Bausmių vykdymo sistemos reforma
5 (100%) 1 vote

Bausmių vykdymo sistemos reforma

1. Bausmių vykdymo sistemos reforma.

2. VRM ir TM bendradarbiavimas.

3. Pataisos darbų įstaigų administracijos veikla susidarius įstaigoje ypatingai situacijai:

a) nuteistiesiems paskelbus badavimą, atsisakius dirbti ar vykdyti kitus teisėtus administracijos reikalavimus;

b) specialios priemonės, jų naudojimo tikslas ir ribos;

c) šaunamojo ginklo panaudojimo tikslas, pagrindai ir tvarka.

4. Lygtinis paleidimas iš pataisos darbų įstaigos.

5. Paleidimo iš pataisos darbų įstaigų tvarka.

1. Bausmių vykdymo sistemos reforma

Bausmių vykdymo sistemos reforma susideda iš teisinės ir organizacinių dalių. Teisinę reformos dalį sudaro naujų Baudžiamojo ir Bausmių vykdymo kodeksų, su jais susijusių įstatymų bei kitų teisės aktų parengimas ir priėmimas. Baudžiamajame kodekse nustatomos bausmių rūšys ir apibrėžiamas jų turinys, tuo tarpu Bausmių vykdymo kodeksas reglamentuoja visų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas.

Remiantis Europos Tarybos standartais, nuteistųjų teisinę padėtį (teises, laisves ir pareigas) privalo nustatyti tik Bausmių vykdymo kodeksas ir kiti įstatymai, o Vyriausybės nutarimai reglamentuoja tik teisių, laisvių ir pareigų įgyvendinimo tvarką. Naujajame Bausmių vykdymo kodekse atsisakoma nereikalingų teisių ir laisvių (pvz., dėvėti nuosavus drabužius ir pan.) ribojimų ir numatoma daugiau pozityvių pareigų, kurios leistų nuteistiesiems daryti įtaką savo teisinei padėčiai pagal principą: geras elgesys – daugiau teisių ir lengvatų, blogas elgesys – mažiau lengvatų.

Reformos metu daugiausia dėmesio skiriama laisvės atėmimo bausmės vykdymui. Esminiai pakeitimai siejami su nuteistųjų klasifikavimu, skatinimo priemonių pagausinimu, profesinio rengimo ir mokymo perorientavimu.

Nuteistųjų klasifikavimas turi sudaryti prielaidas jiems pataisyti, todėl kaip klasifikavimo kriterijus būtina įtvirtinti ne tik asmens amžių, lytį padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį, bet ir mokymo poreikį, socialinius ryšius bei elgesį.

Išplečiamas nuteistųjų laisvės atėmimu skatinimo priemonių sąrašas įtraukiant į jį trumpalaikes išvykas iš pataisos įstaigų bei lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų prieš terminą. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų prieš terminą taikymo ribos plečiamos trumpinant būtiną atlikti bausmės laiką ir mažinant nuteistųjų, kuriems netaikoma ši priemonė, skaičių. Įstatymuose numatoma pataisos įstaigų pirmenybė gauti valstybinius užsakymus, subsidijos privačioms struktūroms, aprūpinančioms nuteistuosius darbu, supaprastinta gamybos priemonių atnaujinimo ar pakeitimo tvarka.

Organizacinę reformos dalį sudaro Pataisos reikalų departamento prie Vidaus reiklų ministerijos perdavimas Teisingumo ministerijai. Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos tampa civiline įstaiga; jos kompetencija ir funkcijos plečiamos sudarant realias galimybes daryti įtaką bausmių vykdymo politikai. kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai tampa kalėjimų pareigūnais. Jiems nustatomos tokios pat socialinės garantijos kaip ir vidaus reikalų sistemos pareigūnams ir pakeliamas tarnybinis atlyginimas.

Kalėjimų departamentui priskiriamos teritorinės pataisos darbų inspekcijos.

Kalėjimų departamentas tampa atsakingas už visų bausmių (išskyrus baudą ir turto konfiskavimą) ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymą.

Keičiami Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų santykiai su Vidaus reikalų ministerija ir policija. Pataisos įstaigų apsaugą perima profesionalūs Kalėjimų departamento pareigūnai, pavaldūs įstaigos direktoriui. Vidaus reikalų sistemos padaliniai vykdo kardomųjų ir nuteistųjų asmenų konvojavimą į teismą arba bausmė atlikimo vietą, padeda masinių riaušių metu pataisos įstaigų administracijai, o policija ieško ir sulaiko pabėgusius ar negrįžusius nuteistuosius. Visais atvejais, kai pataisos įstaigoje būtina panaudoti fizinę jėgą, specialiąsias priemones ar ginklus, sprendimą priima pataisos įstaigos direktorius arba Kalėjimo departamento vadovybė.

