Bevielio tinklo įranga
5 (100%) 1 vote

Bevielio tinklo įranga

Įvadas 2

Metas atsisakyti laidų 2

Pagrindiniai kompiuterio sujungimo į bevielį tinklą žingsniai: 4

Bevielis LAN 5

Tinklų supančioti 6

Kirpkite laidus 6

Ta pati daina, naujas skambesys 7

Trūkumai 7

Rinka 8

Netolima praeitis 8

Kompiuteriniai tinklai — su kabeliais ar be? 11

Įrenginiai 11

Fast Ethernet 11

IEEE 802.11b 11

IEEE 802.11a 12

Bluetooth 14

PCMCIA kas tai? 15

Cisco ir Lucent produkcija skirta bevielių tinklų prieigoms 16

Įrangos charakteristikos 16

Prieiga ORiNOCO AP-1000 16

ORiNOCO PC Card (Silver/Gold) 16

Prieiga Cisco Aironet Series AP340 18

PCMCIA korta AIR-PCM340 20

Palyginimo išvados 21

Bevielis adapteris Lucent ORiNOCO USB 22

Išvados 25

Privalumai: 25

Trūkumai: 26

Išplėsto spektro E1 standarto modemai M100, M200, M400 26

Ceragon Networks plačiajuostės bevielio ryšio įrangos šeima FibeAir 27

34 Mbps SAF CFM-22 RRL aprašymas 31

Išvados 47

Naudotos literatūros sąrašas 48

Įvadas

Nauja mada – belaidis tinklas.

Metas atsisakyti laidų

Ilgą laiką buvusi perspektyvi ateities technologija, bevieliai radijo tinklai šiuo metu iš tiesų tampa efektyvia ir patogia priemone, kuri vis plačiau naudojama atsisakant įprastinių kabelinių sistemų. Nukritusios kainos ir ženkliai pagerėjusios bevielio tinklo savybės prisidėjo prie didėjančio vartotojų susidomėjimo bevielio LAN diegimu.

Šio tinklo trumpos charakteristikos:

privalumai:galimybė dalytis bylomis,spausdintuvais, internetu netiesiant kabelių.

diegimo trukmė: nuo 30 iki 60 minučių.

reikalinga įranga: bevielio tinklo plokštė, tinklo tvarkyklės, “Windows 9x” CD-ROM. Radijo ryšio tinklai yra įvairūs, visuose duomenys perduodami radijo bangomis, tačiau skiriasi dažnių diapazonais. Lietuvoje labiausiai paplitę 2,4 GHz dažniu dirbantys įtaisai. 2,4 GHz dažnis dar vadinamas ISM (Industrial, Scientific, Medicine) dažniu. Tuo dažniu veikia gana daug įtaisų.

Yra keletas duomenų perdavimo būdų, klasifikuojamų pagal dažnių spektro panaudojimą. 2,4 GHz ruožui skirtas dažnių spektras gali būti naudojamas dvejopai.

Pirmasis (labiau paplitęs) yra DSSS (Direct Sequence Spread Spectrum). Juo kiekvienas informacijos bitas koduojamas pseudoatsitiktine elementų (chips) seka, kuri perduodama radijo kanalu. Imtuvas „sudeda“ iš šitų „čipsų“ bitus ir atkuria informaciją. Suprantama, siuntėjo ir gavėjo darbas laiko atžvilgiu turi būti sinchroniškas. Šiuolaikiniai DSSS prietaisai teoriškai užtikrina iki 2 Mbps perdavimo spartą iki 30-35 km atstumu (su kartotuvais iki 110-115 km). DSSS įrenginiams reikia aukštesnio lygio nuotolinių prietaisų.

Kitas SS technologijos realizavimo būdas – „šokinėjančio dažnio“ spektro moduliacija (FHSS – Frequency Hopping Spread Spectrum). Ji specialiai buvo kuriama tam, kad būtų galima apsisaugoti nuo aktyvių trukdžių. Šio būdo esmė ta, kad dažnių juosta padalyta į didelį kanalų skaičių (nuo 75 iki 100) ir siųstuvas nuolat „šokinėja“ iš vieno dažnio į kitą. Imtuvas keičia dažnius tokia pat tvarka ir apskaičiuoja signalo trukmės laiką (Dwell Time, iki 400 ms) kiekviename dažnyje. FHSS leidžia padalyti bendrąjį kanalą į didesnį nepersiklojančių kanalų skaičių (pavyzdžiui, „Proxim RangeLAN2“ – į 15 kanalų po 1,6 Mbps). FHSS užtikrina didesnį duomenų perdavimo saugumą, tačiau dažniausiai tokia įranga brangesnė ir sudėtingesnė eksploatuoti. Dinamiškai reaguoja į aplinkos trikdžius.

