Bausmės
5 (100%) 1 vote

Bausmės

112131415161

Į Ž A N G A

Siekiant ir toliau tobulinti bausmės atlikimo politiką būtina kiek galima labiau tobulinti auklėjamąjį darbą su nuteistaisiais pataisos darbų įstaigose. Todėl ypatingą reikšmę reikia skirti psichologiniam-pedagoginiam ir socialiniam-psichologiniam auklėjamajam darbui, nes būtent čia vykdomas ryškus poveikis nuteistiesiems juos perauklėjant.

Galima išskirti tokius auklėjamojo darbo su nuteistaisiais faktorius, kaip pataisomojo darbo poveikio individualizaciją nuteistiesiems, kryptingas jų asmenybės tyrimas ir pažinimas, darbinio auklėjamojo efektyvumo padidėjimas ir auklėjimo darbo planų tobulinimas, atitinkamų sąlygų sudarymas, veiklaus nuteistųjų kolektyvo organizavimas.

Auklėjamojo darbo stovis eksperimentiniuose PDĮ būriuose apibendrinamai patvirtino mintį, kad pagrindinis šių įstaigų veiklos tikslas – nuteistųjų paruošimas gyvenimui laisvėje, socialiai naudingų ir įstatymui paklūstančių piliečių auklėjimas. Būtent todėl auklėjamųjų tikslų bausmės atlikimo visų lygių teisėtvarkoje užtvirtinimas, yra būtinas ir tikslingas. Dar daugiau , auklėjamojo darbo būriuose darbo analizė su lanksčia valdymo struktūra pademonstravo, kad būtina tobulinti prioritetinius nuteistųjų pataisomumo ir perauklėjimo tikslus ir rasti šio klausimo sprendimui teisėtvarkinį sprendimą.

BENDRI NUOSTATAI IR PRINCIPAI

1. Bausmės atlikimo tikslas yra nuteistųjų auklėjimas ir pataisymas įdiegiant laikytis įstatymo ir palankaus požiūrio į darbą, o taip pat jų ir kitų asmenų perspėjimas nedaryti naujų nusikaltimų.

2. Bausmės atlikimas turi būti pagrįstas tikslu perauklėti nusikaltėlį.

3. Gamybinė-ūkinė, spec.įspėjamoji ir kita veikla bausmės atlikimo įstaigose ir organuose, tyri būti nukreiptai nuteistojo pataisomumo tikslo realizavimą.

UŽDAVINIAI

Tobulinant būrio sistemą, kaip autoritetą, tikslinga apibrėžti pataisos įstaigų praktiko-psichologo uždavinius (vertingi ir būrio viršininkui):

a) atskirų nuteistųjų asmenybės ištyrimas, jų pagrindinių bruožų psichologinė diagnozė;

b) tarpusavio santykių charakterio tarp nuteistųjų analizė, socialinės-psichologinės padėties būryje įvertinimas;

c) rekomendacijų paruošimas įtemptų ir konfliktinių santykių profilaktikai tarp nuteistųjų ir darbuotojų;

d) dalyvavimas sudarant auklėjamuosius-profilaktinius darbo planus būryje;

e) kartu su auklėtoju individualaus auklėjamojo plano sudarymas, skirto konkrečiam nuteistajam;

f) psichologinės-pedagoginės veiklos, darbo su nuteistaisiais rezultatų suvedimas;

g) konsultavimasis dėl konkrečių nuteistųjų adaptacijos kalėjimo režime, o taip pat po jų paleidimo laisvėn;

h) padėjimas nuteistiesiems išsaugoti ir palaikyti atitinkamus socialinius ryšius;

i) neatidėliotinais atvejais darbuotojų konsultavimasis dėl likusių sunkumų tarnybinėje veikloje ir asmeniniame gyvenime.

