Baudžiamojo proceso referatas
5 (100%) 1 vote

Baudžiamojo proceso referatas

11213141

Turinys

Teisės į gynybą principas bei jo įtvirtinimas tarpautiniuose

bei Lietuvos Respublikos teisės norminiuose aktuose . . . . . . . . . . . . . . . 3

Teisės į gynybą principo realizavimo garantijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6

Teisės į gynybą neužtikrinimo procesiniai padariniai . . . . . . . . . . . . . . . 16

Praktinė užduotis . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 19

Literatūros sąrašas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . 22

Teisės į gynybą principas bei jo įtvirtinimas tarpautiniuose bei Lietuvos Respublikos teisės norminiuose aktuose

Gynyba – tai subjektyvi asmens teisė gintis nuo įtarimo, kad jis yra padaręs nusikaltimą, ar nuo pareikšto kaltinimo. Ši teisė gali pasireikšti:

– visiškai ar iš dalies neigiant kaltinimą;

– ginčijant atskirus kaltinimo punktus;

– pateikiant įrodymus, švelninančius atsakomybę;

– siekiant išvengti neteisėto ar per daug griežto nuosprendžio ir pan.

Teisės teorijoje detalizuojama, kad teisė į gynybą turi būti garantuota ne tik įtariamajam, kaltinamajam, teisiamajam, bet ir nusikaltimo aukai, baudžiamajame procese pareiškusiai civilinį ieškinį. Kaip savo knygoje “Lyginamoji baudžiamoji teisė” teigia Jean Pradel: “Šios teisės, priklausančios ir nusikaltimo aukai, ir persekiojamam asmeniui visada buvo laikomos svarbiomis.”

Šios teisės svarbą patvirtina ir tai, kaip plačiai ji atskleidžiama ir su atitinkama garantijų sistema įtvirtinama pamatiniuose žmogaus teisių ir laisvių gynybai skirtuose tarptautiniuose dokumentuose. Visuotinės žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos deklaracijos 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kurio baudžiamoji byla nagrinėjama teisme, turi būti sudarytos visos būtinos gynybos garantijos.

Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę visiškos lygybės sąlygomis į tokias garantijas: turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai ir susisiekti su savo pasirinktu gynėju; stoti prieš teismą ir gintis pats arba per savo pasirinktą gynėją, o jei jis neturi gynėjo, jam turi būti išaiškinta tokia jo teisė; visuomet, kai teisingumo interesai toreikalauja, turėti paskirtą jam gynėją nemokamai, jei jis neturi pakankamai lėšu tam gynėjui atsilyginti; apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti teisę, kad tie liudytojai būtų apklausti, taip pat, kad gynybos liudytojai būtų iškviesti ir apklausti tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams (14 str. 3 d. b,d,e punktai).

Analogiško turinio ir paskirties nuostatos išdėstytos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies b,c,d punktuose.

Gynybos baudžiamajame procese užtikrinimo svarbą ne kartą yra pabrėžęs ir Europos žmogaus teisių teismas. Byloje Poitrimolo prieš Prancūziją buvo nurodyta, kad kaltinamojo teisė būti veiksmingai ginamam nėra absoliuti, tačiau ji yra viena iš esminių teisingo proceso elementų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau tekste – Konstitucijos) 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įtariamojo, kaltinamojo teisė į gynybą nuo pat baudžiamosios bylos proceso pradžios: “Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo ar pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą.”

Garantuojant konstitucinę teisę į gynybą baudžiamajame procese, Lietuvos teisės sistemoje, atsižvelgiant į atitinkamus tarptautinius standartus, yra įtvirtintas gynybos institutas, kurį reglamentuoja atitinkami Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliaus tekste – Baudžiamojo proceso kodeksas, BPK) penktas skirsnis “Proceso dalyviai, jų teisės ir pareigos”, bei atskiri įstatymai. Naujajame Lietuvos Republikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau tekste Naujasis baudžiamojo proceso kodeksas) gynybos institutas įtvirtintas III skyriaus antrame skirsnyje “Gynyba” .

Teisė į gynybą per visą bylos procesą gali būti įgyvendinama pačiam ginantis, tačiau galima pasinaudoti ir kvalifikuoto teisininko – advokato pagalba. Baudžiamojo proceso kodekso 54 straipsnis reglamentuoja, kad gynėjais leidžiama būti tik advokatams. Tuo tarpu Naujasis baudžiamojo proceso kodeksas reglamentuoja plačiau: “Advokato pavedimu gynėju gali būti advokato padėjėjas, jeigu tam neprieštarauja ginamasis. Advokato padėjėjas negali būti gynėju nagrinėjant teisme bylą dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo”

Asmuo gali turėti kelis gynėjus (BPK 53 str.). Todėl valstybė konstituciniu lygiu įpareigota užtikrinti teisę į gynybą, visų pirma privalo rūpintis, kad šalyje būtų institucija, galinti teikti žmonėms kvalifikuotą teisinę pagalbą ir baudžiamosiose bylose. Tokia institucija yra advokatūra. Kaip reglamentuoja Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 2 straipsnis – “Advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis”

Taigi, advokatūra yra atskirta nuo valstybės ir veikia savivaldos pagrindais. Tai leidžia savo profesines funkcijas vykdyti nepriklausomai. Be to, valstybė atsakinga ir už tai, kad ši teisinė paslauga būtų prieinama visiems, kuriems ji
reikalinga. Ne mažiau svarbu ir tai, kad gynėjo paslaugomis asmenys galėtų pasinaudoti nepriklausomai nuo savo finansinių galimybių. Todėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso561 straispnis nustato: “Kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ir teismas, kurių žinioje yra byla, taip pat advokatų susivienijimo vadovas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turi teisę visiškai arba iš dalies atleisti įtariamąjį, kaltinamąjį ar teisiamąjį nuo teisinės pagalbos apmokėjimo.

Kai įtariamąjį, kaltinamąjį ar teisiamąjį nuo teisinės pagalbos apmokėjimo atleidžia kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas arba teismas, advokato darbo apmokėjimo išlaidas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atlygina valstybė”

Advokato išlaidas valstybė apmoka ir tais atvejais, kai gynėjui dalyvauti bylos procese pagal įstatymą yra būtina, tačiau gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar teisiamasis arba jiems pavedus arba sutikus, kiti asmenys. Tada gynėją privalo paskirti kvotėjas, tardytojas, teisėjas ar teismas.

Teisės į gynybą principo realizavimo garantijos

Įgyvendindamas konstitucines teisės į gynybą nuostatas bei vadovaudamasis tesingumo principais Baudžiamojo proceso kodekso 56 straipsnis numato būtinąjį gynėjo dalyvavimą: “Gynėjo dalyvavimas atliekant kvotą, parengtinį tardymą ir teisminį nagrinėjimą yra būtinas:

1) bylose, kuriose įtariamas ar kaltinamas nepilnametis;

2) bylose dėl nusikaltimų, kuriuos yra padarę neregiai, kurtieji, nebyliai ir kiti asmenys, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalintys patys pasinaudoti teise į gynybą;

3) kai įtariamasis, kaltinamasis ar teisiamsis nemoka kalbos, kuria vyksta procesas;

4) bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos

5) kai yra prieštaravimų tarp įtariamųjų, kaltinamųjų ar teisiamųjų gynybos interesų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją;

6) bylose, kuriose dalyvauja valstybinis kaltintojas;

7) kitais atvejais, kai tai reikalinga teisingumo interesais.”

Pirmi penki šio straipsnio punktai reglamentuoja gynėjo būtinajį dalyvavimą ikiteisminiame tyrime, o šeštasis – teisme.

Gynėjo dalyvavimas garantuojamas nuo to momento, kai paaiškėja aukščiau minėtos aplinkybės.

