Baudžiamasis procesas1
5 (100%) 1 vote

Baudžiamasis procesas1

112131

Baudžiamasis procesas

Baudžiamojo proceso stadija

Baudžiamojo proceso teisė

BP metodai

BP ir teisingumas

Baudžiamojo proceso mokslas

Baudžiamojo proceso modeliai

pagrindinės sąvokos

Paskaita. Tezės.

Baudžiamasis procesas tai sudėtinga, kryptinga viena iš valstybės veiklos sričių, kuria siekiama išaiškinti rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas ir teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis. Tam, kad galima būtų priešingą teisei veiką darančiam ar padariusiam asmeniui pritaikyti konkrečią baudžiamosios teisės normą, kuri atitiktų to asmens padarytą ar daromą veiką, o vėliau ir teisingai paskirti tą veiką atitinkančią bausmę, būtina išsiaiškinti visą eilę aplinkybių, pavyzdžiui reikia nustatyti patį nusikalstamos veikos įvykį, (t.y. konkretaus padarymo laiką, vietą, atkurti esmines aplinkybes kurioms esant buvo padaryta nusikalstama veika), nustatyti ją įvykdžiusį asmenį, jo kaltę, padarytos žalos dydį bei pobūdį ir pan. Šioms ir kitoms aplinkybėms nustatyti ar išaiškinti valstybė, pripažindama, kad kiekvienas toje valstybėje rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika kelia grėsmę toje valstybėje gyvenančių žmonių gerovei imasi priemonių ne tik kriminalizuoti tam tikras veikas, bet ir stengiasi sukurti efektyviai veikiantį mechanizmą, kurio pagalba galima būtų greitai ir kiek įmanoma mažesnėmis sąnaudomis išaiškinti tos valstybės teritorijoje ar jos piliečių padarytas nusikalstamas veikas ir tinkamai nubausti kaltus asmenis. Šiuo tikslu valstybė steigia tam tikras valstybės institucijas, kurioms ji, valstybė, suteikia teisę taikyti tam tikras procesinės prievartos priemones siekdama, kad šios institucijos padėtų. atskleisti nusikalstamas veikas, kaltus asmenis patrauktų baudžiamojon atsakomybėn ir valstybės vardu nubaustų juos. Per tokias valstybės įsteigtas institucijas valstybė realizuoja savo valdžią kovojant su nusikalstamomis veikomis. Todėl ir pats baudžiamasis procesas galėtų būti laikomas vienu iš valstybinės valdžios realizavimo būdų.

Pats žodis procesas yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio processum, kurio reikšmė liet. – ėjimas į priekį.

Baudžiamasis procesas pirmiausia yra ikiteisminio tyrimo, prokuratūros institucijų ir teismo veikla (ir kitų proceso dalyvių veikla), kuri atsiranda dėl padarytos nusikalstamos veikos ir perėjusi tam tikrus etapus baigiasi tada, kai yra realizuojamas įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Teisėsaugos institucijų veikla iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio realizavimo susideda iš logiškai pagrįstų ir laiko patikrintų tam tikrų veiksmų kompleksų arba etapų, kurie savo ruožtu sudaro darnią baudžiamojo proceso sistemą. Šie teisėsaugos institucijų atliekami veiksmų kompleksai arba etapai, kuomet yra tiriamos, o vėliau ir nagrinėjamos daromos ar padarytos nusikalstamos veikos dar kitaip yra vadinami baudžiamojo proceso stadijomis.

Baudžiamojo proceso stadija – tai savarankiškas nusikalstamos veikos tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo etapas, kuriame sprendžiami specifiniai to etapo uždaviniai ir kuris baigiamas tam tikro procesinio dokumento, lemiančio tolesnį proceso vyksmą procese surašymu. Be šio apibrėžimo kartais yra vartojamas ir kitas apibrėžimas BP stadija- tai tokia BP dalis, kurioje sutinkamai su bendrais viso proceso uždaviniais, specifinėmis procesinėmis sąlygomis yra sprendžiami tik šiai proceso daliai būdingi uždaviniai ir kurie paprastai yra užbaigiami tam tikru procesiniu aktu.

