Bendrininkavimas
5 (100%) 1 vote

Bendrininkavimas

1121314151

PLANAS

I. Įžanga psl.3

II. 1.Nusikalstamos bendrijos samprata psl.4-6

2.1.Nusikalstamos bendrijos vieta bendrininkavime psl.6-7

2.2.Antivalstybinė organizacija psl.7-8

2.3Ginkluota gauja psl.9-12

2.4Organizuota grupė psl.12-14

2.5Nusikalstamas susivienijimas psl.14-16

III. Išvados psl.17

Literatūros sąrašas psl. 18

Įžanga

Nusikaltimai padaryti ne vieno , o kelių asmenų suderintais veiksmais yra labai pavojingi mūsų visuomenei. Iškila klausimas : “Kokiais tikslais žmonės jungiasi į nusikalstamą bendriją ir daro žiaurius nusikaltimus?” Kiekvienas mokslininkas, teisininkas ir paprastas pilietis turi savo nuomonę ir gali ją pagristi, tačiau visi jie sutinka, kad vienas iš pagrindinių tikslų ir priežasčių kodėl žmonės pažeidžia įstatymus ir daro nusikaltimus yra pinigai. O tam kad nusikaltimas būtų padarytas greičiau ir efektyviau nusikaltėliai jungiasi į įvairias nusikalstamas grupuotes, tokias kaip antivalstybinė organizacija, ginkluota gauja, organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas, kurios ir sudaro nusikalstamą bendriją. Žinoma nusikalstamai bendrijai palankiau susikurti šauniųjų Robino Hudo vyrukų , veikiančių ne visuomenės sąskaita, įvaizdį, nes būtent XX amžiaus pabaigoje žmonių nuomonė įgijo svarbią, dažnai lemiamą įtaką.

Taigi kalbant apie nusikalstamą bendriją reikėtų pastebėti, kad tai yra viena iš pagrindinių problemų teisinėje visuomenėje . Kiekviena valstybė stengiasi apsaugoti savo piliečius, tačiau ne visada pavyksta. Kartais patys piliečiai nesupranta kokiame pavojuje gali atsidurti, jeigu į juos bus nukreiptas nusikalstamos bendrijos žvilgsnis. Jie nesuvokia to pavojingumo, nors tokios frazės kaip “mafija”, “mafijos voratinklis”, “organizuotas nusikalstamumas” jau tapo daugelio žmonių kasdienio žodyno dalimi. Tuo tarpu nereikėtų pamiršti realybės, o būtent to, kad organizuotas nusikalstamumas – tai uždaras ratas , kurio esmė yra didžiausio įmanomo pelno siekimas. Todėl siekiant savo tikslo nusikaltėliai nesusimasto kokią didelę žalą ir kokį skausmą atneša žmonėms.

Pasirinkdama temą “ Nusikalstama bendrija (antivalstybinė organizacija, ginkluota gauja, organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas) kaip bendrininkavimo forma” norėjau įsigilinti į šią problemą . Todėl šiame kursiniame darbe pasistengsiu atskleisti nusikalstamos bendrijos kaip bendrininkavimo formos esmę ir reikšmę. Mano nuomone be šio pagrindo neįmanoma teisingai suprast nei nusikalstamos bendrijos vietos mūsų pasaulyje, nei pavojaus kurį ji atneša. Žinoma negalima teigti , kad ir antivalstybinė organizacija, ir ginkluota gauja, ir organizuota grupė, ir nusikalstamas susivienijimas yra vienodai pavojingi ir atneša tiek pat blogio į mūsų ir taip jau sudėtingus gyvenimus. Todėl

šiame kursiniame darbe taip pat pasistengsiu atskleist pagrindinius jų skirtumus, nes bendrininkavimas yra vis kitoks bendrininkų veiksmas ir todėl kai kurios bendrininkavimo formos gali akivaizdžiai skirtis.

II.1.Nusikalstamos bendrijos samprata

Nusikalstama bendrija kaip bendrininkavimo forma užima svarbią vietą teisinėje visuomenėje. Galima sakyti, kad tai viena iš pagrindinių problemų kurią nagrinėja teisininkai ir mokslininkai, ją negalima griežtai atriboti nuo organizuoto nusikalstamumo .