Kas geriau – DSSS ar FHSS? Kiekvienas, susijęs su bevielių tinklų įranga, be abejo, reklamuos savo produktus, todėl vengsiu atsakinėti į tokį klausimą. Besidomintys gali palyginti „PC Magazine“ įvertintas skirtingas sistemas – medžiaga senoka, bet įranga mažai tepasikeitė.

2,4 GHz dažniu dirbančios aparatūros trikdžiai aplinkai yra labai maži. Aparatūros spinduliavimo galingumas siekia iki 100 mW. Blogiau gali būti dėl tarpusavio trikdžių. Kadangi 2,4 GHz dažnis yra “laisvas” , juo dirbančios aparatūros yra palyginti daug, todėl įmanomi dažnių persidengimai. Ko reikia belaidžiam tinklui? Du pagrindiniai dalykai – yra radijo plokštė ir antena. Pagrindinė radijo plokštės charakteristika – jos darbo sparta. Lietuvoje šiuo metu populiariausios yra 2 Mbps (DSSS) ir 1,6 Mbps (FHSS) plokštės. Tačiau yra ir kitokia, pvz. 11, 24, net 100 Mbps sparta dirbanti įranga. Radijo įtaisai iš esmės nesiskiria nuo kitų ISA ar PCI plokščių. Nešiojamiesiems kompiuteriams skiri “PC Card” modeliai dažniausiai gaminami su integruotomis ryšio antenomis. Kambariniam sujungimui dažniausiai skirtos mažos visakryptės (Omni-Directional) antenos, kurių didžiausias veikimo nuotolis yra apie 50 m. Jos gali būti tvirtinamos prie pačios radijo plokštės arba montuojamos atskirai ir prie radijo plokštės jungiamos kabeliu. Radijo antena gali būti integruota į korpusą, tuomet norint prijungti kompiuterį prie belaidžio tinklo, reikia įsigyti tik ryšio modulį. Didesniems atstumams yra skirtos kryptinės bei visakryptės antenos. Kryptinėmis (Directional) antenomis kompiuterius galima sujungti gana dideliais atstumais (pvz. egzistuoja net iki 56 km ilgio radijo “linija”). Jų “matymo” kampas yra maždaug 5 laipsniai. Kryptinių antenų taip pat yra įvairių, nuo jų techninių duomenų priklauso signalo perdavimo kokybė. Visakryptinės antenos gali siųsti ir
priimti informaciją iš kelių kryptinių antenų. Jų veikimo nuotolis truputį mažesnis nei kryptinių, tačiau ryšys galimas visomis kryptimis.

Be radijo plokščių yra ir kitų patrauklių įrenginių, pvz. belaidžiai modemai. Tokį modemą prijungus prie telefono linijos (papildomo kompiuterio nereikia), po internetą galės naršyti visi belaidžio tinklo kompiuteriai.

Pagrindiniai kompiuterio sujungimo į bevielį tinklą žingsniai:

1. Nuspręskite, kur laikysite įrenginius, kur statysite kiekvieną stalinį kompiuterį. Atsižvelkite į atstumo tarp tinklo taškų apribojimus. Įsitikinkite, kad įrenginiai, kurias norėsite dalytis(pvz.:spausdintuvas, interneto ryšys) yra reikiamu atstumu nuo tų stalinių kompiuterių, kuriems minėtų resursų reikės. Jei bevieliame tinkle bus nešiojamasis kompiuteris, įsitikinkite, kad jis yra tinklo ryšio ribose.

2. Įsigykite reikiamas tinklo plokštes. Kiekvienam jūsų staliniam kompiuteriui reikės tinklo plokštės(geriau naudokite PCI plokštes, nes jos patikimesnės, paprasčiau diegiamos), o kiekvienam nešiojamajam – “PC Card” plokštės. Bevieliuose tinkluose reikia naudoti suderinamas to paties gamintojo plokštes.

