Baudziamoji teise
5 (100%) 1 vote

Baudziamoji teise

112131415161718191

Baudžiamosios teisės specialioji dalis

A. Abramavičius

1 tema. BT SD ir jos sistema

BT SD sąvoka ir jos normos

BT – baudžiamųjų teisės normų, apibrėžiančių NV požymius ir nustatančių kriminalines bausmes už jų padarymą, visuma.

Bendrosios dalies normos apibrėžia baudžiamojo įstatymo tikslus, baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir kt. Čia reguliuojami bendri, su asmens baudžiamąja atsakomybe susiję, klausimai.

Specialiosios dalies normos apibrėžia konkrečias nusikalstamas veikas. Aprašomos konkrečios NV sudėtys ir numatomos bausmės už jų padarymą. Specialiąją dalį bendriausia prasme galima apibrėžti kaip normų, numatančių konkrečias NV ir nustatančių atitinkamas bausmes už jų padarymą, visumą.

SD normų specifika:

1. SD normos pasižymi didesniu konkretumo laipsniu. Jos susijusios su atitinkamų NV padarymu.

2. Ne visada vien tik iš pačios SD normos galima išsiaiškinti konkrečios NV požymius. Kartais baudžiamojo įstatymo SD straipsnių dispozicija tik bendrais bruožais apibūdina nusikalstamos veikos požymius. O konkretus šių požymių turinys atskleidžiamas kituose teisės aktuose.

3. Kartais NV požymiai baudžiamuosiuose įstatymuose sukonstruoti taip, kad iš pačio BK straipsnio nėra aiškus šio požymio turinys. Tokie požymiai – vertinamieji. Jų turinys nėra atskleidžiamas nei BK, nei kituose teisės aktuose. Pvz., didelė žala, didelė nelaimė ir pan. Šių požymių turinį nustato pats asmuo, kuris taiko šią normą. Nustatomas remiantis sisteminiu, loginiu, gramatiniu aiškinimo metodais.

4. Pasitaiko normų – definicijų. Tai normos, kuriose paaiškinamos BK SD vartojamos sąvokos.

5. BK SD yra normų, kuriose reglamentuojami asmens atleidimo nuo BA pagrindai (227 str.).

6. BK SD normų struktūra.

Dvi nuomonės:

1. Susideda iš dispozicijos ir sankcijos.

2. Susideda iš hipotezės, dispozicijos ir sankcijos.

Baudžiamasis įstatymas numato didelį draudžiamų veikų ratą. Būdinga, kad BT normos išdėstomos ir grupuojamos tam tikra tvarka.

BK SD sistema ir jos sudarymo principai

Naujas BK ir jo SD

1. Naujajame BK ir jo SD yra žymiai daugiau skyrių nei senajame BK (buvo 13, dabar 32). Pagrindinis kriterijus šių skyrių išskyrimui – rūšinis NV objektas. Viena vertus, detali NV reglamentacija padeda tiksliau nustatyti NV objektą ir NV vietą sistemoje. Kita vertus, vargu ar pateisinamas tam tikrų SD skyrių, susidedančių tik iš dviejų str., išskyrimas (pvz. 27 sk.). Tai kiekybinis požymis.

2. Buvo ginčas, nuo kokio skyriaus turi prasidėti naujasis BK. I skyrius – nusikaltimai žmogiškumui ir karo nusikaltimai. Taigi SD sudaryta priklausomai nuo ginamo teisinio gėrio vertingumo.

3. Reglamentuojant BA, atsisakyta administracinės prejudicijos.

4. Atsisakyta pakartotinumo ir teistumo kaip NV kvalifikuojančių požymių.

5. BK SD kai kuriuose straipsniuose tiesiogiai nurodoma, kad BA atsiranda tik esant nukentėjusio asmens skundui, jo teisėto atstovo pareiškimui ar prokuroro reikalavimui.

6. Asmuo baudžiamas už NV padarymą dėl neatsargumo tik tada, kai tai numatyta BK SD straipsnyje.

7. SD straipsniuose nurodoma, kada už NV atsako juridinis asmuo.

8. Konstruojant NV sudėtis ir numatant konkrečią bausmę, vartojama formuluotė „tas, kas padarė,…baudžiamas…“. Taigi akcentuojamas subjektas.

9. Visos NV suskirstytos į baudžiamuosius nusižengimus ir nusikaltimus.

2 tema. NV kvalifikavimo teoriniai pagrindai

NV kvalifikavimas – viena iš plačiai BT–e vartojamų sąvokų. Ji taikoma teisėsaugos institucijų veikloje. Yra mokyklų, kuriose NV kvalifikavimas priskiriamas BPT-ės sričiai. Lietuvoje prie BT-ės.

NV kvalifikavimo taisyklės susijusios ir su materialiąja, ir su procesine teise.

Kvalifikavimas – kokybė (lot. kvalis).

BT moksle NV kvalifikavimas pripažįstamas BK normos parinkimas ir pritaikymas asmens, padariusio NV, atžvilgiu.