Taigi analizuodami šią temą negalime nepaliesti organizuoto nusikalstamumo, nes mano nuomone tai yra viena bendra tema ir didžiausia problema baudžiamojoje teisėje. Jeigu organizuotą nusikalstamumą vertintume socialinių organizacijų aspektu, pamatytume, kad organizuotas nusikalstamumas yra socialinės organizacijos atmaina. Baudžiamoji teisė , kriminologija išskiria tokias teisines kategorijas kaip bendrininkavimas, grupė, nusikalstama bendrija ir pan.Visos šios sąvokos yra juridinę reikšmę turinčios socialinių organizacijų atmainos. Socialinės organizacijos gali būti įvairių tipų. Pvz. šeima, darbo kolektyvas, visuomeninės organizacijos ir pan. Tačiau iškila klausimas : “ Į ką panaši nusikalstama organizacija?”. Mano manymu atsakymas aiškus –į darbo kolektyvą. Nusikalstamos bendrijos darbas – nusikaltimai, taigi galima daryti išvadą, kad organizuotas nusikalstamumas yra nuolat veikianti nusikalstama “įmonė”.

Įdomi Harvardo universiteto profesoriaus, ekonomisto T. Šelingo nuomonė. Anot jo organizuotas nusikalstamumas – tai specifinė įmonė, kuri neteisėtus ekonominius mechanizmus naudoja tam, kad apvalytų rinka nuo konkurentų ir pirmiausia siekia ekonominių tikslų, o ne valdžios. Kitaip tariant valdžia tik dar vienas būdas nusikalstamiems tikslams pasiekti.Taigi šis patikimai užmaskuotas, visuomenės produktas (organizuotas nusikalstamumas ) daro labai didelį poveikį visuomenės gyvenimui.

Organizuotą nusikalstamumą taip pat būtų galima apibrėžti, kaip įvairių lygių nusikalstamų grupuočių veiklą. Vadovaujantis šiuo apibrėžimu galima išvesti nusikalstamos bendrijos sąvoką, o būtent :

nusikalstama bendrija – tai organizatorių , vadovų ar kitų nusikalstamos organizacijos narių susibūrimas ( taip pat organizuotų grupių ar gaujų ) užsiimti nusikalstama

bendra veikla bei ją koordinuoti bei palaikyti , plėtoti arba daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, sukurti

palankias sąlygas nusikalstamai veiklai.

Taigi nusikalstamos bendrijos kuriamos sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams įgyvendinti. Asmenys , kurie sukuria nusikalstamas bendrijas arba joms vadovauja traukiami , pagal įstatymus, baudžiamojon atsakomybėn, Taip pat traukiami ir šios bendrijos nariai.

Nei senajame, nei naujajame Lietuvos Respublikos BK nėra nieko nurodyta apie nusikalstamą bendriją, kaip tokią. Tačiau nereikėtų pamiršt, kad nusikalstamą bendriją galima suprast įvairiai. Ta pati bendrija yra ir organizuotos grupės, ir antivalstybinės organizacijos, ir ginkluotos gaujos susibūrimas įgyvendinti bendrą nusikalstamą veiklą. Taigi nusikalstama bendrija susideda būtent iš šitų aukščiau išvardintų bendrininkavimo formų.

Kalbant apie “nusikalstamos bendrijos” sąvoką, būtina atkreipti dėmesį į NVS šalis.Jos priėmė atskirą Pavyzdinį kovos su organizuotu nusikalstamumu įstatymą, kur

numato dvi organizuoto nusikalstamumo rūšis:

1.Nusikalstama organizacija;

2.Nusikalstama bendrija.

Nusikalstamos organizacijos apibrėžimas kur kas siauresnis, nei nusikalstamos bendrijos. Nes šio įstatymo antrasis straipsnis skelbia, kad nusikalstama organizacija – tai atskirų asmenų, grupių ar gaujų susibūrimas bendrai nusikalstamai veiklai pasidalijant narių funkcijomis kuriant tokią organizaciją arba jei vadovaujant. Taigi iš vienos pusės galima daryti tokią išvadą, kad iš pradžių atsiranda nusikalstama organizacija, o tik paskui nusikalstama bendrija. Tačiau iš kitos pusės, remiantis teisiniu žodynu, galima teigti, kad nusikalstama organizacija ir nusikalstama bendrija yra vienas ir tas pats.

