Bendra europos valstybių ginklavimosi politika realybė ar iliuzija
5 (100%) 1 vote

Bendra europos valstybių ginklavimosi politika realybė ar iliuzija

Turinys

TURINYS 2

ĮVADAS 3

1. BENDRA EUROPOS GINKLAVIMOSI POLITIKA (BEGP) ISTORINIAME KONTEKSTE 4

2. DABARTINĖ SITUACIJA BEGP SRITYJE 5

2.1. NEEFEKTYVUMO PROBLEMA 5

2.2. PAGRINDINĖS BEGP ĮTVIRTINANČIOS STRUKTŪROS 6

2.3. ES GINKLAVIMOSI INSTITUCIJOS KŪRIMAS 8

3. BEGP ATEITIES PERSPEKTYVA 9

IŠVADOS 12

LITERATŪRA 13

Įvadas

Senasis žemynas – Europa, savo išskirtinumu pasaulio istorijoje pasižymėjo jau nuo seniausiųjų laikų. Pasižymėjo ir kaip demokratijos lopšys, ir kaip kultūros centras, ir kaip atradimų bei progreso žemynas ar daugelio epochų evoliucionavimo stimulas bei daugybe kitų teigiamų aspektų. Tačiau tikriausiai nesuklysiu tuo pačiu pavadindamas Europą labai gąsdinančiu ir žiauriu žemynu, kadangi būtent savo užkariavimais ir progresu ginkluotės, karybos bei karo pramonės srityse Europa ilgą laiką dominavo pasaulyje.

Vis dėlto Europos valstybės buvo ne kartą skaudžiai nubaustos istorijos raidos kontekste. Atsižvelgiant į globalizacijos aspektus, visuotinės modernizacijos procesus, bei informacinės visuomenės formavimosi tempus, šiuo metu Europos gynybos pramonei bei ginklavimosi pažangai negalima suteikti pirmosios vietos, o bendradarbiavimo klausimas, ypač ginklavimosi srityje yra vienas skaudžiausių Europos vadovams. Taigi iškyla klausimas “Kodėl?”. Kodėl tokia modernių valstybių organizacija kaip Europos sąjunga nesugeba išspręsti šių, iš pirmo žvilgsnio ne itin sudėtingų problemų?

Šio darbo tikslas yra iškelti ir pamėginti paaiškinti pagrindines Europos integracijos ginklavimosi srityje problemas, plačiau panagrinėti bendros ginklavimosi politikos istorinį kontekstą, buvusias ir esamas šios srities struktūras bei jų funkcionalumo ir reikšmės problemas, o taip pat bendros Europos ginklavimosi politikos (BEGP) perspektyvas ir ateities vizijas. Nagrinėdamas minėtas problemas rėmiausi daugiausiai užsienio autorių straipsniais, oficialiais dokumentais, statistika bei periodine Lietuvos ir užsienio spauda.

1. Bendra Europos ginklavimosi politika (BEGP) istoriniame kontekste

Europoje jau seniai gyvuoja bendradarbiavimas ginklavimosi srityje. Pirmosios bendradarbiavimo programos buvo pradėtos 7-ajame dešimtmetyje, o vėliau jų skaičius labai sparčiai didėjo. Tokie projektai kaip Transall, Tornado, HOT, Milan ir Eurofighter (tai tik keletas iš jų) parodė tiek politinį norą, tiek technologines galimybes drauge gaminti ir plėtoti aukštos kokybės ginklų sistemas.

Iki pat dabartinių laikų, ginklavimasis tradiciškai buvo kiekvienos valstybės nacionalinių interesų sritis. Europos karinių prekių ir paslaugų gamyba bei prekyba buvo sąmoningai neįtraukta į Europos integracijos procesą, ES narių, kurios norėjo šią veiklą išlaikyti nacionalinės kontrolės lygyje. Tai teisiškai įtvirtinta 296-ame (ex. Art. 223) Europos bendrijos steigimo sutarties (TEC) straipsnyje, kuris leidžia valstybėms narėms nesilaikyti sutarties nuostatų, įrodžius, kad jų pagrindiniai saugumo interesai yra pavojuje.

Vyriausybės paprastai šiuos “saugumo interesus” apibrėždavo labai plačiai tam, kad ginklavimosi srityje turėtų viršų prieš Bendrijos politiką. Tuo pat metu vlastybės narės atsisakė sukurti tarpvyriausybinę bendros užsienio ir saugumo politikos (CFSP) struktūrą bendradarbiavimui ginklavimosi srityje.

