Berniukų ir mergaičių vystymosi skirtumai
5 (100%) 1 vote

Berniukų ir mergaičių vystymosi skirtumai

1121

TURINYS

ĮVADAS——————————————————————-3

VAIKO PSICHINIS VYSTYMASIS———————————-4

VAIKO ASMENYBĖS UŽUOMAZGOS—————————-5

VAIKO VYSTYMASIS————————————————-6

IŠVADOS——————————————————————9

LITERATŪRA———————————————————–10

ĮVADAS

Mano referato tema yra berniukų ir mergaičių vystymosi skirtumai. Mes visi žinome, kad berniukai skiriasi nuo mergaičių ne vien išvaizda, bet ir charakteriu. Mergaitės būna meilesnės ir trapesnės, o berniukai dažniausiai būna šiurkštūs ir nemandagūs.

Taigi šiame referate bandysiu išsiaiškinti berniukų ir mergaičių skirtumus. Kodėl jie tokie neklusnūs būna ir tokie šiurkštūs. Taip pat ir mergaičių vystymosi skirtumus.

VAIKO PSICHINIS VYSTYMASIS

Naujagimių refleksinių judesių mechanizmai yra įgimti, todėl ir patys judesiai atliekami automatiškai. Refleksai padeda organizmui apsiginti nuo staigių dirginimų, su kuriais sąmoningai susidoroti būtų sunku. Refleksai yra skirstomi į pozityvius ir negatyvius. Pozityvieji, padedantys organizmui tenkinti gyvybinę energiją palaikančius poreikius, – tai čiaudėjimas, kosėjimas, pirmieji čiulpimo judesiai. Akies lęšiuko reagavimas į stiprią šviesą, mirkčiojimas, rankos ir kojos atitraukimas nuo skausmingo dirginimo yra negatyvaus pobūdžio refleksai.

Gerai žinomas griebimo refleksas, kurį galima konstatuoti nepraėjus nė valandai po gimimo. Laikant naujagimį statmeną ir jo delnukus palietus pirštais ar lazdele, jis taip tvirtai suspaudžia daiktą, kad pusę minutės galėtų laikytis ant savo rankų, kybodamas ore. Arba Babinskio refleksas: braukiant pirštu ar kokiu daiktu per naujagimio kojytės apačią (padą), pirštai išsiskečia ir išsiriečia aukštyn. Sveiki suaugusieji Babinskio reflekso neturi. Taip pat žinomas žingsniavimo refleksas: laikant kūdikį taip, kad jo pėdos liestų žemę, jis pradeda atlikti judesius, panašius į ėjimą. Visi anksčiau išvardyti refleksai yra įgimti.

Daug judesių ir veiksmų kūdikis mokosi iš suaugusiųjų, juos mėgdžiodamas. Mėgdžiojimas – suvokiamo modelio pakartojimas. Jau 2,5 mėnesių kūdikis stengiasi atlikti į kalbos garsų tarimą panašius judesius. Žaisti jis pradeda jau trečią mėnesį. Pirmieji kūdikio žaidimai – kojų ir rankų judesiai, šypsniai bei garsų tarimas.

Gerai išlavėjęs jo skonio jutimas: kūdikis skirtingai reaguoja į saldžias, sūrias ir karčias medžiagas. Įdomu tai, kad pirmenybę teikia saldžiam skoniui. Uoslė stipriai reaguoja į kaip kuriuos kvapus (amoniako, anyžiaus). Anksti pradeda skirti garsų niuansus. Ypač gyvai reaguoja į žmonių balsus. Lytėjimu junta išorinius dirginimus ir orientuojasi artimiausioje erdvėje. Jautriausios kūdikio kūno paviršiaus dalys – lūpos, liežuvis, rankų pirštų galai.

