Berno konvencija

BERNO KONVENCIJA

DĖL LITERATŪROS IR MENO KŪRINIŲ APSAUGOS

Priimta 1886 m. rugsėjo 9 d.,

papildyta 1896 m. gegužės 4 d. Paryžiuje,

peržiūrėta 1908 m. lapkričio 13 d. Berlyne,

papildyta 1914 m. kovo 20 d. Berne,

peržiūrėta 1928 m. birželio 2 d. Romoje,

1948 m. birželio 26 d. Briuselyje,

1967 m. liepos 14 d. Stokholme

ir

1971 m. liepos 24 d. Paryžiuje

ir pataisyta 1979 m. rugsėjo 28 d.

Sąjungos šalys, įkvėptos vienodo noro kiek įmanoma

efektyviai ir vienodai saugoti literatūros ir meno kūrinių

autorių teises,

pripažindamos 1967 metais Stokholme surengtos Konvencijos

peržiūrėjimo konferencijos darbo svarbą,

nutarė peržiūrėti Stokholmo konferencijos priimtą aktą,

palikdamos nepakeistus šio akto 1-20 ir 22-26 straipsnius.

Dėl šių priežasčių žemiau pasirašę įgaliotieji atstovai,

pateikę visus savo įgaliojimus, pripažintus tinkamais ir

turinčiais atitinkamą formą, susitarė:

1 straipsnis

Šalys, kurioms taikoma ši Konvencija, sudaro Literatūros ir

meno kūrinių autorių teisių apsaugos sąjungą.

2 straipsnis

1. Sąvoka „literatūros ir meno kūriniai“ apima kiekvieną

literatūros, mokslo ir meno kūrinį, koks bebūtų jo išraiškos

būdas ar forma: knygas, brošiūras ir kitus literatūros kūrinius;

paskaitas, kalbas, pamokslus ir kitus tokios rūšies kūrinius;

dramos ir dramos-muzikos kūrinius; choreografijos kūrinius ir

pantomimas; muzikos kūrinius su tekstu ar be teksto;

kinematografijos kūrinius, kuriems prilyginami analogiškais

kinematografijai būdais gauti kūriniai; piešimo, tapybos,

architektūros, skulptūros, graviravimo ir litografijos kūrinius;

fotografijos kūrinius, kuriems prilyginami analogiškais

fotografijai būdais gauti kūriniai; taikomosios dailės kūrinius;

iliustracijas, žemėlapius, planus, eskizus ir plastikos kūrinius,

susijusius su geografija, topografija, architektūra ar mokslu.

2. Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė nurodyti, kad

visi kūriniai ar tam tikros apibrėžtos jų kategorijos nesaugomos,

jeigu tie kūriniai neturi kokios nors materialios formos.

3. Vertimai, adaptacijos, muzikinės aranžuotės ir kiti

literatūros ar meno kūrinių perdirbimai saugomi kaip ir

originalūs kūriniai nepažeidžiant originalaus kūrinio autorinės

teisės.

4. Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė nustatyti

įstatymų, oficialių administracinių bei teismų dokumentų ir tokių

dokumentų oficialių vertimų apsaugą.

5. Literatūros ir meno kūrinių rinkiniai, pavyzdžiui,

enciklopedijos ir antologijos, kurie dėl turinio parinkimo ir

išdėstymo yra intelektualinės kūrybos rezultatas, saugomi kaip

tokie, nepažeidžiant autorinės teisės į kiekvieną kūrinį,

sudarantį tokio rinkinio dalį.

6. Šiame straipsnyje paminėti kūriniai saugomi visose

Sąjungos šalyse. Ši apsauga vykdoma autoriaus ir jo teisių

perėmėjų naudai.

7. Pagal šios Konvencijos 7 straipsnio 4 dalies nuostatas

Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė nustatyti šių šalių

įstatymų taikymo taikomosios dailės kūriniams ir pramoniniams

pavyzdžiams bei modeliams ribas, taip pat tokių kūrinių,

pavyzdžių bei modelių apsaugos sąlygas. Kūriniai, kurie saugomi

kilmės šalyje tik kaip pavyzdžiai ir modeliai, kitoje Sąjungos

šalyje turi teisę tik į tokią specialią apsaugą, kuri toje šalyje

taikoma pavyzdžiams ir modeliams. Tačiau jei toje šalyje

netaikoma jokia speciali apsauga, tokie kūriniai saugomi kaip

meno kūriniai.

8. Šioje Konvencijoje numatoma apsauga netaikoma pranešimams

apie dienos naujienas arba įprastinės spaudos informacijos

pobūdžio pranešimams apie įvairius įvykius.

2bis straipsnis

1. Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė netaikyti

visos ar iš dalies 1 straipsnyje nurodytos apsaugos politinėms

kalboms ir kalboms, pasakytoms teismo procesų metu.

2. Sąjungos šalių įstatymams taip pat suteikiama teisė

nustatyti sąlygas, pagal kurias paskaitos, kalbos ir kiti tokio

pobūdžio viešai paskelbti kūriniai gali būti atgaminti spaudoje,

transliuoti eteryje, perduoti visuomenei laidais ar viešai

paskelbti, kaip numatyta šios Konvencijos 11bis straipsnio 1

dalyje, kai toks panaudojimas pateisinamas informavimo tikslais.

3. Vis dėlto autorius turi išimtinę teisę sudaryti savo

kūrinių, paminėtų šio straipsnio ankstesnėse dalyse, rinkinį.

3 straipsnis

1. Šioje Konvencijoje numatyta apsauga taikoma:

a) tiek paskelbtų, tiek nepaskelbtų kūrinių autoriams, kurie

yra vienos iš Sąjungos šalių piliečiai;

b) pirmą kartą vienoje iš Sąjungos šalių paskelbtų kūrinių

ar kūrinių, tuo pat metu paskelbtų Sąjungos šalyje ir

neįeinančioje į Sąjungą šalyje autoriams, kurie nėra
vienos iš

Sąjungos šalių piliečiai.

2. Autoriai, kurie nėra vienos iš Sąjungos šalių piliečiai,

bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra vienoje tų šalių, šioje

Konvencijoje prilyginami tos šalies piliečiams.

3. Sąvoka Öpaskelbti kūriniaiÕ reiškia autoriaus sutikimu

paskelbtus kūrinius, koks bebūtų egzempliorių gamybos būdas, su

sąlyga, kad turimas tų egzempliorių kiekis galėtų patenkinti

pagrįstus visuomenės poreikius atsižvelgiant į kūrinio pobūdį.

Paskelbimu nelaikomas dramos, dramos-muzikos, kinematografijos ar

muzikos kūrinio atlikimas, viešas raiškusis literatūros kūrinio

skaitymas, literatūros ar meno kūrinių perdavimas laidais ar

transliavimas eteryje, meno kūrinio eksponavimas ir architektūros

kūrinio pastatymas.

4. Kūrinys laikomas tuo pat metu paskelbtu keliose šalyse,

jei jis dviejose ar daugiau šalių buvo paskelbtas per trisdešimt

dienų nuo jo pirmojo leidimo.

4 straipsnis

Šioje Konvencijoje numatyta apsauga taikoma, net jei 3

straipsnyje nurodytos sąlygos nėra įvykdytos:

a) kinematografijos kūrinių autoriams, jeigu šių kūrinių

gamintojo būstinė ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra vienoje iš

Sąjungos šalių;

b) pastatytų vienoje iš Sąjungos šalių architektūros kūrinių

autoriams ar kitų meno kūrinių autoriams, jeigu šie kūriniai

sudaro Sąjungos šalyje esančio pastato ar kitokio statinio dalį.

5 straipsnis

1. Sąjungos šalyse, išskyrus kūrinio kilmės šalį, šios

Konvencijos saugomų kūrinių autoriai naudojasi tomis teisėmis,

kurias tų šalių atitinkami įstatymai jų piliečiams suteikia dabar

ar suteiks ateityje, taip pat tomis teisėmis, kurias specialiai

suteikia ši Konvencija.

2. Naudojimuisi šiomis teisėmis ir jų įgyvendinimui

negalioja jokie formalumai; toks naudojimasis ir įgyvendinimas

egzistuoja nepaisant to, ar kilmės šalyje yra kūrinio apsauga.

Dėl to, nepaisant šios Konvencijos nuostatų, apsaugos ir teisinės

gynybos būdus, kuriais autoriams leidžiama saugoti savo teises,

reguliuoja tik tos šalies, kurioje tokios apsaugos reikalaujama,

įstatymai.

3. Kilmės šalyje apsaugą reguliuoja vidaus įstatymai. Tačiau

jei kūrinio, dėl kurio taikoma apsauga pagal šią Konvenciją,

autorius nėra to kūrinio kilmės šalies pilietis, jis turi šioje

šalyje tokias pat teises kaip ir autoriai, esantys šios šalies

piliečiai.

