Baudžiamasis procesas
5 (100%) 1 vote

Baudžiamasis procesas

1121314151617181

BAUDŽIAMASIS PROCESAS

DOC. GODA

N BPK įsigaliojo 2003 05 01.

Baudžiamojo proceso samprata.

Baudžiamasis procesas – tai vyksmas, nukreiptas į nubaudimą. Tai nusikalstamų veikų tyrimas ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimas vykstantis teisme įst. nustatyta tvarka. (1) tyrimas; (2) nagrinėjimas.

Nuo kitų procesų BP skiriasi tuo, kad jis gali būti pradėtas, nukeltas, užbaigtas tik valstybinių institucijų sprendimu. Teisėsaugos institucijos sprendimą priima pagal t.t. įstatymą – tai yra jų pareiga (didelių laisvių neturi) (pareigūnai, prokurorai, teismas). Be valstybinių subjektų dalyvauja ir kiti dalyviai (turi daug teisių įrodinėt, inicijuoti sprendimo priėmimą, skundo teisė).

Proceso funkcijos – tai veiklos kryptys. Pagal tai, kaip proceso dalyviai veikia, yra išskiriamos f-jos:

· ikiteisminio tyrimo; vykdo ikit. tyrimo įstaigos; policija, prokurorai.

· kaltinimo; tai yra prokuroro proregatyva kaltinti proceso metu. Išskiriamas valstybinis ir privatus kaltinimas. Prokuroras dalyvauja valstybiniame. Taigi šią f-ją gali vykdyti tik prokuroras, išskyrus privataus kaltinimo bylose (nustatyta K-joje);

· gynybos; kiekvienas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo turi gintis. Gintis asmeniui padeda gynėjas, t.y. advokatas (arba gali gintis pats);

· bylos nagrinėjimo ir išsprendimo arba teisingumo vykdymo. Tai teismo proregatyva, niekas be teismo negali paskirti bausmės.

Kartais galima pasakyti, kad dvi pirmos f-jos yra viena f-ja.

Baudžiamojo proceso tipai.

Lietuvoje vyrauja 2 tipas.

Vieningos nuomonės nėra, civilizuotose šalyse yra:

· klasikinis – rungtyniškas procesas. Tai procesas, kurio baigtis ir sprendimo priėmimas priklauso nuo to, kuris šalis turi daugiau įrodymų ir geriau juos pateikia. JAV, D. Britanija. Skirtumas nuo kitų tipų, kad teismas negali pats aktyviai dalyvauti, jis turi būti objektyvus, nešališkas, jis negali pats tirti, ieškoti įrodymų. Pliusas, kad šiame procese visuomenė sprendžia, kas teisinga. Nors kartais laimi ne teisybė, o geras rungimasis (minusas).

· tiriamasis procesas – tai toks procesas, kuriame teismas neapsiriboja tik tais įrodymais, kuriuos šalys įneša į procesą ir jis gali būti pats aktyvus, pats tirti įrodymus, gali pareikalauti naujų įrodymų, vadovauti jų tyrimui. Amerikiečiai kritikuoja, sakydami, jog teismas yra šališkas, kad tai inkvizicija. Bet tokiame procese geriau nustatoma tiesa, nėra jokios inkvizicijos.

· mišrus procesas. Čia priskiriami Skandinavijos valstybių, Italijos procesai. Yra dvi nuomonės ir bandoma surasti trečiąjį variantą.Veikia rungimosi principas labiau nei tiriamajame,bet ne daugiau nei rungtyniškame. Teismas jei nori pats gali būti aktyvus įrodymų tyrime, o antrame procese turi pareigą, o pirmame neturi pareigos, tai trečiame turi galimybę įsikišti. Baudžiamojo proceso paskirtis.

BPK pirmo str. keturi aspektai:

1. BP metu atskleidžiama veika, išaiškinamos jos padarymo aplinkybės;

2. Atskleidžiant nusikalstamą veiką saugomos žmogaus ir piliečio teisės bei laisvės, visuomenės interesai. Taigi demokratinėje ir teisinėje valstybėje šis procesas negali vykti bet kokiomis priemonėmis;

3. Nusikalstama veika turi būti atskleista greitai;

4. Proceso metu turi būti garantuojama, kad baudžiamas tik asmuo, padaręs nusikalstamą veiką ir nepatirs jokių nepagrįstų suvaržymų nekaltas asmuo. Procese negali būti jokių klaidų. Baudžiamojo proceso stadijos.

Procesas – tai veikla, o ji susideda iš atskirų etapų, stadijų:

Proceso stadija – tai visuma proceso veiksmų ir sprendimų, kurie priimami ir atliekami tam tikro proceso etape, sprendžiant tam proceso etapui keliamus uždavinius. Visas procesas susideda iš atskirų veiksmų, o iš to ir susideda stadija.