Nuostatai ir principai būrio viršininkui vykdant perauklėmajį

darbą būrio sistemoje:

1. Į auklėmajį darbą atliekant laisvės atėmimo bausmę būtina žiūrėti kaip į sudedamąją nuteistųjų pataisymo proceso dalį, turinčią tikslą išvystyti jų sąmoningą požiūrį į savo pareigas visuomenei ir valstybei.

2. Panašaus pilietinio auklėjimo tikslas pasiekiamas vykdant užduotis, nukreiptas perauklėjimo procese į:

– formuoti ir tvirtinti nuteistajam pagarbą visuomeniniam darbui.

– diegti, kad šis laikytųsi įstatymo ir nenukryptų nuo bendrų moralės ir dorovės normų.

– bendrojo išsilavinimo ir kultūros lygio kėlimas.

– įdiegimas nuteistajam pozityvaus atsakingumo jausmo už savo veiksmus.

– įtikinimas nuteistojo grįžti prie normalaus gyvenimo be nuostatos pažeisti įstatymą.

3. Nuteistųjų požiūris į auklėjamąjį darbą ir dalyvavimas auklėjamosiose priemonėse priklauso nuo apibrėžto jų pataisymo laipsnio ir skatinami taikant įvairias stimuliavimo priemonės, numatytas įstatymų.

BŪRIO REIKŠMĖ

Būrys yra pagrindinis struktūrinis, pedagogine prasme vieningas kolektyvas, vieningas susivienijimas, kurio ribose būrio viršininkas, kaip auklėtojas organizuoja įvairią veiklą ir jai vadovauja, nustatydamas savo strategiją ir taktiką, o taip pat auklėjamojo poveikio metodus. Ir nors nuteistųjų bendra, gamybinė, mokomoji, visuomeninė veikla įjungia juos ir į kitus kolektyvus ( brigadą, klasę, sekciją ), pagrindiniu vedamuoju kolektyvu vis tiek lieka būrys. Jame formuojasi nuteistųjų tarpusavio santykiai ir suteikia galimybę visapusiškam jų perauklėjimui, kurį vykdo būrio viršininkas , kaip pagrindinio auklėjimo proceso organizatorius. Būrio sistema gyvuoja jau daugiau nei 30 metų. Ji pateisino save praktikoje kaip svarbus auklėjamojo poveikio nuteistiesiems organizacijos faktorius.

Visi iškilę pataisos darbų įstaigų organizavimo, o ypač psichologiniai-pedagoginiai sunkumai yra apibrėžiami, kaip taisyklė, turintys ypač didelę svarbą gamybinio principo realizavimui būrio sistemos plėtime ir vystyme. Visas šis periodas gali būti apibrėžtas kaip recidyvas tarnybinio, privalomojo diktato kaip socialinė vertybė ir pataisos darbų įstaigų darbuotojų profesionalumas, kai iniciatyva ir išmonė auklėjamajame darbe su nuteistaisiais, turint omenyje jų padėtį, yra nepaprastai svarbu. Darbe, iš tikrųjų, būrio viršininkas praktiškai
buvo stimuliuojamas kaip kieto diktato santykiuose su nuteistaisiais, vertinama ne jo asmenybė, bet kaip jis visas visumoje. Tai yra viena iš nepakankamos socialinės-psichologinės ir pedagoginės kompensacijos priežasčių pas pataisos darbų įstaigų pareigūnus ir jų nenoro vadovautis šiuolaikiniais auklėmojo poveikio nuteistiesiems metodais. Šiai situacijai išskirtinį dėmesį suteikia pedagogiškumo principo ugdymas formuojant būrius ir skyrius, o nuteistieji esantys atitinkamoje brigadoje papildomai skirstomi į specialius kontaktinius pirminius kolektyvus – grandis. Kaip parodė praktika, pedagogiškumo principo realizacija būrio sistemoje turėjo sunkumų tik tuo atveju, kad pasireiškė aplaidus požiūris į socialinę- psichologinę pedagoginio eksperimento pusę.