NV kvalifikavimas kaip procesas ir kaip rezultatas, įtvirtintas procesiniu dokumentu (nuosprendis). Tai skirtingos nuomonės. Bet norint procesiniame dokumente įtvirtinti tam tikrą rezultatą, reikia, visų pirma, ištirti padarytą NV. Taigi NV kvalifikavimas turi dvejopą reikšmę:

1. Kaip tam tikras procesas, kurio metu asmens veikoje nustatomi vieni ar kiti NV požymiai.

2. Kaip šio proceso rezultatas, konstatuojant, kad asmens padarytos NV požymiai atitinka NV sudėties požymius.

Dėl sąvokos dvi nuomonės:

1. NV kvalifikavimas – tik tapatumo (atitikties) tarp požymių, esančių asmens padarytoje NV, ir NV sudėties požymių, numatytų BK normoje, nustatymas.

2. NV kvalifikavimas – ne tik tokio tapatumo nustatymas, bet ir šio tapatumo įtvirtinimas atitinkamuose procesiniuose dokumentuose.

Taigi iš šių dviejų nuomonių galima skirti NV kvalifikavimą siaurąja ir plačiąja prasme. Mums – plačiąja, t.y. ne tik nustatymas, bet ir įtvirtinimas.

Pagal tai, kas kvalifikuoja NV, skiriami:

1. Oficialus NV kvalifikavimas. Atlieka įgaliotos institucijos (prokuratūra, teismai) ir tai sukelia teisinius padarinius.

2. Neoficialus. Atlieka, kas tik nori. Nesukelia jokių teisinių padarinių.

NV kvalifikavimo teisinis pagrindas

Paprastai nurodoma, kad tai yra baudžiamasis įstatymas. Pagal A. Abramavičių, ne baudžiamasis įstatymas, o NV sudėtis, kuri yra aprašyta baudžiamajame įstatyme, nes NV sudėtis yra teorinis asmens,
padariusio NV, patraukimo BA-ėn pagrindas.

Kokie turi būti NV sudėties požymiai, kad būtų galima jais remtis kvalifikuojant NV:

1. Šie požymiai turi būti tiesiogiai nustatyti įstatyme arba vienareikšmiškai iš jo išplaukiantys.

2. Šie požymiai turi būti būdingi visoms tos rūšies veikoms.

3. NV sudėties požymiai negali būti išvestiniais iš kitų požymių.

4. Vienas ar keli požymiai turi keisti ar atskirti NV, t.y. negali būti NV sudėčių su identiškais požymiais.

5. Bent vieno NV sudėties požymio, aprašyto baudžiamajame įstatyme, nebuvimas leidžia tvirtinti, kad NV yra nepadaryta.

6.

BK SD normų konkurencija

BK SD normų visuma nesudaro idealios loginės sistemos, tad egzistuoja viena iš problemų – normų konkurencija. Tai tie atvejai, kai atsakomybę numato kelios BK SD normos. Veika yra viena, bet šioje veikoje yra dviejų ar daugiau BT normų požymių. Pvz. kyšininkavimas yra vienas iš piktnaudžiavimo tarnyba atvejų. Bet BK yra du skirtingi straipsniai: vienas nustato BA už kyšininkavimą, kitas už piktnaudžiavimą tarnyba.

Tarp konkuruojančių normų visada yra glaudus ryšys ir priklausomybė. Bendras konkuruojančių normų bruožas – jos apibrėžia tos pačios NV požymius. Tačiau tokio apibrėžimo apibendrinimo kryptis bei pilnumas skiriasi.

Konkuruojančios normos pagal apimtį ir turinį dalinai sutampa, todėl ir kyla konkurencija.

BK SD normų konkurencijos formos:

1. Bendrųjų ir specialiųjų normų konkurencija. Būdinga tai, kad viena norma numato tam tikrų veikų ratą, o kita tik atskirus tokių veikų atvejus. Šios normos skiriasi pagal abstrakcijos laipsnį. Pvz. BK 129 str. 1 d. Nužudymas ir 130 str. nužudymas labai susijaudinus. Specialioji norma, be bendrojoje normoje esančių požymių, turi ir tam tikrus specifinius požymius. Tokiu atveju taikoma specialioji norma, kadangi tiksliau atspindi padarytos NV požymius. Sunkiausia nustatyti, kuri norma bendroji, o kuri specialioji. Šis atvejis tai pat vadinamas BT normų konkurencija pagal apimtį.

2. Specialiųjų normų konkurencija. Trys atvejai:

1. Kai konkuruoja normos su kvalifikuojančiais veiką požymiais. Pvz. vagystė, vagystė įsibraunant į patalpą ir didelio turto vagystė. Tokiu atveju taikoma norma, kuri numato sunkesnį kvalifikuojantį požymį.

2. Kai konkuruoja norma su kvalifikuojančiais požymiais ir norma, turinti privilegijuojančių požymių. Pvz. kvalifikuotas dviejų ir daugiau žmonių nužudymas ir nužudymas didžiai susijaudinus. Turėtų būti taikoma norma, turinti privilegijuojančių požymių.