Stadijos pagal BPK:

· ikiteisminis tyrimas;

· bylos procesas I instancijos teisme;

· apeliacinis procesas;

· nuosprendžių ir nutarčių vykdymas;

· kasacinis procesas. Pagal s BPK buvo dar dvi stadijos:

· baudžiamosios bylos iškėlimas;

· atidavimo teismui stadija ir teisminio nagrinėjimo stadija. Pagal NBPK prasideda:

1. Stadija pradedama ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nusprendus pradėti ir baigiama prokurorui surašius kaltinamąjį aktą. Šioje stadijoje yra siekiama nustatyti, ar iš tikro buvo padaryta nusikalstama veika. Policija atlieka, darbą organizuoja prokuroras. Ir ji pasibaigia kaltinamuoju aktu, kai prokurorui atrodo, kad jau pakanka įrodymų;

2. Stadija yra pati svarbiausia. Čia teismas sprendžia bylą. Teismas priima sprendimą (sprendžia ar buvo padaryta nusikalstama veika, ar kaltas asmuo). Pradžia, kai prokuroras perduoda bylą į teismą, o pabaiga – nuosprendžio priėmimas ir paskelbimas. Ši stadija susideda iš dviejų dalių: bylos parengimas nagrinėti teisme ir bylos nagrinėjimas.

3. Stadija – aukštesnės instancijos teismas sprendžia bylą pagal gautą skundą. Šios stadijos gali ir nebūti jei nebus skundo. Jos metu yra patikrinamas neįsiteisėjusių pirmos instancijos teismo priimtų nutarčių ar nuosprendžių teisėtumas.

4.Stadija – realizuojama teismo paskirta sankcija. Jei apel.skundas paduodamas, tai nuopsrendis nevykdomas, o jei apel.skundo nėra, tai tada nuosprendis įsiteisėja ir jis yra vykdomas.

5. Stadija – pagal gautą kasacinį skundą patikrinami pirmas ir apel.instancijos įsiteisėję
nuosprendžiai ir nutartys. Ši stadija nėra privaloma. Skirtumas nuo apel.stadijos, kad čia yra įsiteisėjęs nuosprendis ir skiriasi ribos (apel.procese galima visą patikrinti).

Šis stadijų sąrašas tinka normaliam procesui (o yra dar supaprastintas, sumarinis procesas).

Beje, atnaujinimas nėra stadija – kaip išimtinė stadija.

Baudžiamojo proceso mokslas.

· tai teisės mokslo dalis ir turi savo savarankišką dalyką, kuris susideda iš keturių grupių:

1. BPK reglamentuojamos normos; mokslas yra reikalingas tam, kad būtų atskleistas teisės normų turinys, ką norma reiškia. Mokslas padeda aptikti trūkumus, spragas reglamentavime;

2. Teisinė praktika tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas; ši praktika parodo, koks reguliavimas yra geresnis

3. Užsienio valstybių baudžiamojo proceso institutai; tai labai madingas dalykas (lyginamasis aspektas). Kaip normos turėtų atrodyti ateityje (Europos žmogaus teisių teismo praktika – žmogaus teisių tyrinėjimas – kaip atskiras elementas galėtų būti išskirtas).

4. Baudžiamojo proceso istorija. Ši dalis nėra tiek reikšminga, kokie institutai egzistavo anksčiau ir po kiek laiko atgaivintos normos. Baudžiamojo proceso teisė.

(Procesas ir proceso teisė nėra tas pats)

– tai teisės normos, taisyklės.

BP teisės sąvoka

BP teisė – teisė šaka, kurią sudaro visuma teisės normų, reguliuojančių ikit.tyrimo institucijų, prokuratūros ir teismo veiklą tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas bei vykdant nuosprendžius, o taip pat nustatančių baudžiamajame procese dalyvaujančių fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas. Tai yra normos, kurios reguliuoja, o pats procesas yra veikla.

BP teisė – tai viešosios teisės dalis. Viena pusė – v-b, prokuroras ar teismas, o kita – privatus asmuo.

BP teisės šaltiniai.

BP teisės šaltiniai – tie norminiai teisės aktai, kuriuose įtvirtintos tai teisės šakai reikalingos taisyklės tirti ir nagrinėti baudžiamąsias bylas.

Formaliąja prasme šaltinis – normų įtvirtinimo būdas. Pagrindinis šaltinis – BPK.

Pagal svarbą v-bei 5 grupės šaltinių:

1. LR K-ja;

2. Tarptautinės sutartys. Jos turi viršenybę prieš nacionalinius įstatymus;

3. BPK;

4. Kiti nacionaliniai įstatymai;

5. Kiti norminiai aktai: Vyriausybės nutarimai, teisingumo, vidaus reikalų ministro įsakymai ir kitų ministrų, generalinio prokuroro įsakymai it kt.) 1. K-ja – tai tiesioginio taikymo aktas, joje yra str., labai svarbių BP. T.y. du skirsniai:

antras – žmogus ir v-bė ir devintas – teismai.

