Bendras kūno atšalimas skendimas
5 (100%) 1 vote

Bendras kūno atšalimas skendimas

ĮVADAS

Jei šalia jūsų esančiam žmogui sustojo širdis, jis užspringo, įvyko autoavarija ar kitas nelaimingas atsitikimas, nesutrikite, nes daugeliu atvejų nuo jūsų, esančiojo šalia, o ne nuo greitosios medicinos pagalbos tarnybos, kuri atvyks po kurio laiko, priklauso žmogaus gyvybė.

Įvykus nelaimei, žmogaus gyvybę dažnai lemia pirmosiomis minutėmis tinkamai suteikta pagalba ir nedelsiant pradėtas gaivinimas.

1

SKENDIMAS

Svarbiausias veiksnys, dėl kurio nukenčiama skęstant, yra deguonies trūkumas. Skendimo padariniai priklauso nuo to, ar ilgai trūko deguonies. Taigi labai svarbu kuo greičiau skenduolį pradėti gaivinti.

Pirmiausia vos ištraukus skenduolį į krantą arba pasiekus su juo seklumą, atveriami jo kvėpavimo takai ir įpučiama į juos oro. Oro pučiama burna į burną būdu.

Jeigu tiksliai nežinomos įvykio aplinkybės arba įtariama kaklo trauma, nukentėjusiojo kaklą reikia laikyti taip, kad jis nebūtų nei palenktas į priekį, nei atloštas atgal. Ištrauktą iš vandens nukentėjusįjį reikia paguldyti aukštielninką ant kieto pagrindo. Jeigu skenduolis randamas kniūbsčias, jį reikia atsargiai apversti. Nukentėjusiojo galva, kaklas ir visas kūnas laikomi tiesiai. Viena ranka dedama ant nukentėjusiojo nugaros, plaštaka prilaikant galvą, kita ranka – po viena iš nukentėjusiojo rankų prie pat peties.

Skenduolis apverčiamas keliant aukštyn petį ir kartu sukant jo kūną aplink išilginę ašį. Neatlošus galvos, tik patraukus į priekį apatinį žandikaulį, į nukentėjusiojo burną įpučiama oro.

Prieš įpūtimus vandens iš kvėpavimo takų šalinti nereikia, nes paprastai jo būna nedaug įtraukta. Dalis skęstančiųjų vandens į plaučius iš viso neįtraukia dėl gerklų mėšlungio arba dėl to, kad skęsdami jie būna sulaikę kvėpavimą. Mėginti pašalinti vandenį iš kvėpavimo takų galima tik specialiai tam skirtais prietaisais. Jų neturint, toks mėginimas gali būti nesėkmingas dėl galimo skrandžio turinio atpylimo pavojaus.

Heimlicho manevras naudotinas tik tuomet, jei įtariama, jog skenduolio kvėpavimo takai užsikimšę svetimkūniu, ir jei įpūtimai yra neefektyvūs. Atlikus Heimlicho manevrą, skenduolis gaivinamas toliau.

Išorinio širdies masažo nereikėtų daryti vandenyje, nes neįmanoma skenduolio kūno laikyti horizontaliai galva virš vandens ir kartu spaudinėti jo krūtinės ląstos. Išorinis širdies masažas pradedamas ištraukus nukentėjusįjį iš vandens, kai neužčiuopiama pulso.

Kiekvienas skendęs žmogus turėtų būti nuvežtas į ligoninę, net jei gaivinti jį reikėjo mažiausiai. Plaučių uždegimo požymiai gali pasireikšti net po kelių valandų, be to, skęstant visuomet sumažėja kūno temperatūra.

Kuo ilgiau žmogus išbūna vandenyje, tuo tikimybė jį atgaivinti yra mažesnė. Prognozė geresnė, jeigu vanduo šaltas.

2

NUŠALIMAS

Nušalimas – tai organizmo audinių pažeidimas žema temperatūra. Dažniausiai nušąla galūnes (95%): kojų (70%), kiek rečiau rankų pirštai, be to, dažnai nušąla ir ausys, nosis, skruostai bei lyties organai, t.y. atsikišusios kūno dalys, kurių kraujotaka šaltoje aplinkoje sutrinka gana greitai. Greičiau nušąla pervargę, išsekę, nejudrūs (dažnai sušalę), neblaivūs, vyresnio amžiaus žmonės, kuriems yra sutrikusi galūnių kraujotaka, pvz.: dėl aterosklerozės, cukrinio diabeto ir kt. galūnių kraujotaką trikdančių ligų. nušalimo riziką didina žema aplinkos temperatūra, drėgni ankšti rūbai bei avalynė bei stiprus vėjas, kuris garindamas vandenį nuo rūbų labai greitai „išpučia“ šilumos atsargas. Nors ir užgrūdinti šalčio, gairinančio vėjo bei drėgmės, tačiau žvejai priskiriami vienai iš rizikingiausių nušalimų atžvilgiu žmonių grupių.

BENDRAS KŪNO ATŠALIMAS – HIPOTERMIJA

Mes taip sutverti, kad sudėtingoms cheminėms reakcijoms (medžiagų apykaitai), kurios vyksta mūsų organizme, optimaliausia 36°-37°C kūno temperatūra.

Kad palaikytume šią temperatūrą, prisitaikome prie įvairių išorės sąlygų. Kai šalta, stengiamės išlaikyti šilumą, vilkėdami šiltus drabužius, valgydami kaloringą maistą. Tačiau šaltu oru menkai apsirengusiam ar ilgai būnant nekūrenamoje patalpoje mūsų organizmas gali pereiti į hipotermija vadinamą būklę. Kai šaltis pakenkia kūną (rakas, kojas, veidą) – tai vadiname nušalimu.

Šiluma visada pereina iš šiltesnės vietos į šaltesnę. Organizmas gali prarasti šilumą tokiais būdais:

1. Kondukcija – laidumas. Pvz., ranka palietus šaltą metalą, ledą ar sniegą ar įkišus ranką į šaltą vandenį, temperatūra gali nukristi žemiau 37°C.

2. Konvekcija – kai šaltas oras juda ir tiesiog persmelkia mūsų kūną. Tai būna šaltą vėjuotą dieną, kai mes, apsirengę plonai, ilgesnį laiką būname lauke.

3. Radiacija – kai šiluma išspinduliuojama iš šiltesnio objekto į šaltesnį, tačiau jie nesiliečia vienas su kitu.

4. Šilumos atidavimas kvėpuojant. Įkvėpus šalto oro, mūsų organizme jis sušyla, ir mes iškvepiame šiltą orą.

Hipotermija vadinamas organizmo vidinės temperatūros nukritimas žemiau 35°C. Kai organizmo temperatūra krinta, medžiagų apykaita mažėja 50 proc. (nuo tos apykaitos, kuri būtų, esant 25°C aplinkos
Organizme susidaro mažiau anglies dvideginio (CO2), darosi sunkiau kvėpuoti. Dažniausiai hipotermijos priežastis yra atsitiktinis kūno atšalimas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 858 žodžiai iš 2823 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.