3. Kai konkuruoja normos su privilegijuojančiais požymiais. Taikoma ta norma, kuri turi labiau privilegijuojantį požymį.

3. Visumos ir dalies konkurencija (pagal turinį). Pvz. BK 138 str. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

BK 180 str. plėšimas, kurio sudėtis apima ir nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu atveju bus kvalifikuojama pagal plėšimą, t.y. taikoma norma, kuri nustato visumą.

Reikia skirti BT normų konkurenciją nuo BT normų kolizijos. Kolizija yra tada, kai normos viena kitai prieštarauja. Vienintelis kolizijos pašalinimo kelias – vienos iš normų panaikinimas. Tai neigiamas dalykas. O konkurencija nėra prieštaravimas. Jos išvengti neįmanoma.

3 tema. Nusikaltimai žmogiškumui ir karo nusikaltimai

Esmė: 1. Sąvoka ir sistema

2. Genocidas (99 str.)

3. Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis (100 str.)

Sąvoka ir sistema

BK SD 15 sk. esantys straipsniai numato BA už nusikaltimus žmogiškumui ir karo nusikaltimus. Šiame skyriuje yra 15 straipsnių, kuriuose nustatyta BA už labai įvairias veikas, kuriomis kėsinamasi į karo vedimo taisykles ir keliama grėsmė atskirų žmonių grupių sveikatai ir gyvybei.

Šių NV vieta BK rodo, kokią svarbią reikšme įstatymų leidėjas skiria šių veikų grupei. Visos šios nusikalstamos veikos yra nusikaltimai.

Šio skyriaus pavadinimą ir jame esančių normų turinį didžiąja dalimi lėmė Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai. Dauguma normų perkelta iš Romos baudžiamojo statuto. Senajame BK tokio skyriaus nebuvo. Buvo tik genocidas ir karo nusikaltimai.

1998 07 17 priimtas Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutas.

Jau šumerai ir majai pripažino tam tikras karo vedimo taisykles.

Tarptautinis nusikalstamumo didėjimas lėmė, kad 1889 m. G. Listo iniciatyva buvo įsteigta Tarptautinės baudžiamosios teisės sąjunga, kuri pasiūlė parengti tarptautines BT nuostatas. 1919 m. Versalio taikos sutartyje buvo nuostatų dėl fizinių asmenų, padariusių nusikaltimus taikai, BA-ės.

1927 m. Varšuvoje įvyko pirma tarptautinė BT unifikavimo konferencija, kurioje visus tarptautinius pažeidimus buvo pasiūlyta skirstyti į tarptautinius ir tarptautinio pobūdžio nusikaltimus.

Iki Niurnbergo tribunolo, nusikaltimo žmogiškumui samprata buvo neatsiejama nuo karo nusikaltimo sampratos ir buvo vienas iš karo nusikaltimo porūšių. 1945 m. įvyko Niurnbergo procesas, kuriame buvo patvirtintas Niurnbergo karo tribunolo statutas. Jame pirmą kartą tarptautinėje teisėje buvo apibūdinti nusikaltimai žmogiškumui ir karo nusikaltimai. Dar buvo išskirti nusikaltimai taikai. Pagal šį statutą nusikaltimai žmogiškumui buvo pripažinti: civilių gyventojų žudymas, trėmimas, pavergimas, naikinimas. Karo nusikaltimai: tam tikrų kariavimo įstatymų ar papročių
(įkaitų ir karo belaisvių žudymas, kankinimas miestų ir kaimų griovimas nesant kariniam būtinumui ir pan.).

Šis procesas – tarptautinių BT normų atsiradimo ir kodifikavimo pradžia. Tai pirmasis teismas, kuriame buvo teisiami žmonės kalti karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui padarymu. Tačiau Niurnbergo procesas neužkirto kelio masiniam žmonių naikinimui. Toliau veiklą šia kryptimi tęsė JT, kodifikuodamos BT. Plėtojama norminė bazė reglamentuojant šiuos nusikaltimus. JT nusikaltimų taikai ir žmonijos saugumui kodeksų projektai – 1954 m., 1991 m. 1998 m. priimtas Romos statutas. Įsigaliojo 2002 07 01. Lietuva ratifikavo. Pagal šį statutą Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijai priklauso:

1. Genocido nusikaltimai

2. Nusikaltimai žmogiškumui

3. Karo nusikaltimai

4. Agresijos nusikaltimai

Jis ne tik apibrėžia teismo kompetenciją, numato taisykles, bet ir apibrėžia minėtų nusikaltimų rūšių požymius. Kilo ginčas, ar nusikaltimai žmogiškumui gali būti padaromi tik karo metu. Nuspręsta, kad ne tik.

Rūšiniai požymiai:

Objektas.