Baudžiamojo proceso dalijimas į stadijas yra reikšmingas tuo, kad leidžia išaiškinti visas nusikalstamos veikos aplinkybes, sudaro sąlygas efektyviai kontroliuoti ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuratūros ir teismo veiksmus, atliktus pirminėse proceso stadijose. Jei pasižiūrėtumėme į vakarų pasaulio valstybėse egzistuojančias BP stadijas, tai galėtume pastebėti, kad daugumoje valstybių nėra b/b iškėlimo kaip savarankiškos BP stadijos. Paprastai tyrimas yra pradedamas gavus viena ar kita forma informaciją apie padarytą ar daromą nusikalstamą veiką (Vokietija, Austrija, Italija ir pan.). Šiose valstybėse paprastai tyrimo veikla yra ir neatribojama ir nuo operatyvinės veiklos. Anglosaksų valstybėse baudžiamasis procesas susideda iš keturių stadijų 1) ikiteisminio tyrimo; 2) pirminis baudžiamosios bylos medžiagos peržiūrėjimas teisme ar kitų įgaliotų asmenų; 3) b/b nagrinėjimas I instancijos teisme; 4) nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo stadija (apeliacija) arba klausimų sprendimas, kurie gali kilti vykdant teismo nuosprendį.

Remiantis LR BPK, išskiriamos šios pagrindinės stadijos:

1) ikiteisminio tyrimo (BPK 164-220 straipsniai);

2) bylų proceso pirmosios instancijos teisme proceso stadija (BPK 221-310) straipsniai;

3) bylų proceso apeliacinės instancijos teisme (BPK 311-334 straipsniai);

4) nuosprendžio ir nutarties vykdymo stadija (BPK 335-365 straipsniai).

Ir išimtinės stadijos:

1) bylų proceso kasacinės instancijos teisme stadija (BPK 366 – 386 straipsniai)

2) atnaujintų baudžiamųjų bylų proceso stadija. Baudžiamosios bylos gali būti atnaujintos

1) dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (BPK 443-450 straipsniai);

2) dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 451- 455 straipsniai);

3) dėl
Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Komiteto arba Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų (BPK 456-461 straipsniai).

Todėl baudžiamąjį procesą dar galima įvardinti kaip procesinių veiksmų sistemą, kuri praeina tam tikrus etapus, stadijas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pati Baudžiamojo proceso sąvoka gali būti vartojama dar dviem aspektais t.y. a) ir kaip savarankiška teisės šaka; b) ir kaip atskira mokslo sritis.

Baudžiamąjį procesą suprantant kaip savarankišką teisės šaką, būtina jį atriboti nuo kitų teisės šakų. Kaip žinia kiekvieną savarankišką teisės šaką nuo kitų teisės šakų yra įmanoma skirti pagal tai teisės šakai būdingą teisinio reguliavimo metodą ir dalyką. Bet kurios teisės šakos tame tarpe ir baudžiamojo proceso teisės teisinio reguliavimo dalyku yra laikomi tos teisės normų reguliuojami visuomeniniai santykiai.

Baudžiamojo proceso teisės teisinio reguliavimo dalykas yra teisiniai santykiai, atsirandantys tiriant nusikalstamas veikas, nagrinėjant baudžiamąsias bylas bei vykdant teismo nuosprendį. Arba kitais žodžiais tariant baudžiamo proceso teisės dalykas – baudžiamojo proceso dalyvių veikla tiriant nusikalstamas veikas, nagrinėjant baudžiamąsias bylas bei vykdant nuosprendį. Šis specifinis baudžiamojo proceso teisės teisinio reguliavimo dalykas bei pati baudžiamojo proceso paskirtis yra aptarnauti materialiąją, t.y. baudžiamąją teisę, nulemia ir baudžiamojo proceso teisei būdingą imperatyvųjį teisinio reguliavimo metodą. Ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuratūros ir teismo veikla baudžiamojoje byloje yra tiksliai nurodyta įstatyme. Galiojančios teisės normos tiksliai ir griežtai reglamentuoja šių institucijų įgaliojimus, veiksmus ir sprendimus, byloje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Todėl, baudžiamojo proceso teisę galima būtų apibrėžti taip:

Baudžiamojo proceso teisė tai teisės normų visuma arba sistema, kurios reglamentuoja ikiteisminio tyrimo, prokuratūros ir teismų veiklą tiriant nusikalstamas veikas ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas bei vykdant nuosprendį bei nustato byloje dalyvaujančių asmenų teises bei pareigas.

