Baumanas etika ir moralumas baumano filosofijoje
5 (100%) 1 vote

Baumanas etika ir moralumas baumano filosofijoje

ĮVADAS

Zygmuntas Baumanas (g.1925) yra vienas žymiausių šiuolaikinės britų sociologijos atstovų, Lydso (Leeds, Anglija) universiteto profesorius. Kaip vienas iškiliausių postmodernybės teoretikų savo darbuose jis domisi įvairiais šiandienos visuomeninio gyvenimo reiškiniais ir procesais – kultūra, politika, etika ir moralumu, laisve ir daugeliu kitų. Lietuvoje Z.Baumanas yra žinomas, bet mažai nagrinėtas autorius. Todėl šiame referate siekiama giliau pažvelgti i originalius Z.Baumano darbus ir aptarti vieną svarbiausių jo nagrinejamų temų – etiką ir moralumą bei socialinį saitą. Šių temų konstrukcijos bus aptariamos per modernybės ir postmodernybės priešstatos prizmę.

Etika ir moralumas

Etika ir moralumas yra viena iš pagrindinių temų, einančių per visą Z.Baumano kūrybą. Didžia dalimi remdamasis žymiu dabarties mastytoju moralistu E.Levinu, Z.Baumanas kuria savitą moralumo sampratą iš postmodernios sociologinės perspektyvos pozicijų. Postmodernus požiūris į moralumą pristatomas kaip alternatyvus moderniajam. Anot Z.Baumano, moderni perspektyva moralės fenomenus bandė aiškinti per etinių teorijų prizmę. Dauguma modernybės sociologinių moralumo naratyvų siekė moksliškumo ir racionalaus moralumo paaiškinimo. Gi postmoderni perspektyva yra bandymas į moralumą pažvelgti per postmodernios patirties prizmę.

Kaip matyti, etikos ir moralumo klausimą autorius bando nagrinėti modernybės ir postmodernybės palyginimo pagalba. Todėl ir šiame referate etikos ir moralumo problematika bus aptarta modernybės ir postmodernybės požiūriu.

Modernybė: moralumas kaip etinio kodekso konstrukcija

Z.Baumanas modernybės ištakų ieško renesansinėje epochoje. Renesansas jam – moderniųjų laikų priešaušriai. Pasaulio istorijoje renesansas žinomas kaip Atgimimo epocha, įkūnijusi visuomeninį-politinį ir kultūrinį pakylėjimą (Italijoje – XIVa., kitose Vakarų Europos šalyse – XV-XVIa.).

Pasak Z.Baumano, šio visaapimančio atgimimo metu iškyla nauja žmogaus kaip chameleono vizija, atrandama nauja jo laisvės pajauta. Įtikima neišsemiama žmogaus proto galia, jo aktyvumu ir veiklumu. Nauja žmogaus įvaizdžio konstrukcija pasiūlo ir kitokią pasaulio sampratą, priešingą iki tol vyravusiai katalikų bažnyčios pasaulėžiūrai. Įsitvirtina socialinės tikrovės projektas, kuris žvelgia i socialinę tvarką kaip į universalią, legitimuotą ir nepakeičiamą. Nauja socialinės tvarkos samprata – konstrukcionizmas – pakeičia prieš tai vyravusį esensializmą, įtvirtintą ir palaikomą katalikų bažnyčios ir tradicinio religingumo. Modernybės pasiūlytas savitas pasaulėvaizdis meta iššūkį ir scholastiniam viduramžių mokslui. Teologinį žinojimą keičia modernusis pozityvizmas, siekiantis moksliškai pagrįsti naują pasaulio ir žmogaus jame viziją.

Z.Baumanas šiuos pokyčius įvardina kaip modernybės revoliucija. Jos suformuoti ir iškelti nauji autoritetai – mokslinė-teorinė mintis ir politinė praktika – siekia žmonių lojalumo ir paklusnumo naujajai pasaulėžiūrai. Siekdami save apginti ir palaikyti esamą socialinę tvarką, jie remiasi etika kaip universalizuojančių taisyklių kodeksu, kuris disciplinuotų ir socializuotų žmogiškąją prigimtį, jo laisvą valią ir moralinę savastį.

Z.Baumanas formuluoja prielaidą, jog pati modernybės situacija atveria dideles etikos naratyvo galimybes. Etika modernybėje – kaip vienintelis moralinis kodeksas, kurio turi laikytis kiekvienas moralinis subjektas. Jis nėra natūralus žmonių gyvenimo bruožas. Jo vizija ir kriterijai turi būti sukurti, kad reglamentuotų visuomenės ir individo santykius. Tai sąlygoja moralumo kaip dirbtinio etinio darinio sampratą.

Buvimas su kitu kaip bendrabūvis modernybėje

Etikos ir moralumo problematika Z.Baumano kūryboje yra tampriai susijusi su žmogiškojo bendrabūvio traktuotėmis. Išsamesnės etikos ir moralumo analizės labui vertėtų jas aptarti.

Modernybė apie etiką kalba tik socialiniame kontekste, t.y. visuomenės ir individo priešstatos lygmenyje. Būtent visuomenės ir individo santykiai įgalina praktinį etinio kodekso ir teisingumo pritaikymą. Aptardamas individo ir visuomenės santykius, Z.Baumanas naudoja buvimo su kitu savoką, kurioje atsispindi ir etinė kito refleksija.

Visu pirma, buvimas su kitu yra simetriški santykiai. Juose lygiateisiškai dalyvauja abi pusės.

Antra, tokia žmogiškoji koegzistencija visada turi tikslą. Etiškas, racionaliai moralus elgesys santykyje su kitu buvo suvokiamas kaip turintis tikslą, veiklos orientyrus, atlygio siekį.

Trečia, tokiam žmogiškajam buvimui su kitu būdingas abipusiškumas. Jau pačioje tokių santykių pradžioje tikimąsi lygiaverčio kito kaip partnerio įsijungimo, grįžtamojo ryšio. Abipusiškumo lūkestis neseka iš moralinių paskatų bei impulsų.

Ketvirtas buvimo su kitu bruožas yra siekis susitarti. Sutariama laikytis griežtai apibrežtų ir sankcionuotų įsipareigojimų, išdėstytų sutartyje.

Anot Z.Baumano, buvimo su kitu simetrija, tikslingumas, abipusiškumas ir sutartinis pobūdis suponuoja socialinių veiksmų patikimumą ir ju apskaičiuojamumą. Tokia racionaliai orientuota veikla yra lengvai reguliuojama etinių taisyklių. Tokiu būdu autorius buvimą su kitu
atskleidžia kaip universalizuotą žmogiškosios koegzistencijos būdą, kuris nei prasideda, nei užsibaigia moralinėmis paskatomis, impulsais.

Buvimo su kitu metafora, slepianti modernybei priimtiną visuomenės ir individo bendrabūvio formą, įgalina kalbėti apie pareigą. Pareiga yra žinoma skirtingai nei atsakomybė, kuri yra jaučiama, ir jos turi būti laikomąsi. Taipogi ji įgalina operuoti ne individualios moralinės atsakomybės, o kolektyvinės, biurokratinės niekieno atsakomybės samprata. Ši atsakomybė yra deleguojama socialiai sukonstruotoms, viršindividualioms ekspertinėms institucijoms.

Būti su kitais – vadinasi, realizuoti savo socialumą, būti socialiniu asmeniu, kurti socialinę/kognityvinę erdvę. Šia metafora nusakoma visuomenė kaip stabili struktūra modernybėje.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 864 žodžiai iš 2813 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.