Kėsinamasi į žmonių gyvybę, sveikatą, laisvę, orumą ir pan. Daroma žala ne tik atskirų žmonių, bet ir tautų, nacijų, religinių, politinių grupių prigimtinių teisių įgyvendinimui ir apsaugai. Tai visuotinai pripažintų ir tarptautinėje teisėje įtvirtintų bei jos saugomų vertybių, gėrių visuma, kuri užtikrina žmonijos saugaus egzistavimo pagrindus. Nukentėjusysis – tam tikros žmonių grupės. Didelis nukentėjusiųjų skaičius – skiriamasis šių nusikaltimų požymis.

Objektyvioji pusė.

Dauguma nusikaltimų padaroma veikimu, išimtiniais atvejais neveikimu. Skiriamasis požymis – itin sunkūs padariniai. Būdingos sudėtinės sudėtys, trunkamosios sudėtys.

Subjektas.

Šie nusikaltimai yra sudėtinė tam tikros valstybės politikos dalis. Be valstybės, jos struktūrų palaikymo jie praktiškai negali būti padaromi. Dvi nuomonės dėl subjekto.

a. Valstybė. Nelabai tikslu.

b. Valstybė ir konkretus fizinis asmuo (dvejopos atsakomybės principas). Valstybė patraukiama politinėn ir materialinėn, fizinis asmuo baudžiamojon atsakomybėn. Asmenys gali būti valstybės, jos institucijų vadovai. Subjektais kartais įvardijami faktiniai valstybės atstovai.

Subjektyvioji pusė.

Tyčiniai nusikaltimai. Kai kurių nusikaltimų būtinasis požymis – specialus tikslas (pvz. genocidas).

Rūšys:

1. Nusikaltimai žmogiškumui

2. Karo nusikaltimai

1. Nužudymo tipo nusikaltimai

2. Persekiojimo nusikaltimai

3. Nusikaltimai, kurie pažeidžia visuotinai pripažintas karo vedimo taisykles.

Genocidas (99 str.)

Kaip atskira nusikaltimų žmogiškumui rūšis išskirta Niurnbergo procese. 1948 m. JT priėmė konvenciją „Dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimams ir nubaudimo už jį“. 1992 AT-a prisijungė prie šios konvencijos, t.y. buvo numatyta BA už Lietuvos gyventojų genocidą. Tai buvo vienintelis įstatymas, kuriame buvo nustatyta BA už vieną atskirą NV. 1998 m. šis įstatymas pakeistas, o BA už genocidą perkelta į BK 71 str. Šis straipsnis buvo priskirtas valstybinių nusikaltimų grupei.

Genocido objektas

Bendriausia prasme genocidu pažeidžiamos žmonijos ar jos dalies saugumo bei egzistavimo sąlygos. Tiesiogiai juo kėsinamasi į asmenų, sudarančių nacionalinę, etninę, rasinę, religinę, politinę, socialinę grupę, gyvybę, sveikatą ir laisvę. Dėl tokio kėsinimosi kyla pavojus šių žmonių grupių egzistavimui. Pagrindinis tiesioginis objektas yra asmenų egzistavimo ir išlikimo sąlygos.

Genocido objektyvioji pusė

Pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu.

Veikų rūšys:

1. Dalyvavimas žudant žmones, priklausančius tam tikrai grupei. Taip pat organizavimas ir vadovavimas šiai veikai. Dalyvavimas gali būti padaromas veikimu ir neveikimu.

2. Šių žmonių kankinimas ar žalojimas, to organizavimas ir vadovavimas tam.

3. Šių žmonių protinio vystymosi trikdymas.

4. Šių žmonių deportavimas (priverstinis iškeldinimas iš jų gyvenamosios vietos).

5. Šių žmonių vaikų priverstinis perdavimas kitoms grupėms.

6. Šių žmonių gyvenimo sąlygų, lemiančių jų visų ar jų dalies žūtį ar ribojančių jų gimstamumą, sudarymas.

Nacionalinė grupė – tam tikrų žmonių grupė, priklausanti tam tikrai nacijai. Tai istorinė bendrija, susidariusi kalbos, kultūros, papročių, religijos pagrindu.

Etninė grupė – istoriškai susiformavusi, pastovi žmonių, susijusių tautiniais ryšiais, grupė, priklausanti tai pačiai kultūrinei aplinkai.

Rasinė grupė – grupė žmonių, priklausančių tam tikrai rasei.

Religinė grupė – grupė žmonių, susijusių bendromis religinėmis pažiūromis ir įsitikinimais.

Politinė grupė – grupė žmonių, susijusių bendromis politinėmis pažiūromis.

Socialinė grupė – grupė žmonių, susijusių ekonominiais, profesiniais ryšiais ar turintys tokį patį išsilavinimą.

Pagal Lietuvos BK genocidas galimas žmonių, priklausančių socialinei ar politinei grupei, atžvilgiu. Tarptautiniuose šaltiniuose nurodoma, kad genocidas galimas etniniu, tautiniu religiniu, rasiniu, nacionaliniu pagrindu. Mūsų BK išplėtė genocido pagrindus iki politinio ir socialinio.

Genocido subjekto sąvoka

1. Genocido subjektas – tai tik valstybių vadovai arba aukštas pareigas užimantys
pareigūnai, kurie turi įgaliojimus panaudoti ginklus (per siaura).

