BERNO KONVENCIJA
DĖL LITERATŪROS IR MENO KŪRINIŲ APSAUGOS
Priimta 1886 m. rugsėjo 9 d.,
papildyta 1896 m. gegužės 4 d. Paryžiuje,
peržiūrėta 1908 m. lapkričio 13 d. Berlyne,
papildyta 1914 m. kovo 20 d. Berne,
peržiūrėta 1928 m. birželio 2 d. Romoje,
1948 m. birželio 26 d. Briuselyje,
1967 m. liepos 14 d. Stokholme
ir
1971 m. liepos 24 d. Paryžiuje
ir pataisyta 1979 m. rugsėjo 28 d.
Sąjungos šalys, įkvėptos vienodo noro kiek įmanoma
efektyviai ir vienodai saugoti literatūros ir meno kūrinių
autorių teises,
pripažindamos 1967 metais Stokholme surengtos Konvencijos
peržiūrėjimo konferencijos darbo svarbą,
nutarė peržiūrėti Stokholmo konferencijos priimtą aktą,
palikdamos nepakeistus šio akto 1-20 ir 22-26 straipsnius.
Dėl šių priežasčių žemiau pasirašę įgaliotieji atstovai,
pateikę visus savo įgaliojimus, pripažintus tinkamais ir
turinčiais atitinkamą formą, susitarė:
1 straipsnis
Šalys, kurioms taikoma ši Konvencija, sudaro Literatūros ir
meno kūrinių autorių teisių apsaugos sąjungą.
2 straipsnis
1. Sąvoka „literatūros ir meno kūriniai“ apima kiekvieną
literatūros, mokslo ir meno kūrinį, koks bebūtų jo išraiškos
būdas ar forma: knygas, brošiūras ir kitus literatūros kūrinius;
paskaitas, kalbas, pamokslus ir kitus tokios rūšies kūrinius;
dramos ir dramos-muzikos kūrinius; choreografijos kūrinius ir
pantomimas; muzikos kūrinius su tekstu ar be teksto;
kinematografijos kūrinius, kuriems prilyginami analogiškais
kinematografijai būdais gauti kūriniai; piešimo, tapybos,
architektūros, skulptūros, graviravimo ir litografijos kūrinius;
fotografijos kūrinius, kuriems prilyginami analogiškais
fotografijai būdais gauti kūriniai; taikomosios dailės kūrinius;
iliustracijas, žemėlapius, planus, eskizus ir plastikos kūrinius,
susijusius su geografija, topografija, architektūra ar mokslu.
2. Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė nurodyti, kad
visi kūriniai ar tam tikros apibrėžtos jų kategorijos nesaugomos,
jeigu tie kūriniai neturi kokios nors materialios formos.
3. Vertimai, adaptacijos, muzikinės aranžuotės ir kiti
literatūros ar meno kūrinių perdirbimai saugomi kaip ir
originalūs kūriniai nepažeidžiant originalaus kūrinio autorinės
teisės.
4. Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė nustatyti
įstatymų, oficialių administracinių bei teismų dokumentų ir tokių
dokumentų oficialių vertimų apsaugą.
5. Literatūros ir meno kūrinių rinkiniai, pavyzdžiui,
enciklopedijos ir antologijos, kurie dėl turinio parinkimo ir
išdėstymo yra intelektualinės kūrybos rezultatas, saugomi kaip
tokie, nepažeidžiant autorinės teisės į kiekvieną kūrinį,
sudarantį tokio rinkinio dalį.
6. Šiame straipsnyje paminėti kūriniai saugomi visose
Sąjungos šalyse. Ši apsauga vykdoma autoriaus ir jo teisių
perėmėjų naudai.
7. Pagal šios Konvencijos 7 straipsnio 4 dalies nuostatas
Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė nustatyti šių šalių
įstatymų taikymo taikomosios dailės kūriniams ir pramoniniams
pavyzdžiams bei modeliams ribas, taip pat tokių kūrinių,
pavyzdžių bei modelių apsaugos sąlygas. Kūriniai, kurie saugomi
kilmės šalyje tik kaip pavyzdžiai ir modeliai, kitoje Sąjungos
šalyje turi teisę tik į tokią specialią apsaugą, kuri toje šalyje
taikoma pavyzdžiams ir modeliams. Tačiau jei toje šalyje
netaikoma jokia speciali apsauga, tokie kūriniai saugomi kaip
meno kūriniai.
