Bendra europos valstybių ginklavimosi politika realybė ar iliuzija
5 (100%) 1 vote

Bendra europos valstybių ginklavimosi politika realybė ar iliuzija

112131

Turinys

TURINYS 2

ĮVADAS 3

1. BENDRA EUROPOS GINKLAVIMOSI POLITIKA (BEGP) ISTORINIAME KONTEKSTE 4

2. DABARTINĖ SITUACIJA BEGP SRITYJE 5

2.1. NEEFEKTYVUMO PROBLEMA 5

2.2. PAGRINDINĖS BEGP ĮTVIRTINANČIOS STRUKTŪROS 6

2.3. ES GINKLAVIMOSI INSTITUCIJOS KŪRIMAS 8

3. BEGP ATEITIES PERSPEKTYVA 9

IŠVADOS 12

LITERATŪRA 13

Įvadas

Senasis žemynas – Europa, savo išskirtinumu pasaulio istorijoje pasižymėjo jau nuo seniausiųjų laikų. Pasižymėjo ir kaip demokratijos lopšys, ir kaip kultūros centras, ir kaip atradimų bei progreso žemynas ar daugelio epochų evoliucionavimo stimulas bei daugybe kitų teigiamų aspektų. Tačiau tikriausiai nesuklysiu tuo pačiu pavadindamas Europą labai gąsdinančiu ir žiauriu žemynu, kadangi būtent savo užkariavimais ir progresu ginkluotės, karybos bei karo pramonės srityse Europa ilgą laiką dominavo pasaulyje.

Vis dėlto Europos valstybės buvo ne kartą skaudžiai nubaustos istorijos raidos kontekste. Atsižvelgiant į globalizacijos aspektus, visuotinės modernizacijos procesus, bei informacinės visuomenės formavimosi tempus, šiuo metu Europos gynybos pramonei bei ginklavimosi pažangai negalima suteikti pirmosios vietos, o bendradarbiavimo klausimas, ypač ginklavimosi srityje yra vienas skaudžiausių Europos vadovams. Taigi iškyla klausimas “Kodėl?”. Kodėl tokia modernių valstybių organizacija kaip Europos sąjunga nesugeba išspręsti šių, iš pirmo žvilgsnio ne itin sudėtingų problemų?

Šio darbo tikslas yra iškelti ir pamėginti paaiškinti pagrindines Europos integracijos ginklavimosi srityje problemas, plačiau panagrinėti bendros ginklavimosi politikos istorinį kontekstą, buvusias ir esamas šios srities struktūras bei jų funkcionalumo ir reikšmės problemas, o taip pat bendros Europos ginklavimosi politikos (BEGP) perspektyvas ir ateities vizijas. Nagrinėdamas minėtas problemas rėmiausi daugiausiai užsienio autorių straipsniais, oficialiais dokumentais, statistika bei periodine Lietuvos ir užsienio spauda.

1. Bendra Europos ginklavimosi politika (BEGP) istoriniame kontekste

Europoje jau seniai gyvuoja bendradarbiavimas ginklavimosi srityje. Pirmosios bendradarbiavimo programos buvo pradėtos 7-ajame dešimtmetyje, o vėliau jų skaičius labai sparčiai didėjo. Tokie projektai kaip Transall, Tornado, HOT, Milan ir Eurofighter (tai tik keletas iš jų) parodė tiek politinį norą, tiek technologines galimybes drauge gaminti ir plėtoti aukštos kokybės ginklų sistemas.

Iki pat dabartinių laikų, ginklavimasis tradiciškai buvo kiekvienos valstybės nacionalinių interesų sritis. Europos karinių prekių ir paslaugų gamyba bei prekyba buvo sąmoningai neįtraukta į Europos integracijos procesą, ES narių, kurios norėjo šią veiklą išlaikyti nacionalinės kontrolės lygyje. Tai teisiškai įtvirtinta 296-ame (ex. Art. 223) Europos bendrijos steigimo sutarties (TEC) straipsnyje, kuris leidžia valstybėms narėms nesilaikyti sutarties nuostatų, įrodžius, kad jų pagrindiniai saugumo interesai yra pavojuje.