4. Kilmės šalimi laikoma:

a) Sąjungos šalis, kurioje kūrinys paskelbtas pirmą kartą;

kai kūriniai paskelbti tuo pat metu keliose Sąjungos šalyse,

kurios nustato skirtingus apsaugos terminus, – šalis, kurios

įstatymai nustato trumpiausią apsaugos terminą;

b) kai kūriniai paskelbti tuo pat metu neįeinančioje į

Sąjungą šalyje ir vienoje iš Sąjungos šalių, – Sąjungos šalis;

c) kai kūriniai nepaskelbti ar pirmą kartą paskelbti

neįeinančioje į Sąjungą šalyje, tuo pat metu nepaskelbiant jų

Sąjungos šalyje, – ta Sąjungos šalis, kurios pilietis yra

autorius, jeigu:

i) kinematografijos kūrinių, kurių gamintojo būstinė ar

nuolatinė gyvenamoji vieta yra Sąjungos šalyje, kilmės šalis yra

ši šalis; ir

ii) pastatytų vienoje iš Sąjungos šalių architektūros

kūrinių ar kitų meno kūrinių, kurie sudaro Sąjungos šalyje

esančio pastato ar kitokio statinio dalį, kilmės šalis yra ši

šalis.

6 straipsnis

1. Jeigu bet kuri neįeinanti į Sąjungą šalis neįstengia

tinkamai apsaugoti autorių, kurie yra vienos iš Sąjungos šalių

piliečiai, kūrinių, tokia Sąjungos šalis gali apriboti apsaugą,

taikomą tiems kūriniams, kurių autoriai jų pirmojo paskelbimo

metu yra kitos šalies piliečiai ir neturi nuolatinės gyvenamosios

vietos vienoje iš Sąjungos šalių. Jeigu kūrinio pirmojo

paskelbimo šalis pasinaudoja šia teise, kitos Sąjungos šalys

neprivalo taikyti kūriniams, kuriems galioja toks specialus

režimas, platesnės apsaugos nei ta, kuri jiems nustatyta pirmojo

paskelbimo šalyje.

2. Jokie apribojimai remiantis šio straipsnio 1 dalimi

netaikomi toms teisėms, kurias autorius įgavo dėl Sąjungos šalyje

paskelbto kūrinio prieš tokių apribojimų įsigaliojimą.

3. Sąjungos šalys, kurios vadovaudamosi šiuo straipsniu

apriboja autorinės teisės taikymą, praneša apie tai Pasaulinės

intelektualinės nuosavybės organizacijos Generaliniam direktoriui

(toliau vadinamam Generaliniu direktoriumi) raštišku pareiškimu,

nurodydamos tas šalis, kuriose apribojama apsauga, taip pat

autorių, esančių tų šalių piliečiais, teisių apribojimus.

Generalinis direktorius nedelsdamas perduoda šį pareiškimą visoms

Sąjungos šalims.

6bis straipsnis

1. Nepaisant autoriaus turtinių teisių, net ir po jų

perdavimo, autorius turi teisę reikalauti pripažinti kūrinio

autorystę ir prieštarauti bet kokiam šio kūrinio iškraipymui,

išdarkymui ar kitokiam pakeitimui, taip pat bet kokiam kitam

autoriaus garbei ar reputacijai galinčiam padaryti
žalos

kėsinimuisi į kūrinį.

2. Šio straipsnio 1 dalyje autoriui suteiktos teisės galioja

ir po autoriaus mirties bent jau iki turtinių teisių galiojimo

pabaigos, o jas įgyvendina asmenys ar institucijos, įgalioti

pagal šalies, kurioje tokios apsaugos reikalaujama, įstatymus.

Tačiau tos šalys, kurių įstatymai šio akto ratifikavimo ar

prisijungimo prie jo metu nenustato visų šio straipsnio 1 dalyje

išvardytų teisių apsaugos po autoriaus mirties, gali numatyti,

kad kai kurios iš šių teisių po autoriaus mirties gali nustoti

galioti.

3. Teisinės gynybos būdus šiame straipsnyje numatytoms

teisėms apsaugoti reguliuoja šalies, kurioje reikalaujama

apsaugos, įstatymai.

7 straipsnis

1. Šioje Konvencijoje nustatytą apsaugos terminą sudaro

autoriaus gyvenimo laikas ir penkiasdešimt metų po jo mirties.

2. Tačiau kinematografijos kūriniams Sąjungos šalys gali

nustatyti, kad apsaugos terminas pasibaigia praėjus

penkiasdešimčiai metų po to, kai kūrinys autoriaus sutikimu tapo

prieinamas visuomenei arba, jei tokiu per penkiasdešimt metų nuo

kūrinio sukūrimo netapo, praėjus penkiasdešimčiai metų po kūrinio

sukūrimo.

3. Šios Konvencijos nustatytas anonimiškai ir pseudonimu

paskelbtų kūrinių apsaugos terminas pasibaigia praėjus

penkiasdešimčiai metų po to, kai kūrinys teisėtai tapo prieinamas

visuomenei. Tačiau jeigu pseudonimu paskelbto kūrinio autoriaus

asmenybė nekelia abejonių, apsaugos terminas yra šio straipsnio 1

dalyje nustatytas terminas. Jeigu anonimiškai ar pseudonimu

paskelbto kūrinio autorius per anksčiau nurodytą terminą

atskleidžia savo tikrąjį vardą, taikomas šio straipsnio 1 dalyje

nurodytas apsaugos terminas. Sąjungos šalys neprivalo saugoti

anonimiškai ir pseudonimu paskelbtų kūrinių, kai yra pakankamai

pagrindo manyti, kad nuo jų autoriaus mirties praėjo

penkiasdešimt metų.

4. Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė nustatyti

fotografijos ir taikomosios dailės kūrinių, saugomų kaip meno

kūriniai, apsaugos terminą; tačiau šis terminas neturi būti

trumpesnis kaip dvidešimt penkeri metai, kurie skaičiuojami nuo

tokio kūrinio sukūrimo datos.

5. Po autoriaus mirties nustatytas apsaugos terminas ir šio

straipsnio 2, 3, 4 dalyse numatyti terminai pradedami skaičiuoti

nuo autoriaus mirties ar nuo kito šiose dalyse numatyto įvykio

dienos, bet visada tie terminai pradedami skaičiuoti nuo sausio 1

dienos po tų metų, kuriais mirė autorius ar buvo įvykis.

6. Sąjungos šalys gali nustatyti ilgesnius apsaugos terminus

nei numatyti šio straipsnio dalyse.

7. Pagal šios Konvencijos Romos aktą įsipareigojimus

priėmusios Sąjungos šalys, kurių nacionaliniai įstatymai,

galiojantys šio akto pasirašymo metu, nustato trumpesnius

apsaugos terminus nei numatyti šio straipsnio ankstesnėse dalyse,

turi teisę tuos terminus išlaikyti, ratifikuodamos šį aktą ar

prisijungdamos prie jo.

8. Bet kuriuo atveju šiuos terminus reguliuoja įstatymai tos

šalies, kurioje reikalaujama apsaugos; tačiau jei šios šalies

įstatymai nenumato ko kita, terminas negali būti ilgesnis nei

kūrinio kilmės šalyje nustatytasis.

7bis straipsnis

Ankstesniojo straipsnio nuostatos taip pat taikomos

bendraautorių sukurtiems kūriniams su sąlyga, kad terminai, kurie

yra nustatomi nuo autoriaus mirties, skaičiuojami nuo

paskutiniojo išgyvenusio bendraautorio mirties datos.

8 straipsnis

Šios Konvencijos saugomų literatūros ir meno kūrinių

autoriai per visą jų teisių į originalius kūrinius terminą turi

išimtinę teisę versti ir leisti versti savo kūrinius.

9 straipsnis

1. Šios Konvencijos saugomų literatūros ir meno kūrinių

autoriai turi išimtinę teisę leisti atgaminti šiuos kūrinius bet

kokia forma ar būdu.

2. Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė atskirais

ypatingais atvejais leisti atgaminti tokius kūrinius su sąlyga,

kad šis atgaminimas neprieštarautų įprastiniam kūrinio naudojimui

ir nepažeistų teisėtų autoriaus interesų.

3. Bet koks garso ar vaizdo įrašas pagal šią Konvenciją yra

laikomas atgaminimu.

10 straipsnis

1. Leidžiama cituoti kūrinį, kuris iki šio laiko teisėtai

jau tapo prieinamas visuomenei, su sąlyga, kad toks citavimas

būtų suderinamas su gerais papročiais ir jo mastas pateisintų

tikslą įskaitant ir spaudos apžvalgos forma pateikiamas

laikraščių bei žurnalų straipsnių citatas.

2. Sąjungos šalių įstatymai ir egzistuojantys specialūs

susitarimai ar susitarimai, kurie bus sudaryti ateityje, gali

leisti panaudoti literatūros ar meno kūrinius tikslą

pateisinančiu mastu kaip iliustracijas leidiniuose, televizijos

ir radijo laidose, garso ar vaizdo įrašuose mokymo tikslams su

sąlyga, kad toks panaudojimas būtų suderinamas su gerais

papročiais.