Nepaisant to eksperimentinis darbas tobulinant organizacinę struktūrą būrio grandyse pataisos darbų įstaigose strigdavo sprendžiant kai kuriuos ypač lokalius klausimus, tokius kaip:

– nuteistųjų sudėties stabilizacija būrio struktūriniuose padaliniuose, pedagoginių sąlygų nuteistųjų saviauklai sudarymas;

– nuteistojo asmenybės nustatymas, priklausomai nuo atitinkamo jam paskirto bausmės atlikimo laiko;

– nuteistojo laikymo sąlygų diferencijacija priklausomai nuo jo požiūrio režiminiams-auklėjamiesiems reikalavimams;

– būrio grandies struktūros, funkcijos ir kiekvieno jos elemento įsisavinimas, jų tarpusavio poveikio tvarka;

– praktikoje esančių dokumentų visumos, kurie naudojami būrio sistemoje ir jų pildymo tvarka;

– būrio sistemos veiklos krypčių planavimas ir jų derinimas su turimais plano dokumentais;

– praktikoje esančios dokumentų surašymo tvarkos, o taip pat jų panaudojimo tvarkos ( dėl ko reikia žinoti kas juos surašo, kiek laiko tai užima, kaip dažnai būrio sistemos valdymo procese jų reikia, kaip naudojami planiniai dokumentai griežtos atsiskaitomybės atvejais ).

Būrio reikšmė nuteistųjų pataisos ir perauklėjamo sistemoje, išreikšta šiais faktoriais:

1. Būryje funkcionuoja pakankamai daug priemonių ir būdų idealoginio poveikio nuteistiesiems: informaciniai užsiėmimai, teisinių ir ekonominių žinių švietimas politinformacija, pokalbiai įvairiomis temomis, kolektyvinis teleprogramų žiūrėjimas, spaudos konferencijos ir kitos auklėjamojo pobūdžio priemonės.

2. Auklėtojų kolektyvo ir nuteistųjų perauklėjimas, kompleksiškai suplanuoti auklėjamu darbu, geriausiai realizuojama būrio sistemoje.

3. Būrys yra pagrindinė organizacinio individualaus auklėjamojo darbo bazė, kuri nukreiptas į nuteistojo asmenybę.

4. Būryje susidaro pirminiai vienybės santykiai ir vadovaujantys organai – tai varomoji jėga iš nuteistųjų tarpo. Savarankiškai dirbančios grupės formuoja kolektyvinius santykius ir bendrą mastymą, per juos formuojasi kolektyvo poveikis bendro elgesio taisyklių laužytojams būryje.

BŪRIO VIRŠININKAS BŪRYJE

Būrio viršininkui, kaip pagrindiniam auklėjamojo proceso organizatoriui, kaip užimančiam tokias pareigas būrio sistemoje, pataisos darbų įstaigose skirta gana daug pareigų. Todėl geras būrio viršininko darbo organizavimasyra labai naudingas, kartais ypatingai liečiantis padidintus reikalavimus, kadangi tai VRM sistema.

Būrio viršininko dalyvavimo tiesioginiame auklėjamąjame darbe su nuteistaisiais analizė rodo, kad dėl neįprastų jų pareigų vykdymo , didelio darbo krūvio jie negali tuo užsiiminėti ilgiau nei 8 – 10 dienų per mėnesį. Įvertinant tai, kad būryje yra apie 120 – 140 nuteistųjų, tai perprasti kiekvieną galima nebent per 2 – 3 mėnesius.