Anksti kūdikis pradeda suvokti aplinką ir regėjimu. Po 2 savaičių jis ima fiksuoti vieną tašką, po 3 savaičių akys nukrypsta į šviesos šaltinį, jos spinduliai patenka į geltonąją dėmę. 8 savaitę vaiko akys ieško pradingusios šviesos šaltinio, krypsta į jo ir garso pusę ir pan.

Kūdikis negreitai pradeda suvokti savo kūno vaizdą. Suvokiami ir daiktai, kurie juda kartu su rankomis. Rankų, kaip pažinimo įrankio, funkcijas paremia lytėjimas burna ir regėjimas.

Psichologai pripažįsta, kad kūdikystėje visus jutimo organus galima gerai lavinti. Taigi labai svarbu nepraleisti to palankiausio jutimo sistemų lavinimo laiko pirmaisiais gyvenimo metais, nes jos yra žinių, įgūdžių ir mokėjimo pagrindas.

Naujagimio psichika dar neišskiria ”aš” ir aplinkos. Naujagimis yra susijęs su pačiais objektais. Todėl gyvenimo pradžioje jo psichinė būsena tik pradeda diferencijuotis lavėjant jutimams, plečiantis kontaktams su kintamu išoriniu pasauliu.

Kūdikiui bendraujant su aplinka pirmąją savaitę po gimimo, pasireiškia įgimtos afektinės būsenos,paprastai negatyvios, kurias sukelia temperatūros svyravimai, skausmas, fiziologiniai poreikiai.

1 – 2 mėnesį atsiranda teigiamų pojūčių, bendraujant su suaugusiais, nors tebevyrauja neigiamos emocijos, ir tik nuo 2-ojo mėnesio pabaigos vaiko išgyvenimams jau būdingesnės teigiamos emocinės būsenos – ramumas, pasitenkinimas. Afektų ir nuotaikų svyravimus kūdikis gerai išreiškia mimika, poza, balso intonacija, verksmu.

Pirmaisiais metais tarp jo ir suaugusiųjų gali susiklostyti įvairūs bendravimo būdai, ateityje įgyjantys pastovesnes, stereotipines formas, kurias vėliau sunku pakeisti.

Intelektinis vystymasis pasireiškia daiktų vaizdo transformacija. Per pirmuosius gyvenimo metus kūdikio suvokiamasis pasaulis pasikeičia keturiais aspektais: objekto, erdvės, laiko ir priežastingumo.

Radikalus mąstymo pasikeitimas, įvykstantis apie 18-tą mėnesį, t.y. per metus antrus gyvenimo metus, yra tai, kad vaikas dabar jau gali naudoti simbolius: įvaizdžius, žodžius ar veiksmus, kurie atstoja kažką kitą. Dviejų metų vaikas pradeda kurti naują – žodžių ir vaizdinių – pasaulį.

VAIKO ASMENYBĖS UŽUOMAZGOS

Ateina laikas kai vaikas pradeda suvokti pats save, savo egzistavimą. Tai savimonės – būtino asmenybės
komponento – pradžia. Savimonė ne iš karto atsiranda, ji formuojasi per ilgesnį laiką. Šilumos, šalčio, skausmo, sotumo, komforto pojūčiai pasiekia jo sąmonę labai neryškiai, jie kyla tarytum iš sutemų ir pasireiškia atitinkamomis būsenomis, kurios būtinai susijusios su nediferencijuotomis emocijomis. Tai kūdikio savijautos faktas. Vėliau, judindamas rankas, liesdamas savo kūną, patiria specialesnių lytėjimo pojūčių; atliekamus judesius kontroliuoja, pavykusius, padedančius pasiekti tikslą judesius kartoja. Žaisdamas savo rankomis, judindamas jas, kūdikis gauna judėjimo pojūčių. Taigi lytėjimu ir judėjimo pojūčiais vaikas pirmiausiai ir pajunta savo kūną, ima skirti, kas priklauso jam ir ne jam, savo kūnas skiriamas nuo kitų aplinkos daiktų.