2. Genocido subjektas – tai ne tik valstybių ar tam tikrų politinių organizacijų atstovai, bet ir teroristinių grupuočių atstovai (per platu).

3. Genocido subjektas – tai asmenys, kurie teisiniu ar faktiniu ryšiu yra susiję su valstybę (pagal dėstytoją).

Genocido subjektų grupės:

1. Tai tam tikri valstybės pareigūnai, užimantys tam tikras aukštas pareigas. Šie valstybės pareigūnai turi galimybę realizuoti tam tikrą valstybės politiką. Tai reikia nustatyti.

2. Tai faktiniai valstybės atstovai, kurie veikia valstybės vardu nesant ar neveikiant oficialiai valdžiai.

3. Tai privatūs asmenys, kurie nėra valdžios atstovai, bet genocido veikas atlieka valstybės pareigūnų pavedimu.

Genocido subjektu gali būti asmuo, sulaukęs 16 metų. Tik pagal Prancūzijos BK genocido subjektu gali būti ir juridinis asmuo.

Genocido subjektyvioji pusė

Jis padaromas tiesiogine tyčia. Būtinu genocido požymiu yra specialus tikslas. Genocido atveju svarbiausia nustatyti tai, kad siekiama fiziškai sunaikinti tokią dalį žmonių, priklausančių tam tikrai grupei, kad ši grupė nustotų egzistuoti kaip vienetas.

(100 str. per seminarą)

4 tema. Nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai (BK SD XVI skyrius).

Iki naujo BK įsigaliojimo šita NV grupė buvo vadinama valstybiniai nusikaltimai.

Šiais nusikaltimais iš esmės yra pažeidžiama konstitucinė santvarka. Į konstitucinės santvarkos sąvoka įeina valstybės nepriklausomybė ir teritorijos vientisumas, tad šio skyriaus pavadinimas yra netikslus. Būtų pakakę pavadinti „Nusikaltimai Lietuvos konstitucinei santvarkai“.

Objektas

Rūšinis šių veikų objektas yra konstitucinė santvarka ir jos elementai: nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas. Kai kurių nusikaltimų papildomu objektu gali būti ir kiti teisiniai gėriai.

Objektyvioji pusė

Dauguma šių nusikaltimų galima padaryti tik veikimu. Kai kurie iš nusikaltimų gali būti padaryti ir neveikimu, ir veikimu. Daugelio nusikaltimų sudėčių yra formalios. Kai kurios sudėtys yra ir materialios (valstybės simbolių išniekinimas). Kai kurių nusikaltimų konstitucinei santvarkai sudėčių būtinuoju požymiu yra nusikaltimo padarymo laikas.

Subjektas

Subjektas gali būti tik asmuo nuo 16 metų. Kai kurių nusikaltimų subjektams būdingi specialūs požymiai (117 str. tik Lietuvos valstybės pilietis, 125 str. tik asmuo, kuriam valstybės paslaptis buvo patikėta ar sužinojo dėl savo tarnybos). 2004 m. priimtas 1231 str., pagal kurį gali atsakyti ir juridinis asmuo.

Subjektyvioji pusė

Dauguma šių nusikaltimų yra tyčiniai, tik 125 str. ir 126 str. gali būti padaromi ir neatsargiai.

Valstybės perversmas (BK 114 str.)

Senajame BK tokios savarankiškos nusikaltimo sudėties nebuvo. Tada už tokią veiklą nusikaltėliui būtų kvalifikuojamas valstybės išdavimas.

Objektas

Pagrindinis objektas – valstybės konstitucinė santvarka. Papildomas – valstybės nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas.

Siekis nušalinti teisėtai demokratiškai išrinktą valstybės valdžią nekonstituciniu būdu.

Objektyvioji pusė

Sąmokslas – tai slaptas susitarimas prieš ką nors politiniais tikslais. Straipsnio prasme sąmokslas – tai asmenų ar jų grupuočių susitarimas bendrai veikiant užgrobti ar neteisėtai išlaikyti valdžią visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje.

Objektyvioji pusė pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu.

1. Sąmokslo valstybės perversmui įvykdyti organizavimas. Tai pastangos suburti asmenis, grupuotes, organizacijas valstybės perversmui įvykdyti. Pasireiškia vieno ar kelių asmenų veikla sudaryti sąlygas sąmokslui įvykdyti. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo sąmokslo pradžios.

2. Dalyvavimas tokiame sąmoksle. Tai gali būti padėjimas ir pan. Galimas ir neveikimas. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai jis padarė tą veiką, kurią buvo įpareigotas padaryti.

3. Dalyvavimas valstybės perversme. Dalyvauti valstybės perversme galima ir nedalyvaujant sąmoksle. Tai kai atliekamos konkrečios veikos, siekiant įvykdyti valstybės perversmą, nedalyvaujant sąmoksle. Galimas ir veikimas, ir neveikimas.

Valstybės perversmas gali būti taikus ir smurtinis.

