Belgija
Geopolitinė ir geografinė padėtis
Belgijos Karalystė (oland. België, pranc. Belgique, vok. Belgien) – valstybė vakarų Europoje, turinti sausumos sienas su Olandija, Vokietija, Liuksemburgu ir Prancūzija, Šiaurės Vakaruose valstybės krantus skalauja Šiaurės jūra ir Duvro (arba Pa De Kalės) sąsiauris.
Valstybės plotas-30510 kvad. Km(136 vieta pasaulyje), gyvena 10 274 595 gyventojų (77vieta pasaulyje) (2002 liepos mėn.), taigi šalis perpus mažesnė už Lietuvą, tačiau joje gyvena tris kartus daugiau gyventojų. Belgija – antra valstybė ES pagal gyventoju tankuma (333 kvad km).
Amžius: 0-14 metai: 17.3% (vyrai 911,729; moterys 871,476)
15-64 metai: 65.66% (vyrai 3,395,885; moterys 3,341,536)
65 m. ir vyr.: 17.1% (vyrai 716,673; moterys 1,037,302) (2002 liepos mėn.)
Natūralus prieaugis: 0.15% (2002)
Gimimų skaičius: 10.58/1 000 gyventojų (2002)
Mirčių skaičius: 10.08/1 000 gyventojų (2002)
Migracijos saldo: 0.97 migrantų/1 000 gyventojų (2002)
Gyvenimo trukmė: 78.113 metai
vyrai: 74.8 metai
moterys: 81.62 metai (2002)
Tautybė: belgai
Etninės grupės: flamandai 58%, valonai 31%, kiti 11%
Religija: Romos katalikai 75%, protestantai arba kiti 25%
Kalba: olandų 60%, prancūzų 40%, vokiečių mažiau nei 1%, oficialios dvi kalbos (olandų ir prancūzų)
Belgija priklauso „Žemųjų šalių“ regionui (kurį taip pat sudaro Olandija ir Liuksemburgas). Taip pat Belgija priklauso ir šių trijų valstybių ekonominei sąjungai, vadinamai Beneliuksu (nuo 1948 m.). Žemosios šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, tačiau gyvenimo lygis jose yra labai aukštas.
Belgija yra palyginti nauja valstybė, gavusi nepriklausomybę tik 1830 m. Iki tol ją valdė Olandija. Dabartinės jos sienos nustatytos tik 1919 m.
Upė Masas dalija šalį perpus. Į šiaurę iki pat jūros driekiasi derlingos lygumos. Į pietus nuo Maso eina Ardėnų kalnai, kur prastose žemėse išsibarstę reti ūkeliai.
Belgija yra suskirsčiusi į tris kalbines bendruomenes: olandiškąją, prancūziškąją ir vokiškąją.
Taip pat Belgija yra padalinta į tris administracinius regionus:
• Briuselį (dvikalbis regionas – olandų ir prancūzų kalbos; 980,000 gyventojų)
• Flandriją (vyrauja olandų kalba; 6,000,000 gyventojų)
• Valoniją (vyrauja prancūzų kalba; 3,360,000 gyventojų)
Kiekvienas iš dviejų pastarųjų regijonų yra suskirstytas į 5 provincijas.
Belgija – tai labiausiai urbanizuota šalis (devyniasdešimt septyni procentai gyventoju gyvena miestuose).
Karalius yra konstitucinis monarchas (Karalius ALBERT II (nuo 1993 rugpjūčio 9 d.); Sosto paveldėtojas Princas PHILIPPE); Ministrą pirmininką Parlamento pritarimu skiria karalius.
Briuselis – ES ir NATO būstinių miestas, laikomas ES sostine. Čia vyksta Europos Parlamento nuolatinių komitetų posėdžiai ir neeilinės sesijos, ES Tarybos posėdžiai. Briuselyje įsikūrę pagrindinė Europos Komisijos būstinė, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, regionų komitetas. Briuselyje yra daugiausia pasaulyje diplomatinių misijų ir nuolat dirba itin daug akredituotų žurnalistų.
Belgijos ekonomika
BVP
– Viso (2003)
– BVP gyventojui 18 vietoje
247 634 mln. $
24 019 $
Naujausiais duomenimis (www.cia.gov) BVP vienam gyventojui yra 193500 Lt
Belgijos pramonė ženkliai pasikeitė per pastaruosius 30 metų – sumažėjo ekonominės veiklos dominavimas (1960 m. – 45%; 1970 m. – 42%; 1999 m. – 28%) ir pasikeitė jos struktūra ir erdvinis pasiskirstymas. Poslinkiai faktiškai įvyko du kartus. Nuo 1958 iki 1974 buvo ekonominio pakilimo periodas ir gausybės užsienio investicijų antplūdis. Tačiau šis procesas davė mažai naudos užimtumui ir buvo netolygiai pasiskirstęs: Kempeno ir vakarų Flandrijos pakilimas buvo ypač didelis, centrinis sostinės regionas stagnavo, o senieji pramoniniai Valonijos rajonai stebėjo savo nuosmukio greitėjimą. Po 1974 metų vyko visuotinė krizė, nors tam tikri sektoriai ir regionai buvo mažiau paveikti, ypač turint omeny užimtumą.
Šiuolaikinė Belgijos privati verslinė ekonomika susikrovė kapitalą dėka savo centrinės geografinės padėties, gerai išvystyto transporto tinklo, plataus asortimento pramoninės ir komercinės bazės. Šalies pramonė yra sukoncentruota tankiausiai apgyvendintoje flamandiškoje šiaurėje. Turėdama keletą gamtinių išteklių, pagrindinius žaliavų kiekius Belgija privalo importuoti, o eksportuoja ji didelius gaminių kiekius. Dėl šios priežasties ekonomika tampa nepaprastai priklausoma nuo pasaulinių rinkų būklės. Apytiksliai ¾ šalies prekybos vyksta su ES šalimis. Belgijoje, kaip ir kitose 11 ES šalių, euras pradėjo cirkuliuoti 2002 m. sausio mėn. Ekonominis augimas 2001-2003 m. labai sulėtėjo dėl visuotinio ekonominio sąstingio. 2004 m. šalies perspektyvos pagrindinai siejamos su situacijos pagerėjimu ES ir JAV. Belgija išsiskiria mažiausiu žemės ūkio indėliu į BVP (tik apie 1%), paslaugos sudaro apie 73% BVP, pramonė – 25%.
Belgijos ekonomika paremta pramone, nors paslaugų sfera paskutiniais metais taip pat labai auga. Belgija importuoja žaliavas, kurios vėliau perdirbamos ir parduodamos. Gerai išvystytas žemės ūkis (augalinkystė (cukriniai runkeliai, linai, bulvės, įvairios daržovės), gyvulininkystė), taip pat verčiasi žvejyba, miškininkyste, kasa akmens anglį. Pramonė gamina tekstilės gaminius, chemijos
produkciją (plastmasė, kobaltas, radis, druskos) ir kt. Yra 7 atominės jėgainės, naudoja saulės, biomasės, geoterminę energijas.
Belgijos ekonomikai turi įtakos ir labai tankus transporto tinklas: autokelių tankumas – 450 km/100 km² (tankiausias pasaulyje); geležinkelių – 11,4 km/100 km² (4 vieta pasaulyje), 65% geležinkelių yra elektrifikuoti. Laivybos kanalų ilgis – 1475 km (ir 2 vieta pasaulyje pagal tankumą). Didžiausi jūrų uostai: Antverpenas (2 pagal dydį Europoje, 4 pasaulyje ir deimantu sostine), Zebriugė, Gentas.