8. Šioje Konvencijoje numatoma apsauga netaikoma pranešimams
apie dienos naujienas arba įprastinės spaudos informacijos
pobūdžio pranešimams apie įvairius įvykius.
2bis straipsnis
1. Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė netaikyti
visos ar iš dalies 1 straipsnyje nurodytos apsaugos politinėms
kalboms ir kalboms, pasakytoms teismo procesų metu.
2. Sąjungos šalių įstatymams taip pat suteikiama teisė
nustatyti sąlygas, pagal kurias paskaitos, kalbos ir kiti tokio
pobūdžio viešai paskelbti kūriniai gali būti atgaminti spaudoje,
transliuoti eteryje, perduoti visuomenei laidais ar viešai
paskelbti, kaip numatyta šios Konvencijos 11bis straipsnio 1
dalyje, kai toks panaudojimas pateisinamas informavimo tikslais.
3. Vis dėlto autorius turi išimtinę teisę sudaryti savo
kūrinių, paminėtų šio straipsnio ankstesnėse dalyse, rinkinį.
3 straipsnis
1. Šioje Konvencijoje numatyta apsauga taikoma:
a) tiek paskelbtų, tiek nepaskelbtų kūrinių autoriams, kurie
yra vienos iš Sąjungos šalių piliečiai;
b) pirmą kartą vienoje iš Sąjungos šalių paskelbtų kūrinių
ar kūrinių, tuo pat metu paskelbtų Sąjungos šalyje ir
neįeinančioje į Sąjungą šalyje autoriams, kurie nėra
vienos iš
Sąjungos šalių piliečiai.
2. Autoriai, kurie nėra vienos iš Sąjungos šalių piliečiai,
bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra vienoje tų šalių, šioje
Konvencijoje prilyginami tos šalies piliečiams.
3. Sąvoka Öpaskelbti kūriniaiÕ reiškia autoriaus sutikimu
paskelbtus kūrinius, koks bebūtų egzempliorių gamybos būdas, su
sąlyga, kad turimas tų egzempliorių kiekis galėtų patenkinti
pagrįstus visuomenės poreikius atsižvelgiant į kūrinio pobūdį.
Paskelbimu nelaikomas dramos, dramos-muzikos, kinematografijos ar
muzikos kūrinio atlikimas, viešas raiškusis literatūros kūrinio
skaitymas, literatūros ar meno kūrinių perdavimas laidais ar
transliavimas eteryje, meno kūrinio eksponavimas ir architektūros
kūrinio pastatymas.
4. Kūrinys laikomas tuo pat metu paskelbtu keliose šalyse,
jei jis dviejose ar daugiau šalių buvo paskelbtas per trisdešimt
dienų nuo jo pirmojo leidimo.
4 straipsnis
Šioje Konvencijoje numatyta apsauga taikoma, net jei 3
straipsnyje nurodytos sąlygos nėra įvykdytos:
a) kinematografijos kūrinių autoriams, jeigu šių kūrinių
gamintojo būstinė ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra vienoje iš
Sąjungos šalių;
b) pastatytų vienoje iš Sąjungos šalių architektūros kūrinių
autoriams ar kitų meno kūrinių autoriams, jeigu šie kūriniai
sudaro Sąjungos šalyje esančio pastato ar kitokio statinio dalį.
5 straipsnis
1. Sąjungos šalyse, išskyrus kūrinio kilmės šalį, šios
Konvencijos saugomų kūrinių autoriai naudojasi tomis teisėmis,
kurias tų šalių atitinkami įstatymai jų piliečiams suteikia dabar
ar suteiks ateityje, taip pat tomis teisėmis, kurias specialiai
suteikia ši Konvencija.
2. Naudojimuisi šiomis teisėmis ir jų įgyvendinimui
negalioja jokie formalumai; toks naudojimasis ir įgyvendinimas
egzistuoja nepaisant to, ar kilmės šalyje yra kūrinio apsauga.
Dėl to, nepaisant šios Konvencijos nuostatų, apsaugos ir teisinės
gynybos būdus, kuriais autoriams leidžiama saugoti savo teises,
reguliuoja tik tos šalies, kurioje tokios apsaugos reikalaujama,
įstatymai.
3. Kilmės šalyje apsaugą reguliuoja vidaus įstatymai. Tačiau
jei kūrinio, dėl kurio taikoma apsauga pagal šią Konvenciją,
autorius nėra to kūrinio kilmės šalies pilietis, jis turi šioje
šalyje tokias pat teises kaip ir autoriai, esantys šios šalies
piliečiai.
