Baudziamoji teise
5 (100%) 1 vote

Baudziamoji teise

TURINYS

I.Baudžiamosios teisės sąvoka 3

II.Baudžiamosios teisės esmė 5

III.Baudžiamoji teisė kaip valstybės teisės sistemos dalis 6

IV.Baudžiamoji teisė ir kitos socialinės normos 7

V.Baudžiamosios teisės funkcijos 8

VI.Baudžiamosios teisės sistema 10

VII.Baudžiamosios teisės mokslas 12

Naudota literatūra 13

I. BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS SĄVOKA

Baudžiamosios teisės sąvoka vartojama keliais aspektais:

a) Kaip teisės šaka;

b) Kaip įstatymų leidybos sritis;

c) Kaip mokslo sritis.

Šiuos aspektus atskleisime plačiau. Nusikalstama veikla kaip teisinis reiškinys yra susijusi su dviem labai svarbiais išeities momentais. Žmonių ar valstybės interesams apginti baudžiamaisiais įstatymais ar kitomis normomis yra nustatomas draudžiamų veiklų ratas. Asmuo, savo veiksmais pažeisdamas vieną ar kelis nustatytus draudimus, padaro žalą teisės saugomiems gėriams – t.y. nusikaltimą. Suprantama, kad dėl to neišvengiama teisinė pasekmė – bausmė. Taigi nusikaltimas ir bausmė – tai tos dvi pagrindinės kategorijos, kurių pagrindu formuojama visa teisės šaka – baudžiamoji teisė.

Atsižvelgiant į tai, kuriam iš šių dviejų elementų atiduodama pirmenybė, baudžiamosios teisės sąvoka gali būti konstruojama dvejopai. Jeigu į pirmą vietą iškeliamas nusikaltimas, tai bausmė bus logiška jo pasekmė. Tačiau svarbiausia gali būti laikoma nubaudimas už padarytą nusikaltimą. Tuomet nubaudimo pagrindas yra nusikaltimo padarymas. Iš čia dvejopai ir kildinama šios teisės šakos sąvoka: Penal Law arba Criminal Law. Lietuvių kalboje yra prigijusi tik viena sąvoka, kurios ištaka yra nubaudimas – baudžiamoji teisė.

Baudžiamoji teisė, kuri numato, kokios veikos yra draudžiamos ir kokios taikomos bausmės už nusikaltimų padarymą, paprastai vadinama materialiąją teise, skirtingai nuo baudžiamojo proceso ir bausmių vykdymo teisės, kurios laikomos formaliomis teisės šakomis.

Materialinė baudžiamoji teisė trumpai gali būti apibūdinta taip: tai teisės normų visuma, kuri uždraudžia veikas kaip nusikalstamas ir numato atitinkamas kriminalines bausmes kaip tokio draudimo nesilaikymo pasekmes.

Lietuvos teisės normos paprastai yra priimamos aukščiausiųjų valdžios organų įstatymų ar juos atitinkančių kitų aktų forma.

Žymiai sudėtingesnė yra kita problema. Šiuolaikinė baudžiamoji teisė daugelyje šalių ne kiekvieną baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką sieja su kriminalinės bausmės skyrimu. Yra nemažai atvejų, kai baudžiamoji atsakomybė realizuojama be kriminalinės bausmės. Lietuvos Baudžiamasis kodeksas (BK), kaip ir daugelio kitų šalių baudžiamieji įstatymai, numato, kad pilnamečiui, padariusiam nusikalstamą veiką, kuri nėra labai pavojinga, yra galimybė pritaikyti nekriminalinio pobūdžio poveikio priemones. Asmenims, kurie padarė nusikalstamas veikas būdami nepakaltinami dėl psichinės ligos ar kito psichikos sutrikimo, BK numato tvarką, kuria jiems taikomos medicinos priemonės.

Taigi šiuolaikinės baudžiamoji teisė nebeišsitenka tradiciniuose rėmuose, “nusikaltimas – bausmė”, o reglamentuoja kitus, su nusikalstamomis veikomis susijusius klausimus. Todėl tiksliau baudžiamąją teisę galima būtų apibrėžti taip: tai teisės normų visuma, kuri uždraudžia veikas kaip nusikalstamas ir numato už šių draudimų pažeidimą atitinkamas bausmes arba kitas poveikio priemones kaip šios veikos pasekmes, taip pat atleidimą nuo bausmės ar bausmės palengvinimą.

Aptariant baudžiamosios teisės sąvoką kartais jos turinys yra skirstomas į dvi dalis: baudžiamąją teisę objektyviąją prasme ir baudžiamąją teisę subjektyviąją prasme. Baudžiamoji teisė objektyviąją prasme – tai vi(suma įstatymo numatytų draudimų ar įpareigojimų, kurie išdėstyti baudžiamosios teisės normose. Šios baudžiamosios teisės normos apibrėžia saugomų teisinių gėrių apimtį ir jiems padaromos žalos pobūdį.

Tuo tarpu teisė subjektyviąja prasme iš esmės turi atsakyti į klausimą dėl valstybės teisės nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą. Iš pirmo žvilgsnio toks klausimo kėlimas gali pasirodyti ne visai korektiškas. Jeigu yra nustatyti draudimai, tai savaime egzistuoja teisė nubausti tokius asmenis, kurie šiuos draudimus pažeidė. Juk kiek gyvuoja valstybė – tiek nusikaltėliai yra baudžiami.

Valstybės teisė nubausti pirmiausiai atsiranda todėl, kad ji teisės normų pagrindu imasi reguliuoti tvarką visuomenėje. Todėl kiekvienas visuomenės narys turi teisę reikaluti, kad būtų užtikrintas saugumas, suprantama, jeigu jis pats elgiasi teisėtai.

Valstybės pareiga užkirsti kelią nusikaltimams yra atsiradusi ne iš kažkur, o betarpiškai iš jos pačios paskirties. Teisės nustatytai tvarkai užtikrinti valstybės panaudoja įvairias priemones, tarp jų ir teisės pažeidėjų nubaudimą bei taisymą.

II. BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS ESMĖ

Visų pirma reikia pabrėžti, kad nusikaltimas kaip socialinis reiškinys neatsiranda iš niekur. Tam, kad šis juridinis faktas atsirastų, baudžiamoji teisė iki jo padarymo privalo nustatyti atitinkamus draudimus nedaryti kokių nors veiksmų ar, atvirkščiai, įpareigoti visuomenės labui tam tikru būdu elgtis (pvz., nevogti, nežudyti arba mokėti lėšas savo vaikams išlaikyti, tinkamai atlikti
tarnybos pareigas).

Baudžiamoji teisė gina, už kokių draudimų ar įpareigojimų nevykdymą nustatoma baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamoji teisė gina iš tikrųjų tokias svarbias vertybes kaip gyvybę, sveikatą, orumą, lytinę laisvę, nuosavybę, pačios valstybės egzistavimo sąlygas ir daugelį kitų.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 852 žodžiai iš 2802 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.