Antras skirsnis.

Svarbūs 20- 24 str. – jie garantuoja žmogaus teises (žmogaus laisvės, žmogaus asmens, būsto, privataus gyvenimo, nuosavybės neliečiamumas). Suvaržymai gali būti tik tada galimi, kai iš tiesų jų reikia.

31 str. tiesiogiai orientuotas BP. Byla turi būti nagrinėjama taip, kad nebūtų pažeistas šis str.:

1. nekaltumo prezumpcijos p-as;

2. garantuojama kiekvienam kaltinamajam nusikaltimą padariusiam asmeniui, bylos nagrinėjimas teisme.nagrinėjimas turi būti viešas, teisingas ir nepriklausomo ir nešališko teismo;

3. kiekvienas asmuo gali atsisakyti duoti parodymus prieš save (taip pat ir pieš giminaičius);

4. kaltinamasis turi teisę, kad vyktų vienas baudžiamasis procesas, .t.y galima teisti tik vieną kartą;

5. teisės gintis nuo sulaikymo ir pirmos apklausos momento. Jis turi teisę gintis pats ir turėti gynėją – advokatą. Devintas skirnis.

Svarbu:

Teismo procesą liečiantys p-ai:

109 str.

· teisingumą LR vykdo tik teismai;

· teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą yra nepriklausomi;

· teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymų;

· teismas priima sprendimus LR vardu (oficialumas).

117 str.

· viešumo p-as – visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai;

· teismo procesas LR vyksta valstybine kalba (dokumentai turi būti Lt kalba arba turi būti jų vertimai);

111 str. teismų sistema;

118 str. prokuroro funkcijos;

· funkcijos, kurias teisme vykdo prokurorai:

palaiko valstybinį kaltinimą, rūpinasi ikit.tyrimu.

2. Tarptautinės sutartys.

kai yra kolizija tarp nacionalinių įstatymų ir tarptautinių sutarčių, pirmenybė teikiama tarptautinėms sutartims;

pagal turinį:

· žmogaus teises įtvirtinančios sutartys;

1950m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, LT pasirašė 1993m., o ratifikuota ir taikoma nuo 1995m., o BP reikšminga nuo 1996m. 5, 6, 8 str. atkartota BPK 44 str.

1966m Jungtinių tautų organizacijos pilietinių ir politinių teisių paktas;

Europos konvencija Jungtinių tautų prieš kankinimą ar kitą nežmonišką, žiaurų elgesį ir baudimą.

1948m. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (JTO) – priimtas dokumentas po I pas. Karo.

1989m. vaiko teisių konvencija.

· sutartys, nustatančios tarptautinio bendradarbiavimo taisykles baudžiamajame procese. Skirstomos pagal tai, kiek šalių dalyvauja: dvišalės, daugiašalės. Reikšmingiausios dvišalės – Europos Tarybos.

Europos tarybos sutartys:

1. Europos tarybos konvencija dėl ekstradicijos;

2. Europos tarybos konvencija dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose;

3. Europos tarybos konvencija dėl tarptautinių baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo;

4. Europos tarybos konvencija dėl baudžiamojo proceso perdavimo (vienoje v-bėje pradėtas procesas, o kitai perduotas).
bus Europos Sąjungos nare, bus Europos Sąjungos sutartys.

3. BPK.

Juo vadovaujamasi vykdant ikit. tyrimą, nagrinėjant bylas. Įsigaliojo nuo 2003m. gegužės 1d.

Sudaro 11 dalių, 461 str. su pakeitimais 3621 str.. dalys skirstomos į skyrius ir skirsnius. Skyriai skaičiuojami iš eilės (35). Skirsniai skaičiuojami kiekvienas sk. iš naujo. 11 dalių galima suskirstyti:

1, 2, 3d. skirtos procesinių taisyklių taikomų visose proceso stadijose įtvirtinimui. Kaip bendroji dalis. Likusios 8d. – reglamentuoja proceso taisykles atskirose stadijose arba nustato proceso ypatumus tiriant ir nagrinėjant atskirų kategorijų bylas.

1d. bendros nuostatos. Nusikalstama veika, padarytos žalos atlyginimas, procesinės prievartos taikymas.

4- 8d. atskiros stadijos;

9d. proceso ypatumai tiriant ir nagrinėjant atskirų kategorijų bylas;

10d. apskundimas, skundų nagrinėjimas (spec. apskundimo procedūra);

11d. baudžiamosios bylos atnaujinimas (dėl t.t. priežasčių paaiškėjimo).

4. Nacionaliniai įstatymai.

1. Instituciniai įstatymai (kaip sudaromas teismas, kas gali būti teisėju):

Teismų įst.

Prokuratūros įst.

Advokatūros įst.

Policijos veiklos įst.

Specialiųjų tyrimų tarnybų įst.

