Bendrinė kalba ir jos atmainos
Funkciniai stiliai
• Bendrinė kalba nėra vienalytė, esama įvairių jos atmainų, vadinamųjų funkcinių stilių, kuriems būdingas savitas žodynas, gramatinių formų, konstrukcijų vartojimo ypatybės.
• Stilių lemia kalbos funkcijos ir vartojimo sritys.
Funkcinių stilių apžvalga: panašumai ir skirtumai.
• Kalbos vartojimo sritys gali būti: buitinė, dalykinė, meninė.
• Dalykinis stilius skirstomas į administracinį ir mokslinį, pagal tam tikrus bruožus: aiškumą, objektyvumą, logiškumą, apibrėžtumą ir vienareikšmiškumą.
• Tarpinė grandis tarp meninio ir nemeninio– publicistikos stilius.
Bendrieji gero stiliaus bruožai
• Nuo vartojimo srities priklauso konkrečios, tik tai sričiai būdingos kalbos ypatybės.
• Ar stilius geras ar blogas, galima spręsti iš to, kaip kalba atitinka bendravimo situaciją, kiek ji yra aiški, logiška ir glausta, kaip tiksliai adresatas gali suprasti jam pateiktą informaciją.
Funkcinių stilių atmainos
• Skiriamos 5 funkcinių stilių atmainos:
1) buitinis – kalba šeimoje, gatvėje, su artimais žmonėmis. Kalba paprasta, spontaniška, emocinga, subjektyvi, vaizdinga, nevengiama humoro, šiurkštumo;
2) meninis – grožinės literatūros kalba, pasižyminti vaizdingumu, gausu metaforų, emocinės leksikos ir pan.
Funkcinių stilių atmainos
3) publicistinis – žiniasklaidoje vartojama kalba aktualiais visuomenės klausimais.
4) administracinis (kanceliarinis) – tai kalba, vartojama įstaigų dokumentuose, jai būdingos sustabarėjusios frazės, šabloniškumas, schematiškumas, gausu santrumpų, beasmenių sakinių.
Funkcinių stilių atmainos
5) mokslinis – tai mokslo darbų kalba, jai būdingas apibendrinimas, dėstymo nuoseklumas, rišlumas, tikslumas, objektyvumas, išsamumas, tai nėra nei emocinė, nei vaizdinga kalba, čia gausu sąvokų, terminų, naujadarų ir tarptautinių žodžių.
Specialybės ir profesijos kalba
• Specialybės ir profesinės kalbos pamatas – mokslinis stilius.
• Specialybės kalba – bendrinės kalbos sluoksnis, kurio yaptumų mokomasi ruošiantis įgyti diplomą.
• Studijų metais išsiugdyta profesinė kalba toliau tobulinama dirbant. Taip susiformuoja profesinė kalba.
Kalbos norma ir kodifikavimas
• Kalbos norma – kurioje nors visuomenėje pripažįstama kalbos faktų ir vartojimo būdų visuma.
• Normos gali būti dvejopos: kodifikuotos ir nekodifikuotos.
• Kodifikuotos normos nustatomos remiantis keliais kriterijais: tikslingumo, stabilumo, sistemiškumo, ekonomijos, taisyklingumo, tikslumo, aiškumo, vaizdingumo, gyvumo, grynumo.
Kalbos klaidos
• Kodifikuotų normų pažeidimas laikomas kalbos klaida. Jos atsiranda dėl svetimų kalbų, sociolektų, tarmių poveikio.
• Kitos kalbos pavojingiausios tada, kai svetima kalba laikoma prestižine ir yra iš kitos kalbų grupės.
• Kalbos klaidų šaltinis gali būti ir žargonas.
Kalbos klaidos
• Kalbos klaidos nevienodos. Pagal lygmenis skirstomos taip: tarties, kirčiavimo, žodyno, žodžių sandaros, gramatikos (morfologijos ir sintaksės).
• Dar gali būti skirstomos pagal dažnumą ir gajumą tam tikruose kalbos stiliuose.
Funkcinių stilių sąveikos klaidos
• Stiliai nėra uždaros sistemos, jie veikia vieni kitus. Į mokslinį stilių skverbiasi buitinio, publicistinio stiliaus elementai, primityvina objektyvų informacijos pateikimo būdą, pvz.:
Ši konstrukcija yra aiški ir nereikalauja paaiškinimų.
Vario lydymosi temperatūra yra +1083 C , kas mūsų visiškai nedomina
Funkcinių stilių sąveikos klaidos
Suprojektuotas tiuneris gavosi labai patogus vartotojui..
Gauti eksperimentiniai rezultatai neapvylė lūkesčių.
Bet prisiminkime ir naudą, kurią galime išspausti iš tokio modulio.
Stiliaus aiškumo klaidos
• Aiškumui kenkia įmantrūs žodžiai, migloti, painūs žodžių junginiai, pvz.:
Apibendrinant galima padaryti (=daryti) pagrindinę išvadą – atliktas projektas yra įgyvendinamas (?).
Aušinimui panaudojame šiluminius vamzdelius, bet jų panaudojimas yra apsunkintas didelės kainos ir mažu išleidžiamu jų kiekiu.
Stiliaus aiškumo klaidos
Kadangi toks tiuneris nėra skirtas tokiam darbui, kad žmogus į jį pastoviai žiūrėtų, tai apšvietimas galimas toks, kad jį (?) įjungti, išjungti, susirasti reikiamą kanalą, susirasti norimą garso signalą ir pan.