4. Kilmės šalimi laikoma:
a) Sąjungos šalis, kurioje kūrinys paskelbtas pirmą kartą;
kai kūriniai paskelbti tuo pat metu keliose Sąjungos šalyse,
kurios nustato skirtingus apsaugos terminus, – šalis, kurios
įstatymai nustato trumpiausią apsaugos terminą;
b) kai kūriniai paskelbti tuo pat metu neįeinančioje į
Sąjungą šalyje ir vienoje iš Sąjungos šalių, – Sąjungos šalis;
c) kai kūriniai nepaskelbti ar pirmą kartą paskelbti
neįeinančioje į Sąjungą šalyje, tuo pat metu nepaskelbiant jų
Sąjungos šalyje, – ta Sąjungos šalis, kurios pilietis yra
autorius, jeigu:
i) kinematografijos kūrinių, kurių gamintojo būstinė ar
nuolatinė gyvenamoji vieta yra Sąjungos šalyje, kilmės šalis yra
ši šalis; ir
ii) pastatytų vienoje iš Sąjungos šalių architektūros
kūrinių ar kitų meno kūrinių, kurie sudaro Sąjungos šalyje
esančio pastato ar kitokio statinio dalį, kilmės šalis yra ši
šalis.
6 straipsnis
1. Jeigu bet kuri neįeinanti į Sąjungą šalis neįstengia
tinkamai apsaugoti autorių, kurie yra vienos iš Sąjungos šalių
piliečiai, kūrinių, tokia Sąjungos šalis gali apriboti apsaugą,
taikomą tiems kūriniams, kurių autoriai jų pirmojo paskelbimo
metu yra kitos šalies piliečiai ir neturi nuolatinės gyvenamosios
vietos vienoje iš Sąjungos šalių. Jeigu kūrinio pirmojo
paskelbimo šalis pasinaudoja šia teise, kitos Sąjungos šalys
neprivalo taikyti kūriniams, kuriems galioja toks specialus
režimas, platesnės apsaugos nei ta, kuri jiems nustatyta pirmojo
paskelbimo šalyje.
2. Jokie apribojimai remiantis šio straipsnio 1 dalimi
netaikomi toms teisėms, kurias autorius įgavo dėl Sąjungos šalyje
paskelbto kūrinio prieš tokių apribojimų įsigaliojimą.
3. Sąjungos šalys, kurios vadovaudamosi šiuo straipsniu
apriboja autorinės teisės taikymą, praneša apie tai Pasaulinės
intelektualinės nuosavybės organizacijos Generaliniam direktoriui
(toliau vadinamam Generaliniu direktoriumi) raštišku pareiškimu,
nurodydamos tas šalis, kuriose apribojama apsauga, taip pat
autorių, esančių tų šalių piliečiais, teisių apribojimus.
Generalinis direktorius nedelsdamas perduoda šį pareiškimą visoms
Sąjungos šalims.
6bis straipsnis
1. Nepaisant autoriaus turtinių teisių, net ir po jų
perdavimo, autorius turi teisę reikalauti pripažinti kūrinio
autorystę ir prieštarauti bet kokiam šio kūrinio iškraipymui,
išdarkymui ar kitokiam pakeitimui, taip pat bet kokiam kitam
autoriaus garbei ar reputacijai galinčiam padaryti
žalos
kėsinimuisi į kūrinį.
2. Šio straipsnio 1 dalyje autoriui suteiktos teisės galioja
ir po autoriaus mirties bent jau iki turtinių teisių galiojimo
pabaigos, o jas įgyvendina asmenys ar institucijos, įgalioti
pagal šalies, kurioje tokios apsaugos reikalaujama, įstatymus.
Tačiau tos šalys, kurių įstatymai šio akto ratifikavimo ar
prisijungimo prie jo metu nenustato visų šio straipsnio 1 dalyje
išvardytų teisių apsaugos po autoriaus mirties, gali numatyti,
kad kai kurios iš šių teisių po autoriaus mirties gali nustoti
galioti.
3. Teisinės gynybos būdus šiame straipsnyje numatytoms
teisėms apsaugoti reguliuoja šalies, kurioje reikalaujama
apsaugos, įstatymai.
7 straipsnis
1. Šioje Konvencijoje nustatytą apsaugos terminą sudaro
autoriaus gyvenimo laikas ir penkiasdešimt metų po jo mirties.
