Bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityse raida
5 (100%) 1 vote

Bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityse raida

1121

Bendradarbiavimo užuomazgos

Bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse pagal Mastrichto sutartį sudaro vadinamąjį trečiąjį Europos Sąjungos ramstį , užtikrinantį jos funkcionavimą. Europos Sąjungos tarptautinės teisės įsipareigojimai, kaip ir atskiroje valstybėje , užtikrindami sukuriant atitinkamą teisinių garantijų sistemą ir šias garantijas įgyvendinantį teisinio poveikio mechanizmą.

Europos Sąjungos politinio bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityje užuomazga laikoma 1975 metais įkurta Trevi grupė.Joje rinkdavosi Europos Sąjungos valstybių vidaus reikalų ministrai , tikslu aptarti policijos ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo galimybes , perspektyvas kovojant su tarptautiniu terorizmu, narkotinių priemonių bei psichotropinių medžiagų prekyba , organizuotu nusikalstamumu.Trevi grupės sprendimai buvo privalomi tarpvyriausybiniu lygmeniu.Jos bendradarbiavimas rėmėsi trimis darbo grupėmis :

1. pirmoji atsakinga už informacijos pasikeitimą apie teroristinę veiklą,branduolinių objektų bei transporto saugumą;

2. antroji atsakinga už keitimąsi informacija apie policijos taktiką, organizaciją bei ginkluotę;

3. trečioji atsakinga už kovą su narkotikų , ginklų prekybą, bankų plėšimus bei kitus sunkius tarptautinius nusikaltimus.

1987 m.liepos mėn. 1d. įsigaliojo Bendrojo Europos akto III antraštinė dalis politiniam bendradarbiavimui suteikė teisinį pagrindą.Trevi darbo grupėse pradėjo dalyvauti Europos Komisijos stebėtojai. Vis dėl to bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityje ir toliau buvo priskiriamas tarpvyriausybinio bendradarbiavimo sričiai ir reguliuojamas ne bendrijos , o tarptautinėmis teisės normomis.Darbo grupės priimdavo tarpvyriausybiniam bendradarbiavimui būdingus aktus: konvencijas, rezoliucijas, išvadas, rekomendacijas.

1988 m.Rodo Europos Sąjungos Viršūnių Taryboje paskirta koordinatorių grupė.1989 m.ši grupė pateikė dabartinės programos projektą – Palmą dokumentą, kuriame siūloma klausimus,kurie susiję su teisingumo ir vidaus reikalais spręsti koordinuotai, be to šiame dokumente pirmą kartą oficialiai pateiktą Europos be vidaus sienų idėja.

1999 m.gegužės 1d. įsigaliojo Amsterdamo sutartis.Po pastarosios pasirašymo bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse apima teismų bendradarbiavimą tiriant baudžiamąsias bei civilines bylas, policijos ir kitų saugumą užtikrinančių institucijų bei muitinių bendradarbiavimą, o taip pat ir teisinę pagalbą.Sutartimi buvo numatyta, kad bendradarbiavime gali dalyvauti ir Europos Sąjungos Teisingumo teismas, duodamas rekomendacijas ir išaiškinimus valstybių narių teismams.Šios rekomendacijos ir išaiškinimai gali būti ir privalomi.

1985 m.Vokietija, Prancūzija ir Beniliukso šalys tarpvyriausybinių lygmeniu pasirašė Šengeno susitarimą dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo.1990 m. šis susitarimas papildytas ,jis numato teisę visiems Erupos Bendrijos piliečiams laisvai judėti Šengeno erdvėje.Be to Strasbūre yra įkurta Šengeno informacinė sistema.Tai kompiuterinė duomenų bazė, kurioje kaupiami duomenys apie asmenis, kurie nėra įleidžiami į Šengeno erdvę,o taip pat apie pavogtus daiktus , ginklus, transporto priemones,pavogtus asmens dokumentus.

Pasiūlymai dėl tolimesnių teisingumo ir vidaus reikalų srities reformų aptarti 1999 m.rugsėjo 17 d.Turkų mieste vykusiame Europos Sąjungos valstybių teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime.Praėjus Amsterdamo sutartyje numatytam penkerių metų pereinamajam laikotarpiui sprendimų priėmimo procedūra, Komisijos, Europos Parlamento, Teisingumo Teismo bei kitų Bendrijos institucijų vaidmuo reguliuojant teisingumo ir vidaus reikalų sritį turės būti iš naujo peržiūrėti bei reformuoti.