3. Įdiekite bevielio ryšio plokštę. Išjunkite kompiuterį ir ištraukite maitinimo laidą iš lizdo. Suraskite neužimtą PCI arba ISA lizdą(atsižvelgdamas į įsigytos plokštės tipą) ir išimkite metalinį dangtelį, esantį galinėje kompiuterio korpuso pusėje. Atsargiai įstatykite bevielio ryšio plokštę į lizdą ir prisukite ją varžtu. Jei tinklo plokštėje yra išorinė antena, prijunkite ją prie plokštės lizdo ir pastatykite kuo aukščiau ant izoliuojamojo paviršiaus.

4. Įdiekite bevielę “PC Card” plokštės. Bevielio ryšio plokštės diegimo į nešiojamąjį kompiuterį procedūra skiriasi atsižvelgiant į plokštės gamintoją. Paprastai kompiuterį reikia išjungti, įstatyti plokštę į neužimtą “PC Card” lizdą ir prie jos prijungti nedidelę anteną.

5. Įdiekite tvarkykles. Įjunkite kompiuterio maitinimo laidą į elektros tinklą ir įjunkite kompiuterį. Ir staliniame, ir nešiojamajame kompiuteryje ”Windows 9x” turėtų automatiškai aptikti plokštę ir paprašyti nurodyti vietą, iš kurios reikia diegti tvarkykles. Įdėmiai skaitykite ekrane pasirodančius nurodymus. Kartu su bevielio tinklo plokštėmis turėtų būti pateikti tvarkyklių diskeliai ar CD-ROM diskas. Diegimo procedūros metu reikės įdėti ir “Windows” CD-ROM. Diegimo pabaigoje reikės iš naujo perkrauti kompiuterį.

6. Įdiekite papildomą programinę įrangą. Be įprasto tvarkyklių diegimo, gali prireikti suderinti” Windows” tinklo parametrus ir įdiegti papildomą programinę įrangą(pvz.: dalytis interneto ryšiu), kuri pateikiama kartu su plokšte. Patikrinkite, ar įdiegta galimybė dalytis spausdintuvu.Pasirinkite“Start”*”Setting”*”Control Panel”*”Network” ir paspauskite “File and Print Sharing” mygtuką. Jei diegimo programinė įranga nepadėjo pasirinkti diskų ir katalogų, kurias dalysitės su kitais vartotojais, 2 kart spragtelėkite “My Computer”, dešiniuoju klavišu spragtelėkite diską arba katalogą, kuriuo norite dalytis, pasirinkite punktą “Sharing” ir užpildykite dialogo lango laukus. Jei kompiuteris bevieliame tinkle naudosis tinkle esančiu spausdintuvu, 2 kart spragtelėkite “My Computer”, atverkite ”Printers”, paspauskite “Add Printers” ir sekite nurodymais ekrane.

7. Išbandykite naująjį tinklą, prisijungę prie jo iš stalinio ir nešiojamojo kompiuterio. Jei įdiegėte interneto ryšio dalijimosi programinę įrangą, kiekvienu kompiuteriu pabandykite naršyti po internetą.

Bevielis LAN

Kaip ir įprastame tinkle, į kiekvieną kompiuterį yra instaliuojama bevielio tinklo plokštė; tai atlikus kompiuteris jau gali būti jungiamas į bevielį tinklą. Kaip ir tradicinis „Ethernet“ tinklas, bevielis LAN siunčia duomenis paketais. Kiekvienas kompiuteris gauna pastovų savo identifikacijos numerį, vadinamą adresą, kuriuo siunčiami jam skirti duomenų paketai. Iš kompiuterių duomenys yra perduodami į bazinę stotelę („Access Point“)- mažą dėžutę su antena, kuri yra montuojama ant sienos ar lubų. Gavusi signalą bazinė stotelė jį sustiprina ir persiunčia į kitus kompiuterius radijo bangų, arba tradicinio Ethernet tinklo pagalba. Bazinės stotelės veikimo zonos spindulys priklauso nuo tinklo veikimo greičio ir pastato sienų tankumo ir sudėties, ir gali siekti nuo 25 iki 400 metrų. Pagal IEEE 802.11b standartus radijo tinklais yra pasiekiama 11 Mb/s sparta ir realus persiuntimo greitis siekia 4-5 Mb/s.

Tinklų supančioti

Lyginant tradicinio „laidinio“ ir bevielio tinklo savybes, pastarasis turi aiškių privalumų.