Kadangi baudžiamasis įstatymas nenustatė baigtinio sąrašo atvejų, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tai teisingumo interesas užtikrinamas atsižvelgiant į:

– įtariamajam, kaltinamajam, teisiamajam inkriminuojamo nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei už inkriminuojamo nusikaltimo padarymą numatytoas bausmės pobūdį ir dydį. Pavyzdžiui, jei už inkriminuojamo nusikaltimo padarymą kaltinamajam gresia griežta bausmė, pripažinimas itin pavojingu recidyvistu, viso turto konfiskavimas ar priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymas, jei šių atvejų neapima BPK 56 straipsnio pirmos dalies antras punktas;

– faktinį ar/ir teisinį bylos sudėtingumą. Šio kriterijaus atžvilgiu gynėjo dalyvavimas būtinas, jei kaltinimas iš esmės grindžiamas įslaptintų liudytojų parodymais ar faktiniai duomenimis, gautais teismo ekspertizių ar kita forma panaudotų specialių žinių pagalba.

– baudžiamosios bylos tyrimo etapą bei kaltinamojo (įtariamojo, teisiamojo) faktinę padėtį jame. Gynėjo dalyvavimas besąlygiškai turi būti užtikrinamas tuomet, jei įtariamasis yra sulaikytas ar jam kardomąja priemone skirtas suėmimas.

– įtariamojo, kaltinamojo, teisiamojo asmenybę ir su tuo susijusias jo galimybes efektyviai gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Būtinasis gynėjo dalyvavimas užtikrinamas baudžiamojo persekiojimo ir teisingumo institucijoms perėmus bylą savo žinion ir kiekvieną kartą atliekant veiksmus, turinčius reikšmės baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens procesiniam statusui ir gynybos galimybėms (pvz. jį sulaikant, pareiškiant jam kaltinimą, apklausiant, atiduodant teismui ir pan.). Bylos tyrimo ar nagrinėjimo metu nustatę bent vieną požymį, kuris suponuoja būtiną gynėjo dalyvavimą, bei atsižvelgdami į teisingumo interesus baudžiamojamo persekiojimo ir teisingumo institucijų pareigūnai privalo nedelsiant patikrinti, ar procese dalyvauja įtariamojo, kaltinamojo, teisiamojo gynėjas.

Naujajame baudžiamojo proceso kodekse šalia aukščiau minėtų būtinų gynėjo dalyvavimo atvejų prisideda dar keli nauji. Tai reglamentuota 51straipsnyje: “Gynėjo dalyvavimas būtinas: (…)

6) nagrinėjant byją kaltinamajam nedalyvaujant

7) tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamaisi yra suimtas;

8) kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui.”

Sukonkretindamas konstitucinės teisės į gynybą nuostatas ir nustatydamas jų įgyvendinimo garantijas, Baudžiamojo proceso kodeksas ne tik leidžia įtariamajam, kaltinamajam pačiam arba su advokato pagalba gintis nuo pirmųjų procesinių veiksmų, bet ir nustato gynėjo kvietimo, paskyrimo ar pakeitimo tvarką. (BPK 53, 54, 55 str.). Tai svarbios realijos, efektyvios gynybos garantijos. Pirmieji procesiniai veiksmai – sulaikymas, apklausa gali turėti esminę įtaką kaltinimo, tyrimo krypčiai, todėl atitinkamai ir gynybos pobūdžiui. To garantija – advokato dalyvavimas atliekant šiuos veiksmus.

Įtariamasis, kaltinamasis, teisiamasis
savo nuožiūra gynėju pasirinkti bet kurį advokatą iš praktikuojančių advokatų sąrašo, kuriuo visiškai pasitiki ir kuriam paveda atstovauti savo gynybos interesus. Jeigu kaltinamasis yra ribotai veiksnus, neveiksnus, nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, ar dėl fizinių ar psichinių trūkumų pats negali teisingai suvokti ir pasinaudoti teise į gynybą, tai teisę kviesti gynėją, kuriuo visiškai pasitiki įgyvendina įstatyminiai įtariamojo,kaltinamojo, teisiamojo atstovai – tėvai (įtėviai), globėjai, rūpintojai, atstovai įstaigų ir organizacijų, kurių rūpyboje yra įtariamasis, kaltinamasis, teisiamasis. Kiti asmenys – vaikai, sutuoktinis, giminaičiai, draugai – gali įtariamajam, kaltinamajam, teisiamajam pakvisti gynėją tik turėdami pavedimą ar sutikimą. Įtariamojo, kaltinamojo, teisiamojo pavedimas pakviesti gynėją (nebūtinai konkretų advokatą) ar jo sutikimas, kad procese dalyvautų konkretus advokatas gali būti išreiškiamas tiek raštu tiek žodžiu.

Nuo teisės turėti advokatą atsiradimo momento teisingumo institucijų pareigūnai išaiškina šią teisę įtariamajam, kaltinamajam, teisiamajam bei sudaro realias faktines galimybes susitikti su įtariamojo, kaltinamojo, teisiamojo nurodytais asmenimis, kad apsvarstyti konkretaus advokato kvietimo klausimą. Jei įtariamasis, kaltinamasis, teisiamasis yra suimtas ir prašo bylą tiriančio pareigūno apie jo norą turėti gynėją informuoti šeimos narius ar artimus giminaičius, pareigūnas turi nedelsiant perduoti šią informaciją įtariamojo, kaltinamojo, teisiamojo nurodytiems asmenims. Jeigu tokių asmenų nėra, nepavyksta jų rasti, tai bylą tiriantis pareigūnas pats iškviečia įtariamojo, kaltinamojo, teisiamojo pasirinktą ar kitą gynėją.

Įtariamojo sulaikymo protokolą ar nutarimą skirti kardomąją priemonę surašęs pareigūnas privalo nedelsiant (kitais atvejais – betarpiškai prieš apklausiant asmenį įtariamuoju) raštu pranešti ir išaiškinti įtariamajam ir įstatyminiam jo atstovui teisę kviesti dalyvauti procese gynėją. Įtariamajam taip pat turi būti išaiškinta, jog jis turi teisę matytis ir konsultuotis su gynėju dar iki pirmos apklausos momento ( t.y. iki apklausiant jį įtariamuoju). Procesine prasme labai svarbu yra tai, kad išaiškinus šias teises surašomas protokolas, kuriame pažymimas arba įtariamojo prašymas turėti gynėją arba įtariamojo atsisakymas gynėjo pagalbos šiame procesiniame etape. Protokole turi būti pažymėtas tikslus laikas, kada įtariamajam buvo išaiškintya teisė kviesti gynėją.

Jeigu apklausai iškviečiamas asmuo, kuris nėra sulaikytas ryšium su tiriamu nusikaltimu ir jam nėra skiriama kardomoji priemonė prieš pareiškiant kaltinimą ir šis pareigūnų kviečiamas asmuo nėra kviečiamas kaip įtariamasis, teisėsaugos institucijų pareigūnai prieš apklausą privalo pranešti ir išaiškinti jam teisę atsisakyti duoti paaiškinimus (parodymus) prieš save, savo šeimos narius ir artimus giminaičius. Jeigu atsisakymą duoti paaiškinimus ar parodymus apklausai iškviestas asmuo motyvuoja tuo, kad jis atsisako aktyviai dalyvauti savęs apkaltinimo procese, tai nuo šio momento jam pripažįstama teisė turėti gynėją (Konstitucijos 31 str. 3, 6 d.). Jo prašymu gynėjo dalyvavimas turi būti užtikrintas ir tolimesniame bylos nagrinėjimo procese.

Kaltinamojo, įstatiminio jo atstovo arba kaltinamajam pavedus ar sutikus, bet kurio kito asmens pakviestam gynėjui turi būti užtikrinta galimybė dalyvauti procese nuo to momento, kai priimamas nutarimas opatraukti asmenį kaltinamuoju (BPK 48 str. 2d., 161, 162 str.), arba nutarimas iškelti šiam asmeniui baudžiamąją bylą sumarinio proceso tvarka (BPK 445, 446 str.), arba teisėjo nutartis iškelti šiam asmeniui baudžiamąją bylą privataus kaltinimo proceso tvarka (BPK 126, 261 str.). Nutarimą (nutartį) priėmęs pareigūnas privalo nedelsdamas raštu pranešti ir išaiškinti kaltinamajam ir įstatiminiam jo atstovui teisę kvieti procese dalyvauti gynėją. Kaltinamajam taip pat turi būti išaiškinta teisė susitikti ir konsultuotis su gynėju iki apklausiant jį kaltinamuoju. Ši teisėsaugos pareigūnų pareiga neišnyksta, jei kaltinamasis gynėją turėjau jau būdamas įtariamuoju ar prieš tai jau buvo atsisakęs gynėjo. Išaiškinus šias teises, surašomas protokolas, kuriame pažymimas prašymas turėti gynėją. Kaltinamojo gynėjui turi būti sudarytos galimybės dalyvauti procese.