Teisės literatūroje neretai baudžiamojo proceso teisei apibūdinti vartojamas ir toks apibrėžimas: Baudžiamojo proceso teisė- įstatymu reglamentuota ir demokratiniais pagrindais vykdoma ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ir teismo veikla tiriant nusikalstamas veikas, nagrinėjant baudžiamąsias bylas bei vykdant nuosprendį.

Baudžiamojo proceso sąvoka yra glaudžiai susijusi su teisingumo sąvoka, tačiau šios sąvokos yra pakankamai skirtingos ir jų negalima painioti. Teisingumas yra suprantamas, kaip teismo veikla, kuri yra vykdoma nagrinėjant ir spendžiant civilines, administracines bei baudžiamąsias bylas, ginant asmenų teises bei teisėtus interesus ir kuri yra pagrįsta tik įstatymo klausymusi. Taigi, baudžiamasis procesas padeda pasiekti teisingumo tikslus ir gali būti laikoma vienu iš teisingumo įgyvendinimo instrumentų. Baudžiamojo proceso ir teisingumo santykis yra dvejopas, taip viena vertus, kaip galima pastebėti iš pateiktų baudžiamojo proceso ir teisingumo apibrėžimų, baudžiamojo proceso sąvoka yra daug platesnė sąvoka už teisingumo sąvoką, nes baudžiamojo proceso sąvoka aprėpia ne tik teisėjo ir teismų, bet ir ikiteisminio tyrimo pareigūno bei prokuroro procesinę veiklą, nors kita vertus galima būtų teigti, jog baudžiamojo proceso sąvoka yra siauresnė už teisingumo sąvoką, nes teisingumas aprėpia teismų veiklą sprendžiant ne tik baudžiamąsias, bet ir civilines bei administracines bylas.

Baudžiamojo proceso mokslas yra suprantamas kaip visuma arba sistema teorinių teiginių, teisinių pažiūrų, idėjų, koncepcijų apie baudžiamojo proceso, kaip valstybinės teisinės veiklos, esmę, turinį bei tikslus. Svarbu suvokti, kad baudžiamojo proceso mokslas neapsiriboja vien tik dogmatine baudžiamojo proceso normų analize, bet apjungia savyje ir praktinį patyrimą, istorinį baudžiamojo proceso tyrinėjimą, žinias apie kitose valstybėse veikiančius baudžiamojo proceso modelius bei jų raidos, vystymosi tendencijas. Todėl galime sakyti, jog baudžiamojo proceso mokslo dalyką sudaro:

• Ikiteisminio tyrimo, prokuratūros ir kitų įstaigų bei teismų praktinė veikla, pasireiškianti tiriant nusikalstamas veikas ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas;

• tą veiklą reglamentuojančios teisės normos;

• procesiniai santykiai, atsirandantys tarp baudžiamosios procesinės veiklos dalyvių;

• baudžiamojo proceso istorija, jos raida ir plėtros tendencijos bei perspektyvos;

• tiesos nustatymo baudžiamosiose bylose dėsningumai, būdai ir metodai;

• užsienio šalių baudžiamojo proceso teorija ir praktika;

• mokslinių pažiūrų, idėjų, nuomonių visuma teoriniais ir praktiniais klausimais.

Baudžiamojo proceso mokslas yra priskiriamas prie socialinių mokslų, todėl ir jo pažinimo metodai yra paremti tais metodais, kurie yra būdingi visai socialinių mokslų sistemai. Baudžiamojo proceso pažinimo metodai gali būti suskirstyti į tris stambias grupes: bendruosius pažinimo, loginius ir specialiuosius tarpšakinius, kuriuos sudaro atskiri pažinimo metodai. Prie bendrųjų pažinimo grupės metodų galima priskirti:

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1574 žodžiai iš 3101 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.