Kaip pavyzdį paimkime paprasčiausius verslo susitikimus. Be jų, joks verslas nėra įmanomas. Susitikimai reikalingi keistis informacija, nagrinėti problemas, išdėstyti pasiūlymus ar kurti planus. Tokiu būdu didelė dalis darbuotojų laiko, o tuo pačiu ir jų darbo sąnaudų yra skiriama susitikimams. Jiems savo ruožtu yra bandoma iš anksto numatyti vietas ir paruošti visas tam reikalingas patalpas ir priemones: projektorius, kompiuterius ir t.t. Tam taip pat išleidžiama krūvos pinigų, tačiau ilgainiui rezultatas vis dėlto dažnai būna toks, kad balta nešiojama lenta ir spalvoti markeriai
kaip patogiausia ir lanksčiausia vaizdinė priemonė, nes paruošta patalpa yra užimta, o susitikimo vietoje paprasčiausiai neįmanoma prisijungti prie tinklo ir pasiekti norimą informaciją.

Bevieliai lokalūs tinklai sėkmingai sprendžia šias problemas: darbuotojai nėra „pririšti“ prie konkrečios vietos, nes bet kurioje ofiso vietoje jie _bus_ tinkle. Vartotojas, naudodamasis nešiojamu kompiuteriu, pasieks savo elektroninį paštą, Internetą ir bet kokius kitus programinius paketus.

Kirpkite laidus

Be akivaizdžios praktinės naudos, kai informacija gali būti pasiekiama, kada jos reikia, bevielis LAN yra lengviau instaliuojamas, plečiamas ir prižiūrimas nei tradicinis tinklas. Bevielių tinklų diegimas yra žymiai ekonomiškesnis, ypač tose vietose, kur instaliuoti kabelius yra nepatogu arba problematiška. Pavyzdžiui, jei gatvė ar kita kliūtis skiria ofisus, pigiau kainuoja jų apjungimas bevieliu tinklu, nei fizinis kabelių tiesimas ar skirtinės linijos nuoma. Bevielis LAN taip pat yra patogus ir ofiso svečiams-atvažiavus nereikia ieškoti laisvo tinklo lizdo tam, kad perskaitytum savo elektroninį paštą ar atsispausdintum dokumentus. Todėl toks sprendimas yra ypač patogus viešbučiuose, konferencijų salėse ar oro uosto laukimo salėse. Plečiant tiek laidinį, tiek bevielį tinklą patogiau kur kas paprasčiausiai yra įstatyti bevielio tinklo kortą, nei vėl iš naujo tiesti kabelius, statyti rozetes, ir ieškoti, kas visa tai galėtų padaryti. Bevieliai tinklai taip pat yra patogi priemonė sprendžiant „paskutinės mylios“ problemą- išorinių antenų diapazonas siekia iki 10 kilometrų. Lietuvos sąlygomis toks sprendimas yra populiarus tarp Interneto tiekėjų, siūlančių bevielį jungimosi būdą.

Ta pati daina, naujas skambesys

Nors bevielis LAN jau keletą metų yra naudojamas ir nėra staigmena Lietuvos vartotojams, pagerinus greitį ir patobulinus stabilumą, bevielė alternatyva pastaruoju metu tapo finansiškai ir techniškai patrauklesnė. Iki šiol bevieliai tinklai turėdavo tris pagrindinius trūkumus: mažas greitis, aukšta kaina ir neužtikrintas perduodamos informacijos saugumas. Laimei, pirmaujančios šioje srityje kompanijos padarė didelį progresą sprendžiant šias problemas. Patvirtinus IEEE 802.11b standartus, Ethernet kokybės duomenys perduodami 11 Mb/s greičiu, kurio pilnai užtenka įprastam naudojimui. Bazinės stotelės dabar turi kelių lygių apsaugą: plataus spektro signalizavimą, jungimosi kontrolės sąrašus, domeno identifikaciją, 64 ir 128 bitų kodavimą. Ir galiausiai, per pastaruosius metus radijo kortų kainos nukrito iki lygio, jau palyginamo su tradicinio tinklo darbo vietos instaliacija.

Trūkumai

Natūralu, kad be aukščiau minėtų privalumų , bevieliai LAN vis dar turi potencialių „spąstų“. Prieš instaliuodami bevielį tinklą visuomet atsižvelkite į aplinką, pavyzdžiui, laikykitės atokiau nuo lifto šachtų arba kavinių. Lifto šachta užblokuos radijo signalus, o mikrobanginės krosnelės dažnai veikia tame pačiame bangų diapazone kaip ir bevielis LAN (2.4GHz). Tokie trukdžiai gali įtakoti siunčiamos informacijos kokybę arba klaidas siunčiamuose duomenyse. Todėl prieš instaliuodami, gerai išanalizuokite patalpas; jei įmanoma, atlikit radijo tinklo testavimą.