1. Kiti kodeksai: BK, CPK, CK

2. 2002m. spalio 29d. naujų kodeksų įsigaliojimo ir įgyvendinimo įst (ilgas pavadinimasJ). Šio įst. 25 – 46 str. yra BP taisyklės. VŽ. 2002m. 112Nr. 49/ 70 – baudžiamosios bylos, kurios pradėtos nuo gegužės 1d. nagrinėjimo bus pagal N BPK, o šis įst. ir nustato visą tvarką.

5. kiti norminiai teisės aktai (poįstatyminiai) – Vyriausybės nutarimai, generalinio prokuroro įsakymais įtvirtinti aktai, ministerijų aktai. Šių aktų yra daug. N BPK įsigaliojant buvo įpareigojami Vyriausybė, generalinis prokuroras parengti t.t. aktus (įgyvendinimo, įsigaliojimo). Nors yra nemažai aktų, kurie yra priimti iki N BPK, bet vieningai taikomi ir dabar. Pvz. advokatų išlaidų atlyginimo kl. yra sureguliuotas Vyriausybės nutarimu. Vyriausybės nutarimu nustatyti dydžiai, kaip turi būti mokama liudytojams, vertėjamas, specialistams. Mažiau svarbūs reikalai yra reglamentuojami ministerijų lygyje, pvz. teisingumo ministro įsakymas dėl advokato paslaugų atlyginimo tvarkos.

Sveikatos apsaugos ministras patvirtino psichiatrinių ekspertizių atlikimo taisykles.

Generalinis prokuroras. Įgyvendinimo įst. paskyrė daug įpareigojimų gen. Prokuratūrai (V.Ž. Nr. 39 2003):

1. Rekomendacijos; rekomendacijų yra 17:

· dėl anonimiškumo liudytojui ir nukentėjusiajam ir šio sprendimo procesinio įforminimo;

· teisminio tyrimo nutraukimo pagal BPK 213 str.;

· dėl ataskaitos, pateikiamos baigus ikit. tyrimą, surašymo;

· dėl kaltinamojo akto surašymo;

· dėl proceso baigimo baudžiamuoju įsakymu;

· dėl proceso baigimo pagreitinto proceso tvarka;

· dėl N BPK 169 ir 171 str. taikymo;

· dėl nusikalstamų veikų tyrimo paskirstymo ikit. tyrimo įstaigoms;

· dėl proceso dalyvių susipažinimo su bylos medžiaga ikit tyrimo metu;

· dėl kardomųjų priemonių (išskyrus suėmimą) sąlygų laikymosi kontrolės;

· dėl fotografavimo, filmavimo, matavimo, rastų pvz. antspaudų ir genetinei daktiloskopijai paėmimo;

2. Tvarkos 2:

· ikit. tyrimo terminų kontrolės tvarka;

· ikit. tyrimo pradžios registravimo.

3. BPK dokumentų (blankų) pvz.

Šie aktai – rimtas ir svarbus šaltinis, prokuratūros įst. 16 str. – šie aktai yra privalomi prokurorams ir ikit. tyrimo pareigūnams.

Baudžiamojo proceso normų galiojimas erdvės, laiko ir asmenų atžvilgiu.

Erdvėje.

Taisyklė N BPK 4 str. nustato BP LR teritorijoje vyksta pagal LR BPK. Tai nepriklauso nuo to, kur padaryta nusikalstama veika. Galimos situacijos pagal tarptautines sutartis, t.y. t.t. atvejais procesas gali vykti pagal LT įst. už nusikalstamas veikas padarytas užsienyje.

4 str. 3d. – tarptautinės sutartys gali nustatyti ir kitas taisykles negu numatyta LR BPK, tai vyks procesas pagal tą sutartį. Šių metu tokių sutarčių nėra. Ši 4 str. 3d. orientuota į ateitį, kai LT bus ES nare.

Laike.

4 str. 1d. proceso tvarką nustato BPK, galiojantis procesinių veiksmų atlikimo metu…tai str. redakcija, kuri galioja taikymo metu. Dėl to, kad taisyklės pasikeitė anksčiau padarytų veiksmų kartoti nereikia (pvz. buvo padaryta krata). Atgalinis galiojimas yra BT (kai švelnesnis įst.), o BP teisėje to nėra.

Pareinamuoju laikotarpiu yra laikinųjų taisyklių – įst. kuris numato kodeksų įsigaliojimo ir įgyvendinimo taisykles. Šis galiojimas didžiausią reikšmę turi įrodinėjimo procese.

Asmenims.

N BPK 5 str. jei vyksta procesas LR teritorijoje, tai visiems asmenims (piliečiams, užsieniečiams, apatridams) taikomas vienodai, t.y. pagal LR BPK.

Išskyrus jei turime reikalų asmenimis turinčiais imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos. Su jais proceso veiksmų negalima atlikti, galima tik tarptautinių sutarčių numatyta tvarka. Čia pirmiausia kalbama apie diplomatinį imunitetą (Vienos konvencija). Gali būti ir imunitetas taikomas ir kt. asmenims, apie juos v-bės susitaria (su įvairiomis misijomis atvykstantys užsieniečiai). Imunitetą turinčio asmens negalima suimt, sulaikyti ar atlikt kitokį veiksmą, nebent bus gautas sutikimas jo paties ar užsienio reikalų ministerijos. Pareigūnai su tokiais asmenimis, taip pat bendrauja per užsienio reikalų
ministeriją.

Yra ir kt. taisyklių, numatytų BPK 5 str. čia jau bus susiję ne su tarptautine teise, bet su LT vidaus reikalais. Tai t.t. pareigūnai: seimo nariai, teisėjai, Prezidentas, kurie turi nacionalinį imunitetą.

Konstitucinio teismo nutarimų ir LAT senato nutarimų reikšmė BP procesui.

Tai nėra teisės šaltinis ta prasme, kad nesukuria naujų teisės normų, bet nekreipti dėmesio į LAT nutarimus negalima, nes tai yra teismo pareiga formuoti bendrą teismų praktiką. Bet išaiškinimais remtis ir juos taikyti kaip įst. negalima.

Panaši situacija ir su konstitucinio teismu. Tai nutarimai, kurie pasako kad teisės aktai prieštarauja k-jai, taigi turi reikšmę BP procesui. Šiuo atveju teisininkai sako, kad KT nutarimai yra teisės šaltiniai negatyvia prasme.

BP teisės ir BT santykis.

Tai atskiros teisės šakos, nors galima sutikti ir su nuomone, kad BP teisė yra aptarnaujanti BT. Ryšys labai glaudus, bet teisės šakos yra savarankiškos. Viena be kitos šios šakos būtų beprasmiškos. Yra v-bių, kur šios šakos nėra atsiskyrusios, yra kodeksai, kuriuose yra abiejų šakų normų.

Baudžiamojo proceso principai.

BP principų sąvoka ir reikšmė.

Principas (lot.) – pradas, pagrindas, vadovaujanti idėja. BP principai – baudžiamojo proceso vadovaujantis pradas. Reikšmė:

1. jų pagrindu yra kuriama visa BP teisė. normos negali prieštarauti principams.

2. Principai lemia teisės normų aiškinimą; negalima aiškinti normos priešingai;

3. Jokia BP norma negali būti taikoma tokiu būdu, kad ją taikant būtų pažeisti p-ai;

4. Jei yra spragos. Jei nėra konkrečios procesinės taisyklės, tai taikome principą.

5. Esant kolizijai – pirmenybė teikiama principams, principinėms nuostatoms. BP principų sistema.

Sistema BP principų – visuma BP teisėje įtvirtintų principų. Sistema – tvarkinga visuma, vieni kitiems principai neprieštarauja.

Visi p-ai gali būti klasifikuojami pagal įvairius kriterijus. Programoje surašytų principų sąrašas nėra baigtinis.

Principų klasifikacija:

Pagal veikimo apimtį:

1. bendrateisiniai p-ai – svarbūs visai teisinei sistemai (pvz. teisinės v-bės p-as – svarbus kiekvienai šakai);

2. tarpšakiniai p –ai – bendri kelioms teisės šakoms. (pvz. valstybinės kalbos p-as);

3. vienoje teisės šakoje veikiantys p-ai (konkrečiai BP teisei);

4. atskiriems institutams taikomi p-ai (pvz.draudimo bloginti padėtį pagal asmens skundą – p-as taikomas apel., kasacijai). Pagal tai, kur p-as įtvirtintas:

1. konstituciniai p-ai;

2. įst. įtvirtinti p-ai (čia mums reikšmingi p-ai įtvirtinti BPK);

3. p-ai, kurie nėra įtvirtinti įst, teisės normose, bet pripažįstami teisės moksle, teisinėje doktrinoje. Šie p-ai vadinami principais su klaustuku (proporcingumo p-as). Konstituciniai BP p-ai.

· patys svarbiausi BP p-ai, nes įtvirtinti K-joje. Atskirų BP principų turinys.

1) nekaltumo prezumpcija – konstitucinis p-as įtvirtintas K-joje 31 str. 2d, o taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. – 44 str. 6d.

· kiekvienas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas nėra įrodytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu…tai, kad teismas priėmė nuosprendį dar nereiškia, kad asmuo yra kaltas. Kaltumas turi būti įrodytas įst. nustatyta tvarka. Prieiti prie apkaltinamojo nuosprendžio teismas turi įst. reikalaujama tvarka. Europos žmogaus teisių teismo praktika: nekaltumo prezumpcijos p-as pažeidžiamas, kai:

I. Iš anksto kalbama apie asmens kaltumą. Pareigūnai anksčiau laiko visuomenei asmenį įvardija kaip nusikaltėlį. Dažniausiai taip pažeidžiamas šis p-as.

II. Negalima jokiuose procesiniuose dokumentuose rašyti apie asmenį kaip nusikaltėlį, kol tai dar nėra įrodyta.

III. Nekaltumo prezumpcija draudžia proceso metu taikyti prievartos priemones, kurios gali būti suprantamos kaip bausmė, bausmės elementai. Visa prievarta turi būti taikoma tik siekiant proceso nustatytų tikslų. Sovietinei teise toks p-as buvo svetimas.

IV. Ji nustoja galioti, kai įvyksta pagal nustatytas taisykles teismo procesas ir įsiteisėja nuosprendžiai, priimami t.t. sprendimai, tyrimas.

V. Reikalauja visas proceso metu kylančias abejones vertinti įtariamojo naudai. Negalima remtis abejonėmis. Proceso teisingumas (sąžiningumas).

1. įst. naudojama sąvoka teisingumas, o žodis sąžinė tiksliai apibrėžia šio p-o turinį;

2. konstitucinis p-as, tačiau tik nBPK šį p-ą sureikšmina. Konstitucijos 31str.2d.,n BPK 41 str 5d.;

3. kiekvienas kaltinamasis turi teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Atrodytų, kad šis p-as apima tik teismo darbą, bet šio p-o aiškinimas turi būti plečiamas;

4. šis p-as atėjo iš angliškos teisės tradicijos. Pagal jų supratimą procesas turi būti garbingas. Originaliai šis p-as vadinamas Fear;

5. turinį labiausiai atskleidęs Europos žmogaus teisių teismas. Pripažįstama, kad tai svarbiausias p- as, kuris reikalauja kaltinamajam suteikti t.t. teises, neapgaudinėti jo, nežadėti to, kas pagal teisę jam būti suteikti, neišgaudinėti informacijos neteisėtais būdais, draudžia asmenį provokuoti asmenį daryti nusikaltimą.

Šis p-as pažeidžiamas, kai kaltinamajam yra draudžiama užduoti kl. Asmenims kalbantiems prieš jį (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str.)
žmogau teisių konvencijoje neužrašytas p-as. Tai universalus, tarpšakinis p-as. Šiuo p-u dažnai remiasi Konstitucinis teismas, nors konstitucijoje jis neužrašytas.

Turinys:

šis p-as reiškia draudimą “šaudyt žvirblius iš patrankos” J turi būti atitinkamas jėgos veiksmas proporcijoje su situacija, kam ir kaip jis taikomas.

NBPK 11str. 1d. – prievartos priemonės turi būti taikomos kai kitaip neįmanoma pasiekti proceso tikslų, nutraukiamas tuoj pat, kai tikslai pasiekiami.

Kad šis p-as nebūtų pažeistas yra trys reikalavimai (turinio elementai):

· turi būti žiūrima ar taikant kokią nors prievartos priemonę gali būti pasiekti proceso tikslai;

· tikrint ar tie patys tikslai negali būti pasiekti taikant švelnesnes priemones (pvz. suėmimas gali būti taikomas, kai negalima pritaikyti namų arešto ar pan.)

· turi būti visada žiūrima, ar rezultatas taikant prievartos priemonę bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, taikomais asmeniui. Teisingumą vykdo tik teismas.

Konstitucinis p-as 109 str 1d., 6 str.

Be teismo niekas negali nagrinėti baudžiamųjų bylų, tik teismas baudžiamajame procese gali priimti galutinį sprendimą. Niekas be teismo negali.

· konstatuot, kad buvo padaryta baudžiamojo įst. uždrausta veika;

· pasakyti, kad kaltinamasis yra kaltas dėl tos veikos, kuri padaryta, padarymo. Niekas negali spręsti dėl kaltės.

· tik teismas gali paskirti asmeniui kriminalinę bausmę, pripažindami kaltu, arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Rungimosi p-as.

Nėra tiesioginis konstitucinis p-as. Numatytas konkrečiai kodekse – 7str. čia turinys nelabai yra nusakytas. Reikalauja šis p-as, kad byla būtų sprendžiama ginčo būdu. Amerikoje šis p-as suprantamas skirtingai. Mūsų teisme teisėjas turi teisę kelti kl., inicijuoti t.t. veiksmus.

Proceso viešumo p-as.

Konstitucinis p-as 117 str. 1d. Europos žmogaus teisės konvencijos 6str. BPK 9 str. 5d., kur ir atskleidžiamas p-o turinys. Visuomenė turi tiesę kontroliuoti, kaip vykdomas teisingumas.

-Kiekvienas asmuo nuo 16m. gali stebėti procesą.

-Kita vertus ir žurnalistai gali stebėti ir aprašyti.

T.y. du būdai – betarpiškai stebėti arba per žiniasklaidą.

Yra išimtys, kai procesas gali būti ir neviešas:

1. bylos dėl nusikalstamų veikų, kuriomis yra kaltinami jaunesni nei 18m. asmenys;

2. kai nagrinėjamos bylos dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei;

3. kur gali būti pagarsintos bylos apie žmonių privatų gyvenimą;

4. jei yra byloje įslaptintas liudytojas.

Tai yra p-as yra svarbus,bet ne absoliutus. Kad gali būti išimtys numato konstitucija BPK, Europos žmogaus teisių konvencija. Tiksliausiai BPK, neiškreipiant konstitucijos ir EŽTK.

9str. Yra paslapčių rūšys: valstybės, komercinės, tarnybos, profesinės. Valstybės ir tarnybos paslapčių įst., CK 1.116 str., duomenų apsaugos įst.

Proceso greitumas.

BPK 1str., 2, 44 str. – čia greitumas jau nurodomas, kaip kaltinamojo teisė. Tai abstraktus dalykas – ką reiškia greitai, “ per trumpą laiką” – nepasakoma. Tačiau jei kaltinamajam reikia įrodyti, kad teismas nepakankamai stengėsi atlikti veiksmus, tai bus pažeistas šis p-as ir žmogaus teisės yra pažeidžiamos. “greitai” priklauso nuo kiekvienos bylos individualiai, todėl kodeksas nenumato terminų. EŽT teismo praktika rodo, kad p-o pažeidimas pripažįstama, kai pasakoma, kad ilgą laiką byloj nieko nevyko. Nepriimami v-bei pasiteisinimai, kad nėra pakankamas finansavimas, trūksta žmonių (darbuotojų) ir pan., nes v-bė turi garantuoti tinkamą procesą, kad žmogaus teises nebūtų pažeidžiamas.

Teisė į gynybą.

Vienas iš būtiniausių konstituciniu p-ų, 31 str. garantuojama teisė į gynybą.

Yra išskiriamos dvi sudėtinės dalys:

· pačiam gintis;

· per advokatą, gynėją

BPK 10 str. 1d. atkartota, įpareigoja, kad teismas, prokuroras ir kiti turi užtikrinti, kad būtų galimybė gintis. BPK 10 str. 2d.

susideda iš dviejų dalių, kartais išskiriamas ir trečias momentas: teisė, neturinčiam lėšų kaltinamajam naudotis valstybės teisine pagalba (yra Vyriausybės nutarimas, kuris tai detalizuoja). EŽTK paminimos visos trys dalys.

Proceso kalba (valstybinės kalbos p-as).

Konstitucinis p-as. 117 str. 2d. – vyksta valstybine kalba procesas. Visi procesai turi vykti lietuviškai.

BPK 8 str. vyksta valstybine kalba. Kalbama lietuviškai, rašoma lietuviškai. Turi būti oficialūs vertimai. Protokolai, nutarimai rašomi lietuviškai. Asmenims nemokantiems lietuvių kalbos turi būti garantuojama teisė dalyvauti procese per vertėją. Procese gali naudotis jam gimtąja suprantama kalba arba gali versti į kitą kalbą, kurią proceso dalyvis moka.

Proceso dalyviams proceso dokumentai įteikiami gimtąja kalba arba ta, kurią jie moka (nuosprendis, kaltinamasis aktas).

Kitų BP principų turinys.

Teismo nepriklausomumo ir nešališkumo p-as.

Tai konstitucinis p-as. Jis yra visuose procesuose, turi būti nešališkas ir nepriklausomas tiek teisėjas individualiai, tiek visas teismas. Išskyręs nepriklausomumo garantijas Konstitucinis Teismas:

· teisėjo įgaliojimų trukmė neliečiama;

· teisėjo asmuo neliečiamas- imunitetai, teisėjo negalima traukti atsakomybėn be Seimo leidimo (114 str.);

· tinkamos socialinės, materialinės garantijos – turi būti tvirtai nustatyta,
aiškūs kriterijai. Nešališkumas (bešališkumas).

Teismas negali rodyti palankumo kuriai nors vienai iš šalių. Vienodai elgiamasi su proceso dalyviais. EŽT teismo praktika. Lietuvoje – daktaro byla.

Šalių lygybės p-as.

Susijęs su rungimosi p-u. BPK 7 str. 2d. lygios teisės visais kl. Valstybės pareigūnai turi daugiau galimybių. Proceso metu šalys lygios, ikit. proceso metu šiek tiek kitaip.

Tikslingumo p-as.

BPK nepaminėtas. Procesas turi būti tikslingai vykdomas. Iš vakarų tradicijos atkeliaujantis p-as. Daug bylų yra tiriama šiais laikais. Jei ypatingo pavojaus visuomenei nekelia – tai nieko tokio. Mažareikšmė veika, galime apeiti be proceso. Pas mus mažiau išvystytas. Išplaukia iš BK.

BP subjektai.

BP subjektų samprata ir sistema.

Subjektai – bet kurie fiziniai ar juridiniai asmenys, baudžiamajame procese turi teises ir pareigas, vykdo ar dalyvaujant vykdo funkcijas.

Kiekvienas asmuo turi ties pagal įst. dalyvauti procese.

Sistema – tai skirstymas į tris grupes:

1. valstybės institucijos;

2. proceso dalyviai;

3. kiti baudžiamajame procese dalyvaujantys asmenys.

Bendras jų pavadinimas yra subjektai. Vietoje subjektų gali būti proceso dalyviai. Plačiąja prasme – tai visi subjektai (proceso dalyviai).

Bylos nagrinėjimo teisme dalyviai – teismo stadijose. Sutampa su proceso dalyviais ir plius prokuroras iš valstybės institucijų.

1. Valstybės institucijos ir pareigūnai.

Teismas ir ikit. tyrimo teisėjas.

40 str. teismo sąvoka (teismu įst.) yra keturi teismai. Teismas gali reikšti bet kurį iš jų. Vienas teisėjas irgi yra teismas (40 str.2d.). Išvardintos visos galimos sudėtys: kolegija, plenarinė sesija ir pan.

teismas teisingumą vykdanti institucija.

Teisėjas – 19 str. sąvoka. Yra apylinkės teismo teisėjas apylinkės teismo pirmininko paskirtas atlikti proceso veiksmus ir priimti sprendimus. Yra vienoje grandyje (tik apylinkės teismuose) BPK 173 str. funkcijos ikit. tyrimo teisėjo. Tik vienoje stadijoje yra.

· ikiteisminio tyrimo teisėjas (naujas dalykas). BPK 19 str. – apylinkės teismo teisėjas, apylinkės teismo pirmininko paskirtas atlikti įst. numatytas proceso veiksmus bei priimti sprendimus. Tai nėra teisėjo pareigos, tai funkcija (bet kuris teisėjas iš apylinkės teismo gali būti ikiteisminio tyrimo teisėju).

· prokuroras – konstitucinė figūra, 118 str. pakeistas (2003 03 20), ikiteisminiam tyrimui vadovauja, jį organizuoja bei valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuratūros įst., BPK smulkesnė reglamentacija. Pagal BPK 35 str.prokuroras – tai visų grandžių prokurorai: tiek generalinis prokuroras, tiek kiti jam pavaldūs. Prokuroras kiekvienoje stadijoje turi daug funkcijų. Daugiausia ikiteisminio tyrimo stadijoje (organizuoja ir vadovauja, nusprendžia kas atliks tyrimą, sprendžia dėl prievartos priemonių taikymo, nagrinėja skundus, gali kreiptis į ikit. tyrimo teisėją, gali nutraukti ikit. tyrimą). Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, paliko valstybinį kaltinimą – veika, kuria įrodinėjama, kad asmuo yra kaltas nusikaltimo padarymu, perskaito kaltinamąjį aktą, kadangi procesas baigiasi kaltinamąja kalba. Prokuroras yra šalis, turi rungtyniauti. Apel procese dalyvauja, turi ties paduoti apel. skundą. Nuosprendžio vykdymo akto pateikimo vykdyti kontrolė. Kasaciniame procese gali paduoti kasacinį skundą ir taip dalyvauti procese.

· ikiteisminio tyrimo įstaigos ir pareigūnai – tai valstybiniai subjektai, dirbantys tik ikit. tyrimo stadijoje. Tai įstaigos, išvardintos BPK 165 str. (balandžio 20d. redakcija). Devynios įstaigos:

policija – tai universaliausia įstaiga, kuri rūpinasi veikų aiškinimu;

valstybės sienos apsaugos tarnyba;

STT;

karo policija;

Valstybės saugumo departamentas;

finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba;

muitinės departamentas;

priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas;

kalėjimų departamentas.

Taip pat jūros laivų kapitonai atlieka ikit. tyrimą (pirminius veiksmus), kai yra jūroje.

Ikit. tyrimo pareigūnas BPK 118 str. – ikit tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuris ikit. tyrimo įstaigos vadovo ar vadovo pavedimu atlieka BPK numatytus ikit. tyrimo veiksmus – siekia nustatyt asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, taip pat nustatyti veikos požymius, aplinkybes.

Kiekvienos iš devynių įstaigų vadovas gali pasakyti, kas iš jo įstaigos yra ikit. tyrimo pareigūnas.

Anksčiau buvo kvota ir tardymas, bet po reformos jų neliko.

2. Proceso dalyviai.

Tai tie proceso dalyviai, kurie turi tam tikrą interesą, yra suinteresuoti tam tikra bylos baigtimi, siekia tam tikro rezultato.

Įtariamasis, kaltinamasis – siekia apsiginti.

Nukentėjusysis – taip pat apsiginti.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4522 žodžiai iš 9040 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.