Jei vis gi grįšim prie pirmo varianto, tai būtinai pastebėsim, kad tokia organizuoto nusikalstamumo struktūra galima ir kituose šalyse . Pvz. Italijos baudžiamajame kodekse taip pat numatyta, kad organizuotas nusikalstamumas yra dviejų organizuotumo lygių nusikalstamos organizacijos, o būtent – nusikalstamas susivienijimas ir mafijozinio tipo nusikalstamas susivienijimas.

Taigi viską apibendrinus galima teigti, kad organizuoto nusikalstamumo rūšys yra vienas iš daugelio būdų organizuotam nusikalstamumui apibendrinti, tačiau kiekviena valstybė gali turėti skirtingą supratimą apie organizuotą nusikalstamumą ir todėl automatiškai gali turėti skirtingas rūšis.Taip yra todėl, nes įvairiose valstybėse egzistuoja skirtingos organizuoto nusikalstamumo formos ir nusikaltėlių grupės jose yra skirtingai organizuotos, kitaip sakant daro nevienodo pobūdžio nusikaltimus.

2.1.Nusikalstamos bendrijos vieta bendrininkavime

Bendrininkavimo, kaip reiškinio, sudėtingumą lemia tai , kad iki šiol baudžiamosios teisės teorijoje nėra vienos nuomonės dėl bendrininkavimo formų. Galima sakyti, kad egzistuoja tiek bendrininkavimo formų, kiek mokslininkų. Tačiau teisingiausiai , mano nuomone , būtų teigti, kad bendrininkavimo forma yra viena – tai grupė ( arba bendrija ), kuri paskui skirstoma dar smulkiau, o būtent :

Pagal santykį su objektyviąja puse:

– bendravykdytojai;

– kai egzistuoja ir kiti asmenys ( kurstytojas, padėjėjas, organizatorius).

Pagal susitarimą:

– grupė iš anksto susitarusių asmenų;

– grupė be išankstinio susitarimo.

Pagal organizuotumo lygį:

– bendrininkų grupė;

– organizuota grupė;

– nusikalstamas susivienijimas.

Tačiau kaip jau minėjau kiekvienas mokslininkas turi savo nuomonę dėl bendrininkavimo formų. Pavyzdžiui rusų mokslininkas A. T. Traininas išskiria tokias bendrininkavimo formas:paprastą, kvalifikuotą ( kai susitariama iš anksto), ypatingą (nusikalstamas susivienijimas ) ir organizuotą grupę. Pagrindiniu šių formų išskyrimo kriterijumi jis laikė subjektyvų kriterijų, tuo tarpu kiti autoriai bendrininkavimo formas išskiria remiantis objektyviais kriterijais. Jie išskiria tokias bendrininkavimo formas: paprasta ( bendrai darant ) ir sudėtinė (paskirstant užduotis). Taip pat yra autorių kurie išskirdami bendrininkavimo formas remiasi tiek subjektyviais, tiek objektyviais kriterijais. Anot jų reikia išskirti tokias formas : bendrininkavimą iš anksto susitarus, bendrininkavimą iš anksto nesusitarus , organizuotą grupę ir nusikalstamą organizaciją.

Todėl bandyti apsiriboti tik vieno autoriaus nuomone , mano manymu būtų klaidinga. Tačiau remtis visų mokslininkų nuomonėm irgi ne išeitis .

Išvada: bendrininkavimo forma yra viena – nusikalstama bendrija ( kitaip sakant grupė), į kurią įeina : antivalstybinė organizacija, ginkluota gauja, organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas ( tai tam tikra prasme irgi bendrininkavimo formos, kurios mano manymu susiburia nusikalstamoje bendrijoje kaip bendrininkavimo formoje.)

2.2Antivalstybinė organizacija

Kaip jau minėjau kai kurie autoriai išskiria ir antivalstybinę organizaciją kaip bendrininkavimo formą. Antivalstybinė organizacija tai organizacija, kurios nariai siekia sutrikdyti valstybinę ar visuomeninę tvarką, kuri yra paremta tos šalies Konstitucija, kurie taip pat siekia atriboti suverenias valstybės teises. Pagal senojo BK komentarą antivalstybinė organizacija – tai nusikalstama bendrija, pastovi dviejų ar daugiau asmenų grupė, susitelkusi daryti itin pavojingus valstybinius nusikaltimus.Išimtinais atvejais antivalstybine organizacija gali būti pripažinta grupė, susiorganizavusi
vieną sudėtingą itin pavojingą valstybinį nusikaltimą, kuriam būtina ilga organizuota veikla.

Ne paslaptis, kad antivalstybinių organizacijų kūrimas yra tiesioginis pavojus valstybės suverenitetui. Todėl šiai problemai kiekviena valstybė skiria pakankamai dėmesio. Kalbant apie Lietuvą, tai reikėtų pastebėti, kad įstatymų leidėjas numatė baudžiamąją atsakomybę ne tik už aktyvų dalyvavimą antivalstybinėse organizacijose, bet ir už jų kūrimą.Tai numatyta Lietuvos Respublikos senojo BK 70 straipsnyje : “Organizacijų , kurios siekia sutrikdyti Lietuvos Respublikos Konstitucija paremtą valstybinę ar visuomeninę tvarką, apriboti suverenias Lietuvos valstybės teises ( galias ) , jėga atskirti Lietuvos Respublikos teritorijos dalį, kūrimas ar aktyvus dalyvavimas jų veikloje-

baudžiamas laisvės atimimu nuo ketverių iki dvylikos metų”.

Taigi straipsnyje baigtu nusikaltimu laikomas dvi parengtinės nusikalstamos veiklos rūšys, o būtent:

1. Organizacijų , kurios siekia sutrikdyti Lietuvos Respublikos Konstitucija paremtą valstybinę ar visuomeninę tvarką, apriboti suverenias Lietuvos valstybės teises ( galias ) , jėga atskirti Lietuvos Respublikos teritorijos dalį, kūrimas.

Ši rūšis reiškia, kad organizatoriaus pastangos suburti antivalstybinę organizaciją, sudaryti sąlygas jai egzistuoti yra traktuojamos kaip nusikaltimas t. y. už tokius veiksmus asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (remiantis senojo BK 70str.) Tokios pastangos ar sąlygos antivalstybiniai organizacijai egzistuoti gali būti : organizacijos veiklos plano parengimas, narių parinkimas, lėšų rinkimas, priemonių nusikaltimams daryti parūpinimas ir t. t.

2. Aktyvus dalyvavimas tokių organizacijų veikloje.

Dalyvavimas tokių organizacijų veikloje reiškia, kad tai arba vadovavimas tokioms organizacijoms, arba buvimas jų nariais. Antivalstybinės organizacijos noriu laikomas ne tik tas asmuo kuris žino visas nusikalstamos veiklos smulkmenas ir betarpiškai dalyvavo jų veikloje , bet ir tas asmuo, kuris nors bendrais bruožais žino jos veiklos planus, sutiko joje dalyvauti ir praktiškai dalyvavo jos nusikalstamoje veikloje . Pvz.sudarinėjo planus.

Šios organizacijos nariai atsako už dalyvavimą joje ir už tuos nusikaltimus , kuriuose dalyvavo ar kuriuos padėjo padaryti.

Jei asmuo sutiko būti antivalstybinės organizacijos nariu, bet tik formaliai t. y. nedarė jokių konkrečių veiksmų, tai jis nebus laikomas šios organizacijos dalyviu. Padėjimas tokiai organizacijai nesant jos nariu irgi nebus laikomas dalyvavimu antivalstybinėje organizacijoje.

Apžvelgiant šį straipsnį norėčiau pastebėti, kad prieš tai kai jis buvo pakeistas įstatymų leidėjas buvo išskyręs “organizacinę veiklą”, kaip baigtą nusikaltimą, kitaip sakant pagal šį straipsnį ,baudžiamojon atsakomybėn, buvo traukiami organizatoriai ne tik už tuos savo veiksmus kuriais siekė sukurti antivalstybinę organizaciją, bet ir už tuos veiksmus, kuriais buvo kurstomi kiti asmenys rengti daryti vieną ar kelis itin pavojingus nusikaltimus.

Kas dėl naujojo BK, tai įstatymų leidėjas išskiria jau ne antivalstybinę organizaciją, o antikonstitucinę grupę ar organizaciją, tačiau prasmė lieka ta pati, skiriasi tik bausmės didis. Kaip jau minėjau, anksčiau, už antivalstybinių organizacijų kūrimą ar aktyvų dalyvavimą jų veikloje baudžiami laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų, tuo tarpu naujame BK asmenys baudžiami laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

2.3Ginklouta gauja

Ši forma mano manymu yra nemažiau reikšminga nei aukščiau analizuota antivalstybinė organizacija, tačiau kaip bebūtų keista įstatymų leidėjas neišskiria BK straipsnio su tokiu pavadinimu kaip “Ginkluotos gaujos organizavimas ir dalyvavimas joje”. Todėl išsamiai neišanalizavus BK , gali atrodyti, kad tokios formos , kaip ginkluota gauja Lietuvoje iš viso nėra. Tačiau kol kas tokia forma egzistuoja ir buvo numatyta senojo BK 75 straipsnyje, kuris vadinasi “Banditizmas”. Galima sakyti, kad ši forma yra tarybinių laikų palikimas, kuris greitai bus pamirštas.Tačiau nereikėtų pamiršti, kad kol kas ši forma egzistuoja ir mes turime žinoti pagrindinius jos požymius. Šiuos požymius aš ir pasistengsiu atskleisti šioje, darbo, dalyje.

Tam kad suvoktume kas tai yra ginkluota gauja ir kuo ji skiriasi nuo kitų bendrininkavimo formų , turime suprasti kas tai yra banditizmas.

Banditizmas – tai :1.bandytų gaujos organizavimas;

2.dalyvavimas bandytų gaujoje;

3.dalyvavimas bandytų gaujos padarytame užpuolime.

Bandytų gauja yra ne kas kita kaip ginkluota gauja, kuria taip pat galima apibrėžti kaip nusikalstamą bendriją, kuriai budingi keturi požymiai:

1.Ginklota gauja turi turėti bent du narius.Tuo atveju jei bus vienas narys, tai pirmiausia nebus jokio bendrininkavimo ir jau tikrai nebus bandytų gaujos.

Išvada: vieno asmens daromi ginkluoti užpuolimai nėra banditizmas.

2.Ši gauja būtinai turi būti ginkluota , tai sako jau pats gaujos pavadinimas – “ginkluota gauja”. Žinoma tai nereiškia, kad visi ginkluotos gaujos nariai privalo turėti ginklus, užtenka ir to , kad vienas gaujos narys turi ginklą, o kiti žino , kad jis jį turi ir jei reikės gali būti
panaudotas nusikalstamiems tikslams įgyvendinti.

Dabar norėčiau atkreipti dėmesį į “ginklo”sąvoką, nes dažniausiai žodis “ginklas” mums asocijuojasi su šaunamaisiais ginklais t. y. pistoletu, šautuvu ir pan. Tačiau iš tiesu ginklais laikomi tiek šaunamieji (automatas, šautuvas ir kt.), tiek nešaunamieji (durklas, kastetas ir kt.), specialiai tam tikslui pagaminti ar pritaikyti savo gamybos ginklai. Baudžiamojo kodekso komentaras taip pat išskiria ir tai, kad gauja nebūtinai turi panaudoti ginklą darant nusikaltimą, užtenka ir to , kad ji jį turi, kitaip sakant gauja pripažįstama ginkluota nepriklausomai nuo to , ar ginklas buvo panaudotas, ar ne.

3.Gaujos tikslas – užpuolimai.

Lyginant su antivalstybine organizacija galima pamatyti kai kuriuos panašumus ( Pvz. ir antivalstybinėje organizacijoje ir ginkluotoje gaujoje turi būti bent du nariai) ir žinoma skirtumus. Pagrindinis skirtumas, tai tų organizacijų tikslai. Skirtingai negu antivalstybinė organizacija, ginkluota gauja nesiekia neteisėtu būdu pakeisti valstybės konstitucinę santvarką. Ginkluotos gaujos tikslas – užpulti valstybines, visuomenines įstaigas ar organizacijas arba atskirus asmenis. Šios gaujos užpuolimai dažniausiai susiję su įvairiais kitais nusikaltimais, tokiais kaip nužudymas, išžaginimas, plėšimas, tačiau tai nereiškia , kad šiuos nusikaltimus reikia kvalifikuoti atskirai t. y. banditizmo sudėtis apima šiuos nusikaltimus.