Subjektas

Subjektu gali būti fizinis pakaltinamas 16 metų asmuo. Tai gali būti ir pilietis, ir užsienietis ir asmuo be pilietybės.

Subjektyvioji pusė

Tai tyčinis nusikaltimas. 1 d. tik tiesiogine tyčia, o 2 d. gali būti padaromas ir netiesiogine tyčia.

BK 114 str. 2 d. yra numatyti kvalifikuojantys požymiai:

1. Ginkluotos jėgos panaudojimas darant valstybės perversmą. Tai bet kuri ginkluota žmonių grupė.

2. Valstybės perversmas, sukėlęs sunkių padarinių. Tai tie atvejai, kai dėl valstybės perversmo ilgam laikui sutrikdomas valstybės institucijų darbas, kai dėl valstybės perversmo žūsta bent vienas žmogus ar yra sužalojamas didelis skaičius žmonių. Sunkūs padariniai yra ir turtinė materialinė žala valstybei.

Valstybės perversmas apima ir visas kitas nusikalstamas veikas. Atsako tik pagal šį straipsnį, o ne pagal NV sutaptis.

BK 114 str. 3 d. numatyta, kada asmuo atleidžiamas nuo BA už valstybės perversmą. Pagal šią dalį nuo BA atleidžiamas tik sąmoksle dalyvavęs asmuo, bet ne asmuo, kuris
organizavo sąmokslą ar dalyvavo valstybės perversme. Asmuo dalyvavęs sąmoksle atleidžiamas nuo BA tik tada, jei jis savo noru valstybės institucijai suteikė svarbią informaciją apie rengiamą valstybės perversmą. Tai turi būti padaryta iki baudžiamojo persekiojimo pradžios. Svarbi informacija yra tokia, jei ja remiantis galima demaskuoti sąmokslininkus, užkirsti kelią valstybės perversmui.

Kėsinimas į LR prezidento gyvybę (115 str.)

Ši veika kvalifikuojama neatsižvelgiant į pasikėsinimo motyvus (dėstytojas nesutinka).

Objektas

Pagrindinis tiesioginis objektas – Lietuvos konstitucinė santvarka. Papildomas – žmogaus gyvybė. Nukentėjusiuoju yra LR prezidentas. Juo gali būti tik Konstitucijos nustatyta tvarka išrinktas LR prezidentas ir einantis savo pareigas. Pagal konstitucijos 89 str. tam tikrais atvejais prezidento pareigas laikinai eina seimo pirmininkas. Bet jis negali būti nukentėjusiuoju.

Objektyvioji pusė

Pagal BK 115 str. baudžiama už kėsinimąsi. „Kėsinimosi“ sąvokos negalima tapatinti su sąvoka „pasikėsinimas“. Pirmoji yra platesnė ir ji apima tiek rengimąsi, tiek pasikėsinimą, tiek baigtą pasikėsinimą. Šis nusikaltimas laikomas baigtu jau nuo rengimosi momento. Tai nukirstinio nusikaltimo sudėtis. Pagal dėstytoją galima padaryti šį nusikaltimą ir veikimu, ir neveikimu.

Kėsinimusi turi būti siekiama atimti LR prezidento gyvybę.

Subjektas

Juo gali būti pakaltinamas 16 metų asmuo nepriklausomai nuo jo pilietybės.

Subjektyvioji pusė

Padaroma tiesiogine tyčia. Asmuo gali nežinoti, kad kėsinosi į prezidento gyvybę, tai tokiu atveju jo veika kvalifikuojama pagal BK 129 str.

Darant valstybės perversmą, tuo pačiu gali būti pasikėsinta ir į LR prezidento gyvybę. Šiuo atveju kaltininko veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 114 str.

Galimi atvejai, kai Lietuvos pilietis karo metu ar po karo padėties paskelbimo kėsinasi į LR prezidento gyvybę, tai tokiu atveju kaltininko veika turėtų būti kvalifikuojama iš sutapties pagal BK 115 str. ir 117 str.

Išdavystė (117 str.)

Tai specialioji norma „Padėjimo kitai valstybei veikti prieš LR“ (BK 118 str.) normos atžvilgiu.

Objektas

Pagrindinis tiesioginis objektas yra LR nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas.

Objektyvioji pusė

Pasireiškia alternatyviomis veikomis:

1. Perėjimas į priešo pusę. Tai perėjimas, perskridimas, kitoks perbėgimas pas priešą. Perėjimu į priešo pusę yra laikoma savanoriška tarnyba priešo kariuomenėje ar represinėse struktūrose.

2. Padėjimas priešui veikti prieš LR. Ši veika gali pasireikšti labai įvairiais ardomaisiais veiksmais, nukreiptais prieš LR. Šiuo atveju padėjimas gali būti daromas tiek savo iniciatyva, tiek vykdant priešo užduotį.

Priešu laikoma valstybė, su kuria LR yra karo būklėje arba su kuria vyksta ar gresia ginkluotas konfliktas dėl ko paskelbta karo padėtis. Būtinuoju požymiu yra nusikaltimo padarymo laikas: karo metas arba po karo padėties paskelbimo. Karo metas yra laikotarpis, kai paskelbtas karas arba vyksta tarptautinis konfliktas, kurio dalyvė yra LR. Karo padėtis – tai LR Konstitucijos ir karo padėties įstatymo nustatyta ypatinga teisinė padėtis, kuri įvedama prireikus ginti tėvynę nuo ginkluoto užpuolimo ar jo grėsmės atveju.

Perėjimo atveju nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas perėjo į priešo pusę.

Padėjimas laikomas baigtu nuo to momento, kai padaroma konkreti veika, kuria siekiama padėti priešui.

Kontakto užmezgimas su priešu, pažadas veikti jo interesais negali būti laikomas kaip baigtas nusikaltimas.

Subjektas

Specialus subjektas. Tai 16 metų pakaltinamas Lietuvos pilietis (ir karys, ir civilis). Jei panašią veiką padaro asmuo be pilietybės arba užsienietis, tai esant tam tikroms sąlygoms jo veika kvalifikuojama pagal BK 118 str.

Subjektyvioji pusė

Išdavystė padaroma tik tiesiogine tyčia. Šiuo atveju svarbiausia, kad asmuo suvokia (tai reikia nustatyti), kad jis savo veiksmais padeda priešui. Motyvai ir tikslai kvalifikavimui reikšmės neturi.

Padėjimas kitai valstybei veikti prieš LR (BK 118 str.) (per seminarą)

Šnipinėjimas (BK 119 str.)

Pirmoje dalyje yra pagrindinė sudėtis, antrame – kvalifikuota. Vertinant su kitais 16 skyriaus nusikaltimais bendriausia prasme šnipinėjimas yra viena iš padėjimo kitai valstybei veikti prieš LR forma. Darant šį nusikaltimą renkama, paviešinama tam tikra informacija, kuri gali pakenkti LR konstitucinei santvarkai.

Objektas

Pagrindinis tiesioginis objektas yra LR saugumas. Dalykas yra specifinis. Dalykas yra tam tikra informacija ir materialūs dalykai, teikiantys tą informaciją. Ši informacija kaip nusikaltimo dalykas gali būti dvejopo pobūdžio:

1. Tai informacija, esanti LR paslaptimi. Valstybės paslaptis – tai valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptinta informacija, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali sukelti grėsmę LR suverenitetui, gynybinei galiai ir pan.

2. Tai informacija, nesanti LR paslaptimi. Tokia informacija gali būti šio nusikaltimo dalyku tik tada, kai ji domina užsienio žvalgybą. Ta informacija turi būti perduodama užsienio žvalgybos prašymu arba jai be jos prašymo (str. 2 dalis).

Objektyvioji pusė

Alternatyvūs veiksmai:

1. Informacijos pirkimas. Tai atvejai, kai
informacija gaunama už materialų atlyginimą.

2. Pagrobimas. Tai tam tikra informacijos rinkimo rūšis. Gali būti atviras ir slaptas, smurtinis ir nesmurtinis. Kvalifikavimui tai reikšmės neturi. Bendrąja prasme pagrobimas yra informacijos paėmimas ir jos užvaldymas. Kai pagrobiamas materialus daiktas, turintis tam tikros informacijos, kvalifikuojama tik pagal 119 str., t.y. nėra sutapties su vagyste.

3. Kitoks informacijos rinkimas ir perdavimas. Kitoks informacijos rinkimas – tai atvejai, kai duomenys ar dalykai yra renkami bet kuriuo būdu, pvz. pasiklausant pokalbių, stebint ir t.t.

Informacijos perdavimas kitai valstybei ar jos organizacijai – tai atitinkamų duomenų pranešimas raštu, žodžiu, internetu, pateikiant susipažinti ir kt. Galimi atvejai, kai informacija, esanti valstybės paslaptimi, renkama panaudojant šantažą, psichinį ar fizinį smurtą ir pan. Abramavičius: šantažo sudėtis apima ir šantažą, ir psichinį smurtą. Jei šnipinėjant padaromi sunkūs sveikatos sutrikdymai ar nužudoma, kvalifikuojama kaip sutaptis.

Šnipinėjimas laikomas baigtu, kai asmuo savo iniciatyva pradeda rinkti atitinkamą informaciją, turėdamas tikslą ją perduoti atitinkamam adresatui, ir bent dalį jos įgyja. Ši sudėtis formali.

Subjektas

Pakaltinamas 16 metų LR pilietis, užsienietis ar asmuo be pilietybės. Jei pilietis šnipinėja karo metu ar po karo padėties paskelbimo, kvalifikuojama kaip išdavystė.

Subjektyvioji pusė

Tiesioginė tyčia. Būtinas subjektyviosios pusės požymis yra specialus tikslas: informacijos rinkimas siekiant perduoti užsienio valstybei ar jos organizacijoms. Kai tokios veikos atliekamos neturint tikslo perduoti, gali būti kvalifikuojama pagal 124 str. – neteisėtas disponavimas informacija, kuri yra valstybės paslaptis.