Išplečiamas ir decentralizuojamas pataisos įstaigų veiklą kontroliuojančių institucijų sąrašas. Į šį sąrašą įeina Kalėjimų departamentas, Teisingumo ministerija, Seimo kontrolieriai, prokurorai, teismai, Komisija prieš žiaurų elgesį ir Europos žmogaus teisių komisija (teismas). Nuteistiesiems suteikiama teisė pasirinkti instituciją, į kurią jie galėtų kreiptis dėl tikro (tariamo) teisių ar laisvių pažeidimo.

2. VRM ir TM bendradarbiavimas, sąveika vykdant kriminalines bausmes

Vykdant reformą, pataisos reikalų departamentas iš VRM buvo perduotas TM, gavo naują pavadinimą – Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos.

Nuo 2000 09 01 VRM vykdo šiuos įsipareigojimus:

1) organizuoja ir atlieka kalinamųjų ir nuteistųjų asmens konvojavimą į areštinės, kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietas, teismų buveines ir sveikatos priežiūros įstaigas;

2) organizuoja pajėgas masinėms riaušėms užkardyti arba likviduoti kalinimo ir laisvės atėmimo vietose;

3) parengia VR sistemos Kalėjimo departamentui pavaldžių įstaigų specialius planus, numatančius bendrus veiksmus užkardant masines riaušes bei ramdant kalinius ir nuteistuosius.

Be to, VRM ir TM bendru įsakymu (2000 06 12 Nr.303/163) buvo
patvirtintos instrukcijos:

1. ”Policijos vykdytų priežiūros funkcijų perdavimo kalėjimų departamentui prie TM tvarkos ir bendradarbiavimo pereinamuoju laikotarpiu instrukcija, pagal kurią teritoriniai policijos komisariatai perdavė KD prie TM pataisos inspekcijoms asmenų, nuteistų pataisos darbais be laisvės atėmimo (BK 29 str.); kuriems bausmės vykdymas atidėtas (BK 471 str.), lygtinai paleistų iš laisvės atėmimo vietų (BK 242, 543 str.) priežiūros bylos. PK kaupia informaciją apie šių kategorijų asmenis. Apylinkės inspektoriai, įrašę duomenis apie šių kategorijų asmenis į informacijos apie apylinkę bylas, kontroliuoja šiuos asmenis, domisi grįžusių iš laisvės atėmimo vietų (iki teistumo išnykimo) asmenų, teistų už sunkius nusikaltimus, taip pat vadovo pavedimu asmenų, kuriems pagal Organizuoto nusikaltimo užkardymo įstatymą teismo yra paskirti įpareigojimai elgesiu, ryšiais, užimtumu.

2. Institucija, kuri nustato asmens konvojavimo tvarką į areštines, teismų buveines, laisvės atėmimo vietas bei asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

3. Institucija ”informacijos apie nusikaltimus ir ypatingus įvykius, įvykusius KD prie LR TM pavaldžiose įstaigose, perdavimo policijos įstaigoms tvarka”, pagal kurią, įvykus KD pavaldžioje įstaigoje nusikaltimui ar ypatingam įvykiui, įstaigos budėtojas nedelsdamas praneša apie tai policijos komisariato budėtojui, kurio aptarnaujamojo teritorijoje yra ši įstaiga.

3. Pataisos darbų įstaigų administracijos veikla, susidarius įstaigoje ypatingai situacijai.

a) Pataisos darbų įstaigų administracijos veiksmai, nuteistiesiems paskelbus badavimą, atsisakius dirbti ar vykdyti kitus teisėtus administracijos reikalavimus

Pataisos darbų įstaigos viršininkas arba jo pavaduotojas, nuteistiesiems paskelbus badavimą, atsisakius dirbti ar vykdyti kitus teisėtus administracijos reikalavimus, privalo nedelsdamas išsiaiškinti badavimo, atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus teisėtus administracijos reikalavimus priežastis, nuteistųjų keliamus reikalavimus bei jų teisėtumą. Pataisos darbų įstaigos viršininkas arba jo pavaduotojas privalo apie tai nedelsdamas pranešti prokurorui ir imtis įmanomų priemonių teisėtiems nuteistųjų reikalavimams patenkinti.

Jei nuteistųjų reikalavimai yra neteisėti, pataisos darbų įstaigos viršininkas privalo asmeniškai apie tai pranešti nuteistiesiems ir pasiūlyti neteisėtus veiksmus nutraukti.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1046 žodžiai iš 3460 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.