2. Tačiau kinematografijos kūriniams Sąjungos šalys gali
nustatyti, kad apsaugos terminas pasibaigia praėjus
penkiasdešimčiai metų po to, kai kūrinys autoriaus sutikimu tapo
prieinamas visuomenei arba, jei tokiu per penkiasdešimt metų nuo
kūrinio sukūrimo netapo, praėjus penkiasdešimčiai metų po kūrinio
sukūrimo.
3. Šios Konvencijos nustatytas anonimiškai ir pseudonimu
paskelbtų kūrinių apsaugos terminas pasibaigia praėjus
penkiasdešimčiai metų po to, kai kūrinys teisėtai tapo prieinamas
visuomenei. Tačiau jeigu pseudonimu paskelbto kūrinio autoriaus
asmenybė nekelia abejonių, apsaugos terminas yra šio straipsnio 1
dalyje nustatytas terminas. Jeigu anonimiškai ar pseudonimu
paskelbto kūrinio autorius per anksčiau nurodytą terminą
atskleidžia savo tikrąjį vardą, taikomas šio straipsnio 1 dalyje
nurodytas apsaugos terminas. Sąjungos šalys neprivalo saugoti
anonimiškai ir pseudonimu paskelbtų kūrinių, kai yra pakankamai
pagrindo manyti, kad nuo jų autoriaus mirties praėjo
penkiasdešimt metų.
4. Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė nustatyti
fotografijos ir taikomosios dailės kūrinių, saugomų kaip meno
kūriniai, apsaugos terminą; tačiau šis terminas neturi būti
trumpesnis kaip dvidešimt penkeri metai, kurie skaičiuojami nuo
tokio kūrinio sukūrimo datos.
5. Po autoriaus mirties nustatytas apsaugos terminas ir šio
straipsnio 2, 3, 4 dalyse numatyti terminai pradedami skaičiuoti
nuo autoriaus mirties ar nuo kito šiose dalyse numatyto įvykio
dienos, bet visada tie terminai pradedami skaičiuoti nuo sausio 1
dienos po tų metų, kuriais mirė autorius ar buvo įvykis.
6. Sąjungos šalys gali nustatyti ilgesnius apsaugos terminus
nei numatyti šio straipsnio dalyse.
7. Pagal šios Konvencijos Romos aktą įsipareigojimus
priėmusios Sąjungos šalys, kurių nacionaliniai įstatymai,
galiojantys šio akto pasirašymo metu, nustato trumpesnius
apsaugos terminus nei numatyti šio straipsnio ankstesnėse dalyse,
turi teisę tuos terminus išlaikyti, ratifikuodamos šį aktą ar
prisijungdamos prie jo.
8. Bet kuriuo atveju šiuos terminus reguliuoja įstatymai tos
šalies, kurioje reikalaujama apsaugos; tačiau jei šios šalies
įstatymai nenumato ko kita, terminas negali būti ilgesnis nei
kūrinio kilmės šalyje nustatytasis.
7bis straipsnis
Ankstesniojo straipsnio nuostatos taip pat taikomos
bendraautorių sukurtiems kūriniams su sąlyga, kad terminai, kurie
yra nustatomi nuo autoriaus mirties, skaičiuojami nuo
paskutiniojo išgyvenusio bendraautorio mirties datos.
8 straipsnis
Šios Konvencijos saugomų literatūros ir meno kūrinių
autoriai per visą jų teisių į originalius kūrinius terminą turi
išimtinę teisę versti ir leisti versti savo kūrinius.
9 straipsnis
1. Šios Konvencijos saugomų literatūros ir meno kūrinių
autoriai turi išimtinę teisę leisti atgaminti šiuos kūrinius bet
kokia forma ar būdu.
2. Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė atskirais
ypatingais atvejais leisti atgaminti tokius kūrinius su sąlyga,
kad šis atgaminimas neprieštarautų įprastiniam kūrinio naudojimui
ir nepažeistų teisėtų autoriaus interesų.
3. Bet koks garso ar vaizdo įrašas pagal šią Konvenciją yra
laikomas atgaminimu.
10 straipsnis
1. Leidžiama cituoti kūrinį, kuris iki šio laiko teisėtai
jau tapo prieinamas visuomenei, su sąlyga, kad toks citavimas
būtų suderinamas su gerais papročiais ir jo mastas pateisintų
tikslą įskaitant ir spaudos apžvalgos forma pateikiamas
laikraščių bei žurnalų straipsnių citatas.
2. Sąjungos šalių įstatymai ir egzistuojantys specialūs
susitarimai ar susitarimai, kurie bus sudaryti ateityje, gali
leisti panaudoti literatūros ar meno kūrinius tikslą
pateisinančiu mastu kaip iliustracijas leidiniuose, televizijos
ir radijo laidose, garso ar vaizdo įrašuose mokymo tikslams su
sąlyga, kad toks panaudojimas būtų suderinamas su gerais
papročiais.
3. Naudojant kūrinius pagal šio straipsnio ankstesnes dalis,
turi būti nurodomas
autoriaus vardas, jei šis
nurodytas tame šaltinyje.
10bis straipsnis
1. Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė leisti
laikraščiuose ar žurnaluose einamaisiais ekonomikos, politikos ir
religijos klausimais paskelbtus straipsnius ar tokius pačius
eteryje transliuotus kūrinius atgaminti spaudoje, eteryje ar juos
viešai paskelbti visuomenei laidais tais atvejais, kai teisė
atgaminti, transliuoti eteryje ar paskelbti laidais nebuvo
specialiai aptarta. Tačiau šaltinis visada turi būti aiškiai
nurodytas; teisines šio įsipareigojimo nesilaikymo pasekmes
nustato tos šalies, kurioje reikalaujama apsaugos, įstatymai.
2. Sąjungos šalių įstatymams taip pat suteikiama teisė
nustatyti sąlygas, kuriomis literatūros ir meno kūriniai,
parodyti ar paskelbti einamųjų įvykių apžvalgose, gali būti
informacijos tikslą pateisinančiu mastu atgaminti ar tapti
prieinami visuomenei einamųjų įvykių apžvalgose fotografijos ar
kinematografijos priemonėmis arba transliavimo eteryje ar
paskelbimo visuomenei laidais būdu.
11 straipsnis
1. Dramos, dramos-muzikos ir muzikos kūrinių autoriai turi
išimtinę teisę leisti:
i) viešai atlikti savo kūrinius, įskaitant visus viešo
atlikimo būdus bei priemones;
ii) bet kokiu būdu paskelbti visuomenei savo kūrinių
atlikimus.
2. Tokias pat teises dramos ar dramos-muzikos kūrinių
autoriai turi dėl savo kūrinių vertimo per visą jų teisių į
originalius kūrinius galiojimo laiką.
11bis straipsnis
1. Literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisę
leisti:
i) transliuoti savo kūrinius eteryje ar viešai skelbti juos
visuomenei bet kokiu kitu belaidžiu ženklų, garsų ar vaizdo
siuntimo būdu;
ii) viešai skelbti visuomenei eteryje jau transliuotus
kūrinius laidais ar belaidžiu būdu, kai tai daro kita nepradinė
organizacija;
iii) viešai skelbti transliuotą eteryje kūrinį garsiakalbiu
ar bet kokiu kitu ženklų, garsų ar vaizdų siuntimo prietaisu.
2. Sąjungos šalių įstatymai gali nustatyti šio straipsnio 1
dalyje numatytų teisių įgyvendinimo sąlygas, tačiau šios sąlygos
bus taikomos tik tose šalyse, kurios jas nustatė. Šios sąlygos
jokiu būdu negali pažeisti nei asmeninių neturtinių autoriaus
teisių, nei jo teisės gauti teisingą honorarą, kurį, nesant
susitarimo, nustato kompetentinga institucija.
3. Jei nenumatyta ko kita, pagal šio straipsnio 1 dalies
nuostatas suteiktas leidimas nesuteikia teisės įrašyti
transliuotą eteryje kūrinį garsus ar vaizdus fiksuojančiais
prietaisais. Tačiau Sąjungos šalių įstatymai gali nustatyti
režimą, taikomą trumpalaikiams įrašams, kuriuos radijo
transliavimo organizacija daro savo lėšomis ir savo laidoms. Dėl
tokių įrašų išimtinio dokumentinio pobūdžio minėti įstatymai gali
leisti saugoti šiuos įrašus oficialiuose archyvuose.
11ter straipsnis
1. Literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisę
leisti:
i) viešai raiškiai skaityti jų kūrinius, įskaitant skaitymą
bet kokiais būdais ir priemonėmis;
ii) bet kaip viešai skelbti tokį jų kūrinių skaitymą
visuomenei.
2. Tokias pat teises literatūros kūrinių autoriai turi dėl
savo kūrinių vertimų per visą jų teisių į originalius kūrinius
galiojimo laiką.
12 straipsnis
Literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisę
leisti adaptuoti, aranžuoti ir kitaip perdirbti savo kūrinius.
13 straipsnis
1. Kiekviena Sąjungos šalis gali nusistatyti išlygas ir