Teisiamasis gali turėti kelis gynėjus, tačiau su išlyga, kad jie yra kviečiami paties teisiamojo, įstatyminio jo atstovo ar kitų asmenų iniciatyvą ir sąskaita. Valstybė savo sąskaita negarantuoja kelių gynėjų dalyvavimo procese. Kartu čia reikia akcentuoti ir tokį momentą, kad teisė turėti kelis gynėjus teisiamajam atsiranda nuo teisėjo (teismo) nutarties atiduoti kaltinamąjį teismui priėmimo momento.

Gynėjas – tai savarankiškas proceso subjektas, baudžiamojo proceso įstatymo specialiai įgalintas padėti įtariamajam, kaltinamajam ir teisiamajam kvalifikuotai gintis nuo iškilusio įtarimo ar pareikšto kaltinimo, atstovauti jo teisse ir interesus bylos tyrimo ir nagrinėjimo procese bei teikti jam visokeriopą teisinę pagalbą. Gynėjais gali būti tik advokatai įrašyti į praktikuojančių advokatų sąrašą (Advokatūros įstatymo 18 str.), kurį sudaro teisingumo
sis, kaltinamasis, teisiamasis su advokatu ar advokatais pasirašo teisinės pagalbos sutartį. Tačiau BPK 55 str. 2 dalyje numatyta tvarka gynėjas įtariamajam, kaltinamajam, teisiamajam prašant gali būti paskirtas kvotėjo, tardytojo ar teisėjo sprendimu.

Nemažiau svarbu yra procesiškai įforminti gynybos institutą. Kad galėtų atlikti pavedimus pagal teisinės pagalbos sutartį, gynėjas pateikia advokato orderį arba teisinės pagalbos sutarties nuorašą, patvirtintą advokato parašu ir advokatų kontoros antspaudu. Advokato orderyje nurodomi konkretūs veiksmai, kuriems atlikti įgalintas gynėjas. Gynėjas gali dalyvauti byloje tik pateikęs nurodytus dokumentus.

Jeigu gynėjas dalyvavo bylą nagrinėjant teisme ir šiam pavedimui vykdyti byloje yra advokato orderis, tai šiame teisme nagrinėjant iš naujo bylą po jos papildymo arba po nuosprendžio panaikinimo, jeigu procese dalyvauja tas pats gynėjas, naujas orderis nereikalingas. Jeigu gynėjas dalyvavo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir šiam pavedimui vykdyti yra advokato orderis, o po to šis teismas nagrinėjo skundą antrą kartą apeliacine tvarka dėl naujo nuosprendžio, tai apeliacinės instancijos teisme dalyvaujant tam pačiam gynėjui, naujas orderis taip pat nereikalingas (Teismų praktika, Nr.8, p.190).

Labai svarbu ir pasitikėjimas advokatu. Teisė kviestis norimą gynėją yra būtina prielaida, kad įtariamojo, kaltinamojo, teisiamojo gynyba būtų organizuojama ir vykdoma gynėjo ir ginamojo visiško tarpusavio pasitikėjimo pagrindu. Tačiau ši teisė nėra absoliuti, ir užtikrinama įtariamajam, kaltinamajam, teisiamajam tik tuomet, jei jis finansiškai pajėgus atlyginti pasirinkto gynėjo teisinės pagalbos išlaidas.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2514 žodžiai iš 4986 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.