3. Naudojant kūrinius pagal šio straipsnio ankstesnes dalis,

turi būti nurodomas
autoriaus vardas, jei šis

nurodytas tame šaltinyje.

10bis straipsnis

1. Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė leisti

laikraščiuose ar žurnaluose einamaisiais ekonomikos, politikos ir

religijos klausimais paskelbtus straipsnius ar tokius pačius

eteryje transliuotus kūrinius atgaminti spaudoje, eteryje ar juos

viešai paskelbti visuomenei laidais tais atvejais, kai teisė

atgaminti, transliuoti eteryje ar paskelbti laidais nebuvo

specialiai aptarta. Tačiau šaltinis visada turi būti aiškiai

nurodytas; teisines šio įsipareigojimo nesilaikymo pasekmes

nustato tos šalies, kurioje reikalaujama apsaugos, įstatymai.

2. Sąjungos šalių įstatymams taip pat suteikiama teisė

nustatyti sąlygas, kuriomis literatūros ir meno kūriniai,

parodyti ar paskelbti einamųjų įvykių apžvalgose, gali būti

informacijos tikslą pateisinančiu mastu atgaminti ar tapti

prieinami visuomenei einamųjų įvykių apžvalgose fotografijos ar

kinematografijos priemonėmis arba transliavimo eteryje ar

paskelbimo visuomenei laidais būdu.

11 straipsnis

1. Dramos, dramos-muzikos ir muzikos kūrinių autoriai turi

išimtinę teisę leisti:

i) viešai atlikti savo kūrinius, įskaitant visus viešo

atlikimo būdus bei priemones;

ii) bet kokiu būdu paskelbti visuomenei savo kūrinių

atlikimus.

2. Tokias pat teises dramos ar dramos-muzikos kūrinių

autoriai turi dėl savo kūrinių vertimo per visą jų teisių į

originalius kūrinius galiojimo laiką.

11bis straipsnis

1. Literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisę

leisti:

i) transliuoti savo kūrinius eteryje ar viešai skelbti juos

visuomenei bet kokiu kitu belaidžiu ženklų, garsų ar vaizdo

siuntimo būdu;

ii) viešai skelbti visuomenei eteryje jau transliuotus

kūrinius laidais ar belaidžiu būdu, kai tai daro kita nepradinė

organizacija;

iii) viešai skelbti transliuotą eteryje kūrinį garsiakalbiu

ar bet kokiu kitu ženklų, garsų ar vaizdų siuntimo prietaisu.

2. Sąjungos šalių įstatymai gali nustatyti šio straipsnio 1

dalyje numatytų teisių įgyvendinimo sąlygas, tačiau šios sąlygos

bus taikomos tik tose šalyse, kurios jas nustatė. Šios sąlygos

jokiu būdu negali pažeisti nei asmeninių neturtinių autoriaus

teisių, nei jo teisės gauti teisingą honorarą, kurį, nesant

susitarimo, nustato kompetentinga institucija.

3. Jei nenumatyta ko kita, pagal šio straipsnio 1 dalies

nuostatas suteiktas leidimas nesuteikia teisės įrašyti

transliuotą eteryje kūrinį garsus ar vaizdus fiksuojančiais

prietaisais. Tačiau Sąjungos šalių įstatymai gali nustatyti

režimą, taikomą trumpalaikiams įrašams, kuriuos radijo

transliavimo organizacija daro savo lėšomis ir savo laidoms. Dėl

tokių įrašų išimtinio dokumentinio pobūdžio minėti įstatymai gali

leisti saugoti šiuos įrašus oficialiuose archyvuose.

11ter straipsnis

1. Literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisę

leisti:

i) viešai raiškiai skaityti jų kūrinius, įskaitant skaitymą

bet kokiais būdais ir priemonėmis;

ii) bet kaip viešai skelbti tokį jų kūrinių skaitymą

visuomenei.

2. Tokias pat teises literatūros kūrinių autoriai turi dėl

savo kūrinių vertimų per visą jų teisių į originalius kūrinius

galiojimo laiką.

12 straipsnis

Literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisę

leisti adaptuoti, aranžuoti ir kitaip perdirbti savo kūrinius.

13 straipsnis

1. Kiekviena Sąjungos šalis gali nusistatyti išlygas ir

sąlygas dėl išimtinės teisės, kuri suteikiama muzikos kūrinio