Būrio viršininkas, o ypač jei nepatyręs, susiduria su įvairiomis nenumatytomis kliūtimis dirbdamas šį sunkų ir atsakingą darbą. Todėl galima išskirti keletą pagrindinių jo darbe pasitaikančių sunkumų:

– visų planavimo aspektų įsisavinimas individualiame auklėjamąjame darbe su nuteistaisiais , o taip pat pačių nuteistųjų saviveiklos organizavimo planavimas;

– pataisos darbų įstaigų reikšmė būrio sistemai, planavimai ir siūlymai, jos tobulinimas;

– analizė poveikio faktorių, turinčių įtakos būrio sistemai: būrio narių skaičius, kadrų ( inžinieriaus organizaciniam darbui, auklėtojų patarėjų, šefų ) parinkimas ir paskirstymas atitinkamoms grandims; parinkimo ir paskirstymo svarba, apimdama tokias kryptis kaip išsilavinimą, specialųjį paruošimą, auklėjamojo darbo patirtį, auklėtojų tarpusavio santykių pobūdį; saviveiklos organizavimo darbo kokybę, psichologinę-pedagoginę padėtį nuteistųjų būryje;

– objektyvių ir subjektyvių faktorių apibrėžimas, kurie sąlygos sėkmingą auklėjamąjį darbą būryje;

– auklėjamojo darbo su nuteistaisiais organizacijos priklausomybės laipsnio nuo padėties skirtumo nuteistųjų būryje nustatymas;

– moksliškai pagrįstos ir praktiškai patikrintosprincipų sistemos tobulinimas komplektuojančios būrį su pedagoginiu, režiminiu ir visuomeniniu įvairiapusiškumu;

– pasiūlymų, apie kompetencijos išplėtimą būrio viršininkui ir kitiems pataisos darbų įstaigų vadovų darbe, paruošimas, o taip pat būrio ir kitų pataisos darbų įstaigų kadrų vadovavimo veiksmų derinimas vykdant auklėjamąjį darbą;

– formų, principų ir rezultatų analizės įsisavinimas pravedant lenktyniavimus tarp pataisos darbų įstaigų būrių;


tarp šefuojančių organizacijų, įstaigų su kolonijos darbuotojais tvarkos įsisavinimas pravedant auklėjamuosius darbus kolonijoje;

– organizacinio auklėjamojo darbo būrio sistemoje pataisos darbų įstaigose perduodamos patirties įsisavinimas.

Susidaro įspūdis, kad tam tiru metu vienu iš auklėjamojo darbo būrio sistemoje būdų turi tapti mokslo pagrindais pagrįstas vadovavimas būriui, dar daugiau išplėstas būrio viršininko ir inžinieriaus organizaciniam darbui funkcinės pareigos jų dubliavimosi darbe likvidavimas, psichologinės-pedagoginės tarnybos įvedimas, režiminio buitinio aprūpinimo ypatingai svarbioms vadovaujančioms struktūroms įvedimas.

Optimalių būrio sistemos pataisos darbų įstaigose struktūrų eksprmentinį tobulinimą ir auklėjamojo proceso nuteistųjų būryje organizaciją tikslinga sekti sekančiomis kryptimis:

a) sudaryti organizacines ir socialines-psichologines salygas būryje siekiant išugdyti demokratinius pradus beatliekant baudžiamąjį nuosprendį, o t. p. profesionalią darbuotojų kolektyvo veiklą;

b) tobulinti auklėjamosios veiklos informacinę aprūpinimo sistemą būrio viršininkams, darbuotojams, įeinantiems į būrio viršininkų būrį;

c) aktyvuoti saviveiklos veiklą formuojančią nuteistuosius pagal principą: dalyvavimas darbe ir sprendimo priėmimas;

d) parūpinti organizacines psichologines sąlygas patenkinant principą: auklėjamasis bendras darbuotojų kolektyvo ir nuteistųjų darbas.

BŪRIO SUDARYMO ESMĖ

Siekiant vystyti būrio sistemos koncepciją atliekamas eksperimentas ieškant optimalių struktūrinių formų organizacijos būrio grandies ir nuteistųjų darbo panaudojimui pagal principą: būrys – gamybinis objektas. Taip vadinamas “ jaroslaviškas ” ekspermentas atsirado, iš esmės, kaip vienas iš bandymų tobulinti būrio sistemos organizacinį darbą. Būrys šiuo atveju tampa savotiška mikrokolonija. Tai aprūpina pataisomojo-darbinio proceso kompleksiškumą, taip kaip vadovaujančios struktūros nukreiptos į būrį, kaip visumą.