Vyriausybės paprastai šiuos “saugumo interesus” apibrėždavo labai plačiai tam, kad ginklavimosi srityje turėtų viršų prieš Bendrijos politiką. Tuo pat metu vlastybės narės atsisakė sukurti tarpvyriausybinę bendros užsienio ir saugumo politikos (CFSP) struktūrą bendradarbiavimui ginklavimosi srityje.

Ironiška, tačiau kooperavimasis ginklavimosi srityse dažnai tik dar labiau pablogindavo situaciją. Visa tai paprastai būdavo organizuojama grynai tarpvyriausybiniu pagrindu ir paremta ad hoc susitarimu. Kooperaciniai projektai reiškė sudėtingus institucinius ir pramoninius pakeitimus, kurie sukeldavo daug stabdžių ir papildomų įkainių. Kelių ad hoc sukurtų struktūrų sustatymas šalia kiekvienam projektui sudarė dideles papildomas išlaidas, o tuo tarpu potencialios santaupos liko neišnaudotos. Bendradarbiavimo schemos buvo labai nesėkmingos, dėl to, kad pagrindinės ginklus gaminančios šalys stangėsi sukurti ir išvystyti kiek galima didesnę savo produkcijos apimtį kiek galima didesniame kiekyje technologiškai svarbių sričių. Dėl to bendrininkavimas dažnai kito nuo vieno projekto iki kito, o darbo pasidalijimas pasireiškė taip, kad visi dalyvaujantys projekte būdavo įtraukiami į visas projekto dalis, kurios juos domindavo. Tai savo ruožtu privedė prie per didelių mastų ir darbo jėgos pertekliaus.

Po Šaltojo karo pabaigos, tokios fragmentacijos kaina tapo tiesiog nepakeliama. Iš vienos pusės kompleksinių ginklų sistemų tobulinimo kainos dramatiškai išaugo ir pradėjo viršyti netgi didelių Europos valstybių finansinius išteklius. Tuo pat metu vykdoma ginkluotųjų pajėgų restruktūrizacija ir didėjantis krizių valdymo operacijų skaičius dar labiau padidino išlaidas ir tuo pačiu sumažino gynybos biudžeto dalį skirtą investavimui. Iš kitos pusės Europos gynybos išlaidos 10-ajame dešimtmetyje pastoviai mažėjo. Mažėjimo greitis sulėtėjo nuo 1995-ųjų, tačiau ta tendencija išliko beveik iki dabar ir pasikeitė tik nedaugelyje ES valstybių narių.

2. Dabartinė situacija BEGP srityje

2.1. Neefektyvumo problema

Už ES ribų BEGP įtvirtinimo ir įgyvendinimo siekia keletas struktūrų, tačiau valstybės narės neperdavė aukščiausios valdžios Europos organizacijoms bei neišvystė sistemingo bendradarbiavimo derinant nacionalines politikas. Tam yra
keletas priežasčių:

1) Ginklavimosi politika pagrinde yra kitų politikos sričių funkcija, ypač gynybos, saugumo ir užsienio politikos. Tol kol minėtos politikos sritys išliks daugumoje nacionalinės, dėl bendros ginklavimosi politikos susitarti bus labai sunku: karinės strategijos ir koncepcijos skiriasi, o tai karinių poreikių harmonizavimą padaro labai kebliu klausimu; regioninės politikos kryptys labai skiriasi, o tai savo ruožtu lemia skirtingą ginklų eksporto praktiką; aljanso koncepcijos labai skiriasi, o dėl to skiriasi ir ginklavimosi kooperacijos schemos bei pramonės strategijos ir t.t. Kadangi CFSP ir jos karinė dimensija – Europos saugumo ir gynybos politika (ESDP) yra palyginus kuklus ir neseniai pradėtas siekti tikslas, progresas ginklavimosi srityje buvo neišvengiamai lėtas ir skausmingas.