3 mėn. kūdikis ima skirti artimuosius, pažįstamus ir nepažįstamus suaugusius, nors į visus juos, kaip ir anksčiau, reaguoja teigiamai. Jis jau ima skirti, kad vienus veiksmus “galima“ atlikti, kitų “negalima“, vengia nemalonios suaugusiųjų reakcijos. Keičiasi vaiko savęs suvokimas: mato savo santykių sėkmę, tuo džiaugiasi, o kai suaugusieji atmeta jo iniciatyvą, išgyvena skriaudą.

Kad vaiko savęs suvokimas pirmuosius 6 mėnesius formuojasi bendraujant su suaugusiu, išgyvenant su juo bendras situacijas, o antrą pusmetį svarbesni pasidaro daiktiniai veiksmai, bendravimas pasireiškia įvairia veikla. Vaiko savęs suvokimą pabrėžia tai, kad jis skiria svetimą žmogų, tą suvokimą parodo garsai, džiugi veido išraiška, kad vaikui pavyksta atsistoti be svetimų pagalbos.

Prie vaiko savęs suvokimo ir jo savęs vaizdo formavimosi prisideda tikslesnis savo kūno, savo kūno vaizdo suvokimas. Motina ir kiti jį globojantys asmenys prašo parodyti savo nosytę, ausytes, pirštukus ir t.t. vaikai suvokia savo atvaizdą 3 skirtingomis situacijomis: veidrodyje, fotografijoje ir kino juostoje.

Vaiko savimonės užuomazgos rodo pirmieji savistaba pasisakymai, iš kurių matyti, kad jis suvokia savo vidinį pasaulį, mėgina jį aprašyti, nors tikslių žodžių dar neturi.

Elgesio taisykles jie geriau supranta ir praktiškai įsisavina, kai jų vykdymą patikrina pripažintas autoritetas ir konkretų elgesį sankcionuoja arba kritiškai įvertina. Vaikų darželyje elgesio taisyklių laikymąsi kontroliuoja patys vaikai, nuolat kreipdamiesi į auklėtoją. Dažnai jie skundžiasi auklėtojai. Skųsdamiesi vaikai įsitikina, kaip galima ir kaip negalima elgtis, kokios yra leistinumo ribos. Tuo jie tarytum įsitvirtina elgesio taisykles.

Kartais susidarius situacijai, kad dėl savo poelgių gali susilaukti nemalonumų, vaikas mėgina juokavimu išvengti barimo ir bausmės. 5 metų vaikas juokavimais kartais stengiasi užmaskuoti savo silpnumą, nesugebėjimą ir kitus trūkumus, kuriuos jis mato, lygindamas save su suaugusiais.

VAIKO VYSTIMASIS

Vidinėje psichologinėje plotmėje kaip ikimokyklinuko vystymosi uždaviniai apibrėžiami:

1. Lyties tapatumo supratimas,

2. Savigarbos savybės ugdymas,

3. Susijęs su sąžinės, moralės sampratos pradžia. Socialinėje plotmėje juo įvardijamas,

4. Grupinio žaidimo atsiradimas,

Aptariamuoju laikotarpiu vaikas išgyvena iniciatyvos/kaltės psichosocialinę krizę.

SOMATINIS VYSTIMASIS. Šio laikotarpio fizinio vystymosi vektorius daugiau nukreiptas į smulkiąją motoriką, tikslingą manipuliaciją rankomis. Tarptautinė psichologijos enciklopedija nurodo, kad 4 – 5 m. vaiko regos ir rankos koordinacija ir smulkioji motorika pasiekia tokį lygį, kad vaikas gali įsipilti sulčių, susmulkinti maistą peiliu ir šakute, užsisegti sagas, parašyti didžiąsias raides ir kelis skaičius, o kai kurie – net savo vardą. 4 m. amžiuje

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1301 žodžiai iš 2550 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.