BŪRIO VIRŠININKO INDIVIDUALUS DARBAS SU NUTEISTAISIAIS

Praktika rodo , kad organizuojant auklėjamąjį darbą pataisos darbų įstaigose labai svarbu yra informacijos apie nuteistojo asmenybę ir jo socialinių-demografinių įpatybių surinkimas ir jos panaudojimas. Šis socialoginis nuteistojo asmenybės ištyrimas turi didelę reikšmę būrio sistemai pataisos reikalų įstaigose kaip pagrindinė perauklėjamosios grandies stadija. Nusikaltėlio asmenybės nustatymui plačiai naudojami tokie metodai kaip kruopštus nuteistojo asmens bylos išnagrinėjimas, pastovus jo veiksmų stebėjimas, pokalbis, laiškų išstudijavimas, raštiškas apklausos metodas, psichologinis-pedagoginis eksprmentas.

Nuo asmens bylos išnagrinėjimo – prasideda susipažinimas su asmenybe. Remiantis asmens bylos dokumentų analize būrio viršininkas gali susidaryti pirmą nuteistojo asmenybės vaizdą, apie jo darbą, šeimyninę padėtį, apie tai, koks nusikaltimas ir kokiomis aplinkybėmis jis pateko į koloniją.

Labai efektyvus būrio sistemai pataisos darbų įstaigose yra toks asmenybės tyrimo metodas, kaip stebėjimas. Stebint mes suprantame kryptingą, numatytą nuteistojo veiksmų priežastį ir įvairią jo veiklą kolonijos salygomis. Vienok, kai kurie psichiniai reiškiniai sunkiai išsiaiškinami pastovaus stebėjimo metodu. Būrio viršininkas negali vienareikšmiškai spręsti apie nuteistojo jausmus, mintis, norus, interesus ir jo beiklos. Tik sistemiškai stebint jo poelgius ir veiksmus galima matyti jo psichikos pasireiškimus.

Stebint nuteistojo veiksmus darbe, poilsio, kitų užsiėmimų metu, jo santykių su draugais ir giminėmis, būrio viršininkas pastebės jo psichikos pasireiškimus. Pagal kokius požymius mums galima spręsti apie realų asmenybių realius pojūčius ir veiksmus. Aišku, kad toks požymis gali būti vienas – šių asmenybių veiksmai.

Tokius stebėjimus rekomenduojama atlikti įprastinėse salygose: darbo metu, buityje, auklėjamojo poveikio metu. Tik tada šis metodas duoda apčiuopiamą efektą. Nuteistasis nežino, kad jį stebi ir veikia įprastai. O tai labai svarbu. Vienok efektą duoda tik kryptingas stebėjimas. Todėl tikslinga aiškiai išskirti tai, kas turi tapti tyrimo dalyku ir pagalvoti apie tai, kaip atlikti stebėjimą.

Nuteistojo stebėjimas turi būti ilgas ir sistemiškas. Jo rezultatai labai priklauso nuo pastovumo ir būrio viršininko pasiruošimo. Labai svarbu, kad nuteistasis visą bausmės atlikimo laiką, pradedant atvykimu į koloniją ir iki jo išleidimo laisvėn būtų viename būryje. Ir tik taip jie su psichologo pagalba sugebės visapusiškai ištirti nuteistojo asmenybę ir aktyviai dalyvauti perauklėjime. Daugiametė praktika ir konkretūs pavyzdžiai rodo, kad dažna būrio viršininkų pamaina ir nuteistųjų pervedimas iš vieno būrio į kitą neigiamai veikia visą auklėjamąjį darbą.