2) Skirtingi pramonės interesai skatino politinių pozicijų išsiskyrimą. Didžioji gynybos pramonės dalis ir kapitalas yra sutelktas Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir šiek tiek mažiau Vokietijoje. Šios trys valstybės kartu su Italija, Ispanija ir Švedija disponuoja daugiau nei 90% Europos gynybos pramonės galimybių, 85% ES gynybos išlaidų ir 98% visų tyrimų ir plėtros (R&D) išlaidų. Neišvengiamai išsiskiria ginklų įsigijimo ir rinkos politika jų, kaip ginklų gamintojų bei jų Europos partnerių, kurie visiškai neturi, arba turi labai mažus gynybos pramonės pajėgumus bei dažniausiai ginkluotę įsigyja iš JAV.

3) Europos šalys – ginklų gamintojos, taip pat nesuformuoja vientisos grupės. Dėl skirtingo istorinio konteksto ir politinių siekių, kiekviena iš jų specifiškai interpretuoja a) ginklavimosi reikšmę užsienio, ekonomikos ir pramonės politikai ir b) vyriausybės kaip užsakovo, reguliatoriaus, sponsoriaus ir akcininko gynybos pramonių sulyginime, vaidmenį. Tai savo ruožtu veda prie svarbių su gynyba susijusios prekybos, įsigijimo ir pramonės klausimų skirtumų.

4) Gynybos pramonė ne visuomet buvo didelių reformų varomoji jėga. Netgi aerokosminėje ir gynybos elektronikos sferoje, kur kooperavimasis jau keletą dešimtmečių buvo normalus reiškinys, konkurencija ir nepasitikėjimas tarp nacionalinių aukščiausios klasės bendrovių buvo greičiau jau taisyklė, o ne išimtis, o iš to nacionalinis egoizmas išaugo iki politinio lygmens. Padėtis pagerėjo tik neseniai, kuomet pramonės konsolidacija peržengė valstybių sienas, o vyriausybės pradėjo elgtis šiek tiek panašiau į normalius klientus. Vis dėlto tam tikri sektoriai ir kompanijos, kurios nesudaro rimtos konkurencijos, vis dar bijo pasinerti į gynybos pramonės rinką dėl to, kad prarastų valstybinę apsaugą.

Viso to pasekmės yra Europos ginklavimosi rinkos pasidalinimas į nacionalines rinkas, kurios brangiai dubliuojasi visose su ginklavimusi susijusiose sferose (įsigijimo biurokratija, tyrimų veikla, pramonės apimtys ir gynybos programos).

Didėjantis pramonės internacionalizavimas buvo tam tikra politinės iniciatyvos varomoji jėga. 2000-ųjų liepą, po dviejų ruošimosi metų, šešios pagrindinės ginklus gaminančios valstybės pasirašė “karkasinę” sutartį, sukoncentruotą į pramonės bendradarbiavimo ir restruktūrizavimo lengvinimą. Nors sutartis dar ir nebuvo įgyvendinta, ji galėtų simbolizuoti labai svarbius žingsnius, vieningesnės Europos gynybos ekonomikos “erdvės” link.

2.2. Pagrindinės BEGP įtvirtinančios struktūros

Susidaro įspūdis, kad viskas ką galima pamatyti, tai tik pastangų švaistymas ir daugybės iniciatyvų įvairiuose lygiuose ir su įvairia naryste. 1997-aisiais Vakarų Europos ginklavimosi grupės (WEAG) valstybės narės, skatindamos bendradarbiavimą tyrimų ir technologijų srityse, sukūrė Vakarų Europos ginklavimosi organizaciją (WEAO), kuri sudaro Europos ginklavimosi bendradarbiavimo pagrindą. Tuo pat metu Prancūzija, Vokietija, Italija ir JK įkūrė visiškai atskirą organizaciją – Jungtinio ginklavimosi bendradarbiavimo organizaciją (OCCAR). Žvelgiant iš teisinės pusės, tiek WEAO, tiek OCCAR galėtų būti pertvarkytos į pilnavertes ginklavimosi institucijas. Vis dėlto abi iniciatyvos dėl savo priežasčių startavo ypač sudėtingai ir nepažengė labai toli.