Vakarų Europos valstybių teisėtvarkos sistemos

Vakarų Europos valstybių teisėtvarkos institucijų sistemos turi skirtingas formas.Tai paaiškinama tuo,kad egzistuoja skirtingos valstybės formos, valdymo tradicijos ir netgi tautinis mentalitetas.Nors visas Europos valstybes vienija taip vadinamoji “Europos kultūra” ir krikščioniškosios vertybės, tautinis identitetas turi lemiamą reikšmę, todėl kiekvienos valstybės teisėtvarkos sistema yra unikali.Išskirtinos dvi valstybių grupės, kuriose teisėtvarkos institucijos suformuotos pagal romėnų-germanų (kontinentinės) ir anglo-saksų teisinių sistemų principus.

1. Senovės romėnai teisę skirstė į viešąją ir privatinę.Šiuolaikinių valstybių kūrimas kontinentinėje Europos dalyje buvo grindžiamas romėnų teisės principais.Pagal juos viešųjų interesų apsauga turi rūpintis profesionalios viešojo administravimo institucijos . Teisingumui užtikrinti buvo sukurti nepriklausomi teismai, o viešiems arba valstybiniams interesams atstovauti teismuose-prokurorai. Viešosios tvarkos palaikymui buvo įsteigtos ginkluotis sukarintos grupuotės (milicija,nacionalinė gvardija,žandarmerija ), sudaromos iš ginkluotų savanorių, kuriuos vėliau buvo reorganizuotos į profesionalias institucijas.Pirmosios policijos institucijos kontinentinėje Europoje buvo sukurtos,tikslu užtikrinti viešąją tvarką ir
rimtį:Prancūzijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Olandijoje, Austrijos-Vengrijos, Prūsijos, Rusijos imperijose-žandarmerija, suvienytoje Italijoje-karabinieriai.Šiose valstybėse teisingumą vykdė teismai,jie atliko nusikaltimų tyrimą, valstybinį kaltinimą palaikė prie teismų veikę prokurorai.Viešąją tvarką , tuo metu tapatinamą su saugumu bei viešąja rimtimi , užtikrini karinės tarnybos, kurios dėl griežtos dislokavimo sistemos tik epizodiškai vykdydavo šias funkcijas. Ir dabar yra valstybių, kuriose veikia dvi viešąją tvarką užtikrinančios ir nusikaltimus aiškinančios institucijos.Prancūzijoje ir Belgijoje ligi šiol policijos funkcijas kaimo vietovėse atlieka žandarmerija, Austrijoje greta veikia ir policija, ir žandarmerija, Italijoje karabinieriai atlieka daugiau policijos funkcijų, negu policija.Taip pat šiuo metu išimtį sudaro Olandija, kur policijos sistema reformuota pagal Didžiosios Britanijos medelį.Čia vieningos policijos vadovybės nėra, policijos politiką formuoja 26 policijos įstaigų ( 25 teritorinių ir vienos centrinės ) vadovų taryba.Centralizuotos yra tik Teisingumo ministerijai pavaldžios specializuotos įstaigos: Centrinė kriminalinės žvalgybos tarnyba, Pagrindinė Kelių eismo tarnyba, Vandens policija ir Karališkųjų rūmų apsauga.Tarptautinio policijos bendradarbiavimo srityje Olandijos policijai atstovauja Centrinė kriminalinės žvalgybos tarnyba.

2. Anglo-saksų teisinės sistemos pagrindas yra bendroji teisė. Bendrosios teisės primatas dažniausiai yra tose Vakarų Europos valstybėse, kuriose ligi šiol išlikusios konstitucinės monarchijos valdymo tradicijos. Šiuolaikinių monarchijų valdžia apribota, pagrindinis teisės šaltinis yra parlamenti priimamas įstatymas.Tačiau teisės skirstymo į viešąją ir privatine ligi šiol nėra.Pavyzdžiui,ir dabar Danijoje provincijos vyriausiasis konsteblis yra tuo pačiu ir teritorijos prokuroras.Taigi jis yra savarankiškas policijos vadovas ir Generalinio Prokuroro pavaldinys.Anglo-saksų teisinės sistemos tradicijomis pagrįstos Airijos, Didžiosios Britanijos, Danijos,Švedijos, Norvegijos, Islandijos policijos organizacijos.Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių , Europos policijos organizacijos turi ne tik skirtingą struktūrą , bet ir skirtingas teisėtvarkos palaikymo tradicijas. Antra vertus, jų veiklą lemia bendruomenės tradicijų ir netgi saugumo užtikrinimo poreikių įvairovė. Todėl galima teigti, kad visos policijos organizacijos bendradarbiauja tarpusavyje, dirbdamos skirtingoje politinėje ir socialinėje aplinkoje.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1028 žodžiai iš 1946 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.