Kolaboravimo, 121 ir 122 str. nebus

Piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais (123 str.)

Diskutuotina, ar apskritai reikalinga tokia NV sudėtis, nes tai tam tikras piktnaudžiavimo (228 str.) atvejis. Bet atskiriama pagal subjekto specifiką.

Objektas

Pagrindinis ir tiesioginis – valstybės interesai. Papildomais objektais gali būti įvairūs teisiniai gėriai, priklausomai nuo veikos pobūdžio, pvz. valstybės ir visuomenės saugumas ir kt.

Objektyvioji pusė

Alternatyvios veikos:

1. Įgaliojimų viršijimas. Tai atlikimas veiksmų, kurių asmuo nebuvo įgaliotas atlikti.

2. Sąmoningas pareigų neatlikimas. Tai neatlikimas tų veiksmų, kuriuos asmuo buvo įgaliotas atlikti.

3. Sąmoningas netinkamas pareigų atlikimas.

Kad asmuo būtų patrauktas BA-ėn, visos šios veikos turi prieštarauti LR interesams.

BA atsiranda tik jeigu dėl padarytų veikų atsiranda didelė žala ar tokia žala galėjo atsirasti. Ši žala gali būti tiek materialaus, tiek nematerialaus pobūdžio.

Gali būti padaroma ir veikimu, ir neveikimu.

Subjektas

Specialus – tik asmuo, oficialiai įgaliotas atstovauti LR palaikant santykius su kita valstybe, jos organizacijomis ar tarptautine vieša organizacija. LR ex oficio gali atstovauti LR Prezidentas, Premjeras ir užsienio reikalų ministras.

Subjektyvioji pusė

Tyčinė NV. Motyvai, tikslai įvairūs. Jei tokia NV siekiama padėti kitai valstybei veikti prieš LR, tai kaltininko veika kvalifikuojama pagal 117 ar 118 str.

Neteisėtas disponavimas informacija, kuri yra valstybės paslaptis (124 str.)

Objektas

Bendrąją prasme – LR saugumas. Pavojingumas yra tas, kad jei informacija, esančia valstybės paslaptimi, disponuoja daug asmenų, tai kyla grėsmė, kad tokią informaciją gali sužinoti užsienio valstybės ar jų žvalgybos.

Dalykas – informacija, pripažinta LR paslaptimi, materialūs daiktai, kurių turinys arba informacija apie juos gali atskleisti valstybės paslaptį.

Objektyvioji pusė

Alternatyvios veikos:

1. Tokios informacijos neteisėtas įgijimas. Tai tokios informacijos gavimas bet kokiais būdais. Jei tokia informacija renkama siekiant perduoti užsienio valstybei ar jos organizacijoms, bus šnipinėjimas.

2. Jos perleidimas. Tai tokios informacijos perdavimas, pardavimas, pranešimas asmeniui neturinčiam teisės ja disponuoti. Perleidimas gali pasireikšti ir tokios informacijos paviešinimu bet kokia forma.

3. Neteisėtas tam tikrų materialinių daiktų laikymas. Tai tokių daiktų turėjimas savo žinioje, neturint leidimo dirbti su valstybės paslaptimi.

Sudėtis formali ir NV laikoma baigta nuo nurodytų veikų atlikimo momento.

Subjektas

16 metų pakaltinamas asmuo. Skiriamasis požymis nuo 125 str. tas, kad subjektas yra asmuo, neturintis teisės disponuoti informacija, esančia valstybės paslaptimi, ir kurią sužinojo ar gavo ne dėl savo tarnybos ar darbo, o dėl viešųjų funkcijų atlikimo.

Subjektyvioji pusė

Tiesioginė tyčia. Inkriminuojama tik tada, kai nėra šnipinėjimo požymių.

126, 127, 128 str. nebus.

Valstybės paslapties atskleidimas (BK 125 str.)

Subjektas ypatumai leidžia šią NV atskirti nuo panašių NV, pvz. BK 124 str.

Objektas

Pagrindinis tiesioginis yra valstybės saugumas plačiąja prasme. Tam tikrais atvejais gali turėti ir tam tikrus fakultatyvius objektus. Tai gali būti žmogaus sveikata, gyvybė ir kt.. Dalykas yra informacija, esanti LR paslaptimi.

Objektyvioji pusė

Tai informacijos, esančios valstybės paslaptimi, atskleidimas. Tai reiškia, kad tokia informacija laikoma atskleista, kai ją sužino
vienas pašalinis asmuo. Tokios informacijos atskleidimas gali būti padaromas ir veikimu, ir neveikimu. Veikimu atskleidžiama, kai ji pašaliniam asmeniui atskleidžiama raštu, žodžiu, paskelbiama arba parodoma (dokumentų, daiktų parodymas ir pan.). Neveikimu atskleidimas pasireiškia, kai asmuo, kuriam patikėta valstybės paslaptis, nesilaiko jos saugojimo, naudojimo ar darbo su ja specialių taisyklių.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 4685 žodžiai iš 9261 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.