Stebėjimo rezultatai turi būti reguliariai užrašomi į individualaus darbo dienoraštį. Reikia žymėti nuteistojo poelgius bei veiksmus, o taip pat ir sąlygas, kuriomis jie buvo įvykdyti. Tai duoda galimybę atskleisti nuteistojo veikos motyvus, sužinoti jo polinkius, kas būtina teisingam jo veiklos įvertinimui, efektyvių psichologinio-pedagoginio poveikio metodų paieškai, jo asmenybės formavimosi ypatumų nustatymui. Užrašai turi būti aiškūs,
diferencijuoti, ir tik tada bus galima tinkamai parinktipoveikio priemones, sręsti iškilusius uždavinius ir susidaryti aiškią psichologinę-pedagoginę asmenybės charakteristiką.

Būrio viršininkui svarbu išmokti žymėti ir vidinius tvarkos pažeidėjų psichinės būsenos pasireiškimus, pasireiškiančius jų mimikoje ir pantomimikoje. Tai padės kaip papildoma informacija, apibūdinančia psichinį recidyvisto stovį, pavyzdžiui pasimetimą, abejonę, smalsumą susirūpinimą ir kt..

Stebėjimo metodas turi pasipildyti individualaus pokalbio metodu, kurio metu žinios išaiškėja. Laisvo pokalbio procese, kuris atliekamas draugišku tonu,būrio viršininkui pavyksta išsiaiškinti sunkumus, su kuriais susiduria nuteistieji, jų požiūrį į darbą, draugus, mokslą, priežastis (nors tai bus tik jo žodžiais tariant) atvedusias nuteistąjį į koloniją, jo blogųjų poelgių motyvus. Sėkmingai susiklostęs pokalbis gali padėti sudaryti gerus santykius tarp būrio viršininko ir nuteistojo.

Tokio pokalbio sėkmė labai priklauso nuo pirminio pasiruošimo jam, kuris apima visų pirma visas žinias apie auklėjamąjį, ne mažiau svarbu kruopščiai numatyti klausimus, kurie bus svarstomi pokalbio metu. Klausimų numatymas svarbus ir todėl, kad pokalbio metu neliktų neapsvarstytas koks nors svarbus klausimas. Todėl būtina numatyti įvairius pokalbio variantus, kadangi pasiruošimo metu neįmanoma numatyti visų pokalbio vystymosi variantų. Būtina kelio į sėkmę sąlyga yra nusikaltėlio amžiaus ir individualių savybių pasvėrimas ir įvertinimas, o ypač jei jis pagyvenęs, nes vyresnio amžiaus žmonės paprastai labai sunkiai atpranta nuo savo senųjų įpročių.

Skirtingai reikėtų vesti pokalbį su uždaro būdo (nekalbiais, užsislėpusiais) ir atvirais, o kartais ir plepiais nuteistaisiais. Sėkmės paslaptis yra sugebėjimas užmegzti kontaktą su nuteistuoju. Jeigu pradžioje užmegzti tokio kontakto nepavyksta, tai geriau pokalbio netęsti, o perkelti jį kitam kartui. Pokalbio metu taipogi svarbu sekti išorinius nuteistojo psichikos pasireiškimus. Po pokalbio reikėtų smulkiai užsirašyti jo turinį. Tai labai svarbu pokalbio rezultatų analizei, kurią būtina sulyginti su stebėjimo duomenimis, papildant duomenis apie nuteistojo saviveiklos rezultatus.

Labai produktyviai galima taikyti apklausos raštu metodą. Taikant šį metodą būrio viršininkui dažnai tenka sudarinėti įvairius klausimynus ir anketas. Čia ir yra visas sunkumas, kadangi būrio viršininkams neretai trūksta kūrybingumo.

Kur kas efektyvesnis yra mokslinis psichologinis-pedagoginis ekspermento metodas, kuris suteikia galimybę ne tik geriau susipažinti su nuteistojo asmenybe, bet taikyti jam efektyvią auklėjimo priemonę. Šis ekspermentas susideda iš kelių etapų: Pirmas – pirminis nuteistojo ir grupės su kuria jis bendrauja ištyrimas; Antra – situacijos ir pedagoginių užduočių numatymas, kurių pagalba galima iššaukti įvairias nuteistojo psichologines reakcijas, tuo pačiu auklėjant jį; Trečia – numatyti būdų ir priemonių vykdymą ir nuteistojo veikos stebėjimas sukurtoje aplinkoje, jo reakcijos į šį poveikį ištyrimas; Ketvirta – sukonkretintų charakteristikų sudarymas, kuriose turi būti pateikta kokybiška nuteistojo asmenybės analizė ir numatyta tolimesnė jo vykdymo eiga.

Visų paminėtų metodų ir priemonių reikšmė sudaro visą nuteistojo ištyrimo sistemą. Tuo pačiu negalima užmiršti, kad psichologinis-pedagoginis ekspermentas visada turi būti nukreiptas į nuteistojo asmenybę ir jo darbo, mokymosi ir auklėjimo metu.

Tiriant nusikaltėlio asmenybę būtina išsiaiškinti: visų pirmą, kokiu laipsniu nuteistasis yra užkrėstas nusikalstamąja psichologija ir kokios viso to ištakos;antra, kas yra nusikaltėlyje teigiamo ir kuo galima pasiremti auklėjamajame darbe su juo. Šių duomenų surinkimas ir sudarys pagrindą individualaus priėjimo prie nuteistojo organizavimui.(sch.Nr.2 46p.)

Visą medžiagą, gautą nuteistojo tyrimo metu, būtina kruopščiai išanalizuoti. Jos pagrindu būrio viršininkas sudaro psichologinę-pedagoginę charakteristiką, kurioje turėtų būti tokie skirsniai:

– bendros žinios apie nuteistąjį;

– asmenybės formavimosi istorija iki jo patekimo į koloniją;

– mokomoji, darbinė veikla bei bendravimo su kolegomis ypatumai;

– idėjinis ir moralinis nuteistojo pasaulis ir jo charakteris;

– nukrypimai nuo bendrojo elgesio normų ir vyresnio amžiaus nuteistųjų charakteris;

– nuteistojo darbas, kuriuo jis rūpinasi dėl savęs (jeigu rūpinasi);

– psichologinė-pedagoginė prognozė.

Tiriant nuteistojo asmenybę būtina turėti galvoje, kad ši sistema vykdoma būrio viršininkų pedagoginėmis priemonėmis turi būti nukreipta ir į visapusišką, pilną duomenų analizės gavimą, charakterizuojančių nuteistojo asmenybę su tikslu dar efektyviau taikyti jam užkardymo, pataisymo ir perauklėjimo metodus, būdus ir priemones.

Tokiu būdu gilus ir visapusiškas nuteistojo asmenybės ištyrimas – tai privalomoji viso auklėjamojo proceso pusė, neabejotina jo sąlyga. Ji turi būti vykdoma pastoviai ir nepertraukiamai nuo pirmosios iki paskutiniosios nuteistojo patekimo į pataisos darbų įstaigą dienos.

DARBAS SU VYRESNIO AMŽIAUS RECIDYVISTAIS

Siekiant geriau susipažinti su kai kuriais nuteistojo asmenybės tyrimo metodais, praktikoje yra daugelis
rekomendacijų praktiniams PDĮ darbuotojams darbe su sunkiai perauklėjamais nuteistaisiais būryje. Tokiai kategorijai priskiriami senesnės kartos recidyvistai, jauni recidyvistai, o taip pat nuteisti už valkatavimą ir parazitinį gyvenimo būdą, nuteistieji su psichinėmis anomalijomis ir t.t.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3120 žodžiai iš 6180 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.