Visa ši iniciatyva buvo vykdoma už Europos Sąjungos ribų. Atsižvelgiant į Europos Bendrijos steigimo sutarties 296 straipsnį, gynybos klausimai nebuvo įtraukti į vidinės rinkos taisykles. Europos saugumo ir gynybos politika taip pat neaprėpia ginklavimosi klausimų. Vis dėlto yra keletas su ginklavimusi susijusių klausimų, kuriuose ES įgijo bent šiokią tokią kompetenciją. 1998-aisiais ES Taryba priėmė ginklų eksportą reguliuojantį įstatymų rinkinį, CFSP rėmuose. Šis įstatymų rinkinys įstatymiškai nieko neriboja, tačiau konsultacinis mechanizmas ir kasmetiniai pranešimai buvo labai naudingi mažinant skirtumus tarp nacionalinių eksporto politikų. Europos Komisija tapo rimtu veikėju dvigubo panaudojimo technologijų srityje ir vaidina rimtą vaidmenį sprendžiant gynybos kompanijų susijungimo ir įsigijimo klausimus, kuomet savo interesų turi ir civilinės veikla. Nuo 1997-ųjų nepavykusių Bendros pozicijos ir Bendros ginklavimosi politikos veiksmų plano pasiūlymų, Komisija išlaikė interesus komerciniuose ginklavimosi aspektuose. Be kita ko šie interesai labai aiškiai matomi jos Strateginėje aerokosminėje 21-ojo
apžvalgos (STAR 21) pranešime, tačiau ryškiausiai tai atspindi “Europos gynybos pramonės ir rinkos klausimai”.

Lėkštų, sustingusių investavimo biudžetų ir didėjančių kainų prieštaringumas padarė žalingą poveikį. Visų pirma, tai pasireiškė pakankamai ryškiomis spragomis Europos karinėje galioje. 2001-aisiais metais JAV gynybos biudžetas buvo daugiau nei dvigubai didesnis nei visų 15 ES valstybių narių kartu sudėjus. JAV gynybos biudžetas pastoviai auga, o tuo tarpu Europoje išlaikoma mažėjimo tendencija. 2003-iųjų metų JAV gynybos biudžetas buvo 396.8 mlrd. JAV dolerių, o planuojamas 2007-ųjų biudžetas yra 469.8 mlrd. Taigi galima daryti išvadą, kad finansinis JAV atotrūkis nuo ES ir toliau didės.

Kaip parodė intervencija į Kosovą ir Afganistaną Europos ginkluotosios pajėgos dar nėra tinkamai aprūpintos modernaus karo vedimui. Antra – karo išlaidų limitai labai kenkia Europos gynybos pramonės ir technologijų bazei (EDITB). Investicijų į tyrimus trūkumas į rimtą pavojų stato technologines pramonės galimybes pasiruošti ateičiai. Tuo pat metu Europos kompanijoms darosi vis sunkiau konkuruoti su didelėmis Amerikiečių gynybos grupėmis, kurios pelnosi iš milžiniškos, gerai apsaugotos vidaus rinkos ir augančio JAV gynybos biudžeto.

Ši trumpa apžvalga parodo, kad Europos ginklavimosi sektorius yra vis dar tik konstravimo stadijoje. Tarp įvairios iniciatyvos yra labai mažai koordinacijos ir iš esmės nėra visaapimančios struktūros projekto, kuris galėtų visus komponentus sujungti į vieną visumą. Paralelinės ES gynybos struktūros kuriamos dideliu tempu. Stiprėjantis savarankiškumas reikš, kad Europos ambicijos vaidinti didesnį vaidmenį pasaulio politikoje tik stiprės. Tačiau kol šios ambicijos nebus paremtos pinigais, tol jos liks tik svajonės.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1812 žodžiai iš 3513 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.