Ironiška, tačiau kooperavimasis ginklavimosi srityse dažnai tik dar labiau pablogindavo situaciją. Visa tai paprastai būdavo organizuojama grynai tarpvyriausybiniu pagrindu ir paremta ad hoc susitarimu. Kooperaciniai projektai reiškė sudėtingus institucinius ir pramoninius pakeitimus, kurie sukeldavo daug stabdžių ir papildomų įkainių. Kelių ad hoc sukurtų struktūrų sustatymas šalia kiekvienam projektui sudarė dideles papildomas išlaidas, o tuo tarpu potencialios santaupos liko neišnaudotos. Bendradarbiavimo schemos buvo labai nesėkmingos, dėl to, kad pagrindinės ginklus gaminančios šalys stangėsi sukurti ir išvystyti kiek galima didesnę savo produkcijos apimtį kiek galima didesniame kiekyje technologiškai svarbių sričių. Dėl to bendrininkavimas dažnai kito nuo vieno projekto iki kito, o darbo pasidalijimas pasireiškė taip, kad visi dalyvaujantys projekte būdavo įtraukiami į visas projekto dalis, kurios juos domindavo. Tai savo ruožtu privedė prie per didelių mastų ir darbo jėgos pertekliaus.

Po Šaltojo karo pabaigos, tokios fragmentacijos kaina tapo tiesiog nepakeliama. Iš vienos pusės kompleksinių ginklų sistemų tobulinimo kainos dramatiškai išaugo ir pradėjo viršyti netgi didelių Europos valstybių finansinius išteklius. Tuo pat metu vykdoma ginkluotųjų pajėgų restruktūrizacija ir didėjantis krizių valdymo operacijų skaičius dar labiau padidino išlaidas ir tuo pačiu sumažino gynybos biudžeto dalį skirtą investavimui. Iš kitos pusės Europos gynybos išlaidos 10-ajame dešimtmetyje pastoviai mažėjo. Mažėjimo greitis sulėtėjo nuo 1995-ųjų, tačiau ta tendencija išliko beveik iki dabar ir pasikeitė tik nedaugelyje ES valstybių narių.

2. Dabartinė situacija BEGP srityje

2.1. Neefektyvumo problema

Už ES ribų BEGP įtvirtinimo ir įgyvendinimo siekia keletas struktūrų, tačiau valstybės narės neperdavė aukščiausios valdžios Europos organizacijoms bei neišvystė sistemingo bendradarbiavimo derinant nacionalines politikas. Tam yra
keletas priežasčių:

1) Ginklavimosi politika pagrinde yra kitų politikos sričių funkcija, ypač gynybos, saugumo ir užsienio politikos. Tol kol minėtos politikos sritys išliks daugumoje nacionalinės, dėl bendros ginklavimosi politikos susitarti bus labai sunku: karinės strategijos ir koncepcijos skiriasi, o tai karinių poreikių harmonizavimą padaro labai kebliu klausimu; regioninės politikos kryptys labai skiriasi, o tai savo ruožtu lemia skirtingą ginklų eksporto praktiką; aljanso koncepcijos labai skiriasi, o dėl to skiriasi ir ginklavimosi kooperacijos schemos bei pramonės strategijos ir t.t. Kadangi CFSP ir jos karinė dimensija – Europos saugumo ir gynybos politika (ESDP) yra palyginus kuklus ir neseniai pradėtas siekti tikslas, progresas ginklavimosi srityje buvo neišvengiamai lėtas ir skausmingas.

2) Skirtingi pramonės interesai skatino politinių pozicijų išsiskyrimą. Didžioji gynybos pramonės dalis ir kapitalas yra sutelktas Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir šiek tiek mažiau Vokietijoje. Šios trys valstybės kartu su Italija, Ispanija ir Švedija disponuoja daugiau nei 90% Europos gynybos pramonės galimybių, 85% ES gynybos išlaidų ir 98% visų tyrimų ir plėtros (R&D) išlaidų. Neišvengiamai išsiskiria ginklų įsigijimo ir rinkos politika jų, kaip ginklų gamintojų bei jų Europos partnerių, kurie visiškai neturi, arba turi labai mažus gynybos pramonės pajėgumus bei dažniausiai ginkluotę įsigyja iš JAV.

3) Europos šalys – ginklų gamintojos, taip pat nesuformuoja vientisos grupės. Dėl skirtingo istorinio konteksto ir politinių siekių, kiekviena iš jų specifiškai interpretuoja a) ginklavimosi reikšmę užsienio, ekonomikos ir pramonės politikai ir b) vyriausybės kaip užsakovo, reguliatoriaus, sponsoriaus ir akcininko gynybos pramonių sulyginime, vaidmenį. Tai savo ruožtu veda prie svarbių su gynyba susijusios prekybos, įsigijimo ir pramonės klausimų skirtumų.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1055 žodžiai iš 3513 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.