusikalstamumu sėkmė daug priklauso nuo teisėsaugos institucijų darbo. Lietuvos įstatymuose sukurtas ir reglamentuotas tam tikras mechanizmas užtikrina nusikalstamų veikų atskleidimą, aiškinimą bei nusikalstamas veikas padariusių asmenų baudžiamąjį persekiojimą, nubaudimą. Pagrindinis tokius procesinius veiksmus bei jų atlikimo tvarką nustatantis teisės aktas – Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas. Vykdant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytus reikalavimus, sprendžiami baudžiamojo proceso uždaviniai, per kuriuos pasiekiamas ir tikslas. Baudžiamojo proceso tikslo įgyvendinimas gali būti efektyvus tik tuo atveju, jeigu griežtai laikomasi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

Šiame darbe nagrinėjau baudžiamojo proceso reikšmę, analizavau tikslus. Darbui keliamas tikslas – apibrėžti baudžiamojo proceso sampratą, išanalizuoti baudžiamojo proceso reikšmę per jo paskirtį bei uždavinius.

Darbe bus pabandyta atskleisti- Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso sampratą bei nustatyti baudžiamojo proceso reikšmę sprendžiant jam iškeltus uždavinius.

Darbą sudaro įvadas, du skyriai, išvados, darbo santrauka anglų kalba, literatūros sąrašas. Pirmajame darbo skyriuje pateikiau baudžiamojo proceso sampratą, analizavau Lietuvos baudžiamojo proceso ypatumus, uždavinius. Antrajame kursinio darbo skyriuje apibrėžiau baudžiamojo proceso tikslus.

Šiame kursiniame darbe naudojau šiuos literatūros šaltinius – Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą, prof. E.Palskio, Doc.dr. A.Panomariovo, Dr.G.Godos mokslo darbus ir kt.

Baudžiamojo proceso reikšmė.

1. Baudžiamojo proceso sąvoka.

Baudžiamojo proceso teisė yra viena iš teisės rūšių. Baudžiamojo proceso normos yra susistemintos kodekse. Visiškai neatsitiktinai baudžiamasis procesas vadinamas tokiu procesu, kuris nustato procedūrą, tam tikrų teisinių veiksmų seką, atlikimo tvarką, nuoseklumą, logiškumą. Todėl šioje dalyje pateiksiu baudžiamojo proceso sąvoką, o kitoje analizuosiu uždavinius bei tikslus, be kurių supratimo ir analizės, mano įsitikinimu, neįmanoma ir tikslinga bei teisėta procesinė veikla.

Lotyniškai processus – vyksmas, žengimas pirmyn. Baudžiamasis procesas – tai įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ir teismo institucijų veikla pradedant ir atliekant ikiteisminį tyrimą, vykdant baudžiamąjį persekiojimą, nagrinėjant baudžiamąsias bylas teisme bei vykdant priimtus nuosprendžius.

Kalbant apie baudžiamojo proceso sampratą, būtina paanalizuoti ir ikiteisminio tyrimo institutą. Ikiteisminis tyrimas – tai atskira baudžiamojo proceso stadija, numatyta Baudžiamojo proceso kodekse. Šioje stadijoje yra daug baudžiamojo proceso įstatymo numatytų dalyvių, kurie atlieka tik jiems numatytas ir pavestas funkcijas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje stadijoje baudžiamajame procese dalyvauja asmenys, kuriem įstatymas suteikia ir savarankiškumo.

Kad baudžiamoji byla pasiektų teismą, kad ji taptų teisminio nagrinėjimo dalyku, sudėtingą darbą turi padaryti ikiteisminio nagrinėjimo institucijų pareigūnai – ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai, ikiteisminio tyrimo teisėjai. Neatsitiktinai įstatymas reikalauja, kad daugumoje baudžiamųjų bylų būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl pirmiausiai baudžiamasis procesas yra ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuratūros organų veikla. Ta veikla atsiranda dėl padarytų nusikalstamų veikų, plėtojasi, praeina tam tikrus etapus ir paprastai baigiasi, kai nuosprendis yra realizuotas.

Vykdant baudžiamojo proceso tikslus, ginant žmogaus ir piliečių teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai greitai ir išsamiai privalo atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą atlikdami tam tikrus procesinius ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Bausmę už padarytą nusikaltimą asmeniui skiria teismas, kuris išnagrinėja baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje, kruopščiai ištiria visas bylos aplinkybes, nustato ar nebuvo pažeistos procesinės procedūros renkant ir įforminant įrodymus baudžiamojoje byloje.Toks teisminis procesas baigiasi nuosprendžio paskelbimu.

Taip pat baudžiamasis procesas daro auklėjamąjį poveikį ne tik kaltinamajam, bet ir kitiems asmenims, kitiems proceso dalyviams. Šis poveikis
pirmiausiai pasireiškia išaiškinant nusikalstamas veikas, apkaltinant visus asmenis, padariusius nuskalstamas veikas, ir individualizuojant kaltiesiems teismo skiriamą bausmę.

Baudžiamojo proceso sąvoka taip pat yra susijusi su teisingumo sąvoka. Teisingumas – tai teismo veikla nagrinėjant ir sprendžiant administracines, civilines ir baudžiamąsias bylas, tuo ginant nuo bet kokių kėsinimųsi į valstybę, bei nustatytą teisėtvarką, į piliečių teises ir laisves1.

Baudžiamojo proceso kodekse, kaip pastebėsime, nėra suformuluota pati baudžiamojo proceso samprata, todėl remiantis baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnyje suformuluota proceso paskirtimi, galima pateikti ir pačią sąvoką. Taip galima konstatuoti, kad baudžiamasis procesas – tai tokia teisės šaka, kurios normos skirtos sureguliuoti visuomeninį, socialinį, teisinį gyvenimą siekiant apginti žmogaus ir piliečio teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai ir išsamiai atskleidžiant nusikalstamas veikas ir pritaikant įstatymą nieko nekalto nenubausti, o nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skirti baudžiamojo poveikio priemones. Manau, kad baudžiamojo proceso sąvoką galėtų atspindėti ir baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio normos. Pavyzdžiui, pirmosios dalies pirmajame punkte skelbiama, jog baudžiamasis procesas galimas tik tada, kai padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tai reiškia, kad baudžiamasis procesas, tai ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros bei teismų veikla, skirta nustatyti, ar konkreti veika turi nusikalstamos veikos sudėtį.

2. Baudžiamojo proceso uždaviniai ir tikslai.

Visų valstybių baudžiamojo proceso ir baudžiamieji įstatymai ir yra konkrečiai skirti apsaugoti žmogaus teises, saugoti gerovę žmonių, kurie pažeidžia įstatymus ir panašiai. Kadangi teisėtvarkos apsaugos pareigūnai yra pirmieji, su kuriais pažeidėjai kontaktuoja, susidūrę su teisingumo sistema, labai svarbu, kad jie veiktų gerai pasirengę ir tinkamu būdu, idant apsaugotų tokio pažeidėjo padėtį ir ją pagerinti. Galima pateikti ir pavyzdžius:

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1007 žodžiai iš 3173 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.