4.Banditu gauja yra pastovi.

Gaujos pastovumas reiškia, kad egzistuoja stabilūs jos narių ryšiai. Dažniausiai jie suplanuoja ne vieną, o kelis nusikaltimus, nes paprastai gauja organizuojama keliems užpuolimams daryti. Tuo atveju, jeigu grupė suplanavo padaryti tik vieną užpuolimą, tačiau tam užpuolimui paruošti reikalinga ilgalaikė bendra veikla, grupė taip pat laikoma pastovia gauja. Pvz. grupė sugalvojo ištraukti ką nors iš kalėjimo neteisėtais būdais ir tam jai reikia užpulti kalėjimą. Tam kad gerai įgyvendintų savo planą t. y. ištrauktų iš kalėjimo reikalingą žmogų ir būtų nesučiupta, grupė turi išsamiai apgalvoti kiekvieną savo žingsnį ir paruošti patikimą planą užpuolimui įgyvendinti. Šio atveju grupė bus laikoma pastovi, nors ir įvykdys tik šį užpuolimą, nes ruošiantis šiam nusikaltimui egzistuoja stabilūs grupės narių ryšiai.

Ne mažiau reikšmingas yra ir gaujos organizavimo klausimas. Jei nėra ginkluotos gaujos nėra ir užpuolimų,todėl norėdami įvykdyti užpuolimus asmenys organizuoja gaują.Šios gaujos organizavimas yra aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama sutelkti ginkluotą, pastovią dviejų ar daugiau narių nusikalstamą bendriją, kurios tikslas kaip jau minėjau anksčiau – užpuolimas. Pagal Lietuvos Respublikos BK ginkluotos gaujos organizavimas jau yra baigtas nusikaltimas, o tai reiškia, kad gauja gali ir nebūti padariusi nė vieno užpuolimo, tačiau bus traukiama baudžiamojon atsakomybėn už pati gaujos organizavimo procesą.

Organizavus gaują automatiškai atsiranda ir dalyvavimas gaujoje, nes kaip jau minėjau vienas iš būtinų jos požymių yra tas, kad turi būti bent du nariai. Taigi dalyvavimo gaujoje noras pasireiškia įstojimu į ją, taip pat konkrečiais veiksmais, padėjusiais įgyvendinti jos tikslus . Dalyvavimas gaujoje apima ne tik aktyvius veiksmus kuriais padaromas nusikaltimas, bet ir pasiruošimą užpuolimui, padarytų nusikaltimų slėpimą ir pan. Tačiau tam, kad asmuo būtų laikomas gaujos nariu, jis privalo padaryti kokius nors veiksmus kurie padėtų įgyvendinti gaujos tikslą, priešingu atveju jis nebus laikomas jos nariu. Nes būtų neteisinga jeigu nieko nepadaręs asmuo atsakytų už gaujos ar atskirų jos narių nusikaltimus.

Banditizmas padaromas tiesiogine tyčia. Priklausydamas ginkluotai gaujai ir darydamas nusikaltimus asmuo supranta ką daro, nes ši gauja organizuojama užpuolimams įgyvendinti, o tai reiškia , kad šios gaujos tikslas ( užpuolimas) yra žinomas visiems jos nariams. Traukiamas baudžiamojon atsakomybėn gaujos narys negalės pasiteisinti tuo, kad užpuolimas buvo įvykdytas dėl neatsargumo, nes tai būtų pati didžiausia nesąmonė.Jau tas faktas, kad asmuo yra užpuolimo dalyvis leidžia mums teigti, kad jo veiksmuose yra tyčia.

Kaip ir kitose formose taip ir čia nepakaltinamas asmuo negali būti laikomas banditizmo subjektu.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2817 žodžiai iš 5610 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.