Rinka

Be pasaulyje šiuo metu dominuojančios Lucent Technologies (Avaya) Orinoco įrangos (nuo Lucent Technologies atsiskyrus kompanijai Avaya, Orinoco siūlo abi) bevielius radijo tinklus siūlo Cisco, 3Com, Ericsson, Breezecom ir kiti gamintojai. Žurnalo PC Week specialistai atlikę bandymus ir įvertinę įrangos savybes padarė išvadą, kad vartotojams rekomenduoti galima Cisco Aironet, 3 Com AirConnect, tačiau geriausią įspūdį paliko Lucent Technologies Orinoco bevielių radijo tinklų įranga.

Pagal minėtą IEEE 802.11b standartą, sertifikuotų gamintojų produktai „susišneka“ tarpusavyje, tačiau, kaip rodo praktika, dalis savybių ir greičio yra prarandama. Todėl sistema veikia stabiliau, kai kompiuteriai aprūpinti to paties gamintojo įranga. Vartotojas, rinkdamasis bevielio radijo tinklų įrangą turėtų pasverti šiuos kriterijus: duomenų perdavimo greitis, instaliavimo paprastumas, administravimo ir monitoringo įrankiai, perduodamos informacijos apsaugos priemonės, veikimo zona ir, žinoma, kaina.

Bevielio tinklo kainos per pastaruosius metus stipriai krito- prieš 2 metus 2Mb/s radijo plokštė kainavo apie 2500LT, šiandien įvairių pasaulyje pripažintų gamintojų radijo plokščių kainos svyruoja nuo 600LT iki 1000LT. Atitinkamai, bazinės stotelės kaina priklausomai nuo modifikacijos svyruoja tarp 2000-3000LT. Todėl jau šiandien prieš instaliuojant tinklus vertėtų paskaičiuoti ar tradicinio tinklo diegimo sąnaudos nebus didesnės.

Netolima praeitis

“NK apžvelgia Lietuvos bevielio ryšio paslaugų rinką

Skaitytojai turbūt jau pastebėjo, kad, nepaisant mano prielankumo variui ir optikai, retsykiais vis sugrįžtu prie tos pačios temos – bevielio ryšio. Tai daryti verčia gyvenimas: įsirengti ar išsinuomoti kokybišką skirtinę liniją ne visada įmanoma, nes kabelinė infrastruktūra miestų centruose dažniausiai jau yra susiformavusi ir ją pakeisti būna keblu. Įsigyti skirtinę liniją labai sunku ir priešingu atveju – jei vartotojas įsikūręs atokiame ar kabelinės infrastruktūros atžvilgiu sunkiai prieinamame regione.
Potencialūs IPT klientai gali labai ilgai laukti, kol iki jų bus nutiesti variniai arba optiniai kabeliai. Kažin ar verta dėl to kaltinti „Lietuvos telekomą“ – bet kuri pelno siekianti kompanija skaičiuoja, ar apsimokės investicijos.

Gera vieta tuščia nebūna

Dėl minėtų priežasčių ir Lietuvos, ir kitų šalių „Interneto“ paslaugų rinkoje visuomet bus spraga, kurią puikiai užpildo bevielio ryšio teikėjai. Ir pakankamai sėkmingai – pagal JAV kompanijos „Yankee Group Inc.“, besiverčiančios telekomunikacijų rinkos tyrimais ir analize, duomenis, bevielių tinklų (BT) paklausa kasmet išauga vidutiniškai 75%. Tos pačios kompanijos analitikų duomenys rodo (žr. 1 pav.), kad bevielių plokščių asmeniniams kompiuteriams pardavimo tempai kasmet padidėja vidutiniškai 35%, o modemų ir tinklo plokščių pardavimo apimtys išauga atitinkamai 24% ir 20%.

Nors Lietuva ir nėra priešakinėse telekomunikacijų rinkos pozicijose, bendrosios rinkos tendencijos su tam tikromis išlygomis tinka ir mums. Deja, lig šiol mūsų vartotojams tenka rinktis ne bevielių tinklų technologijas, o skirtingus tos pačios technologijos gaminių tiekėjus. Didžiausias „karas“ bevielių vietinių tinklų rinkoje vyksta tarp produktų, naudojančių praplėstojo spektro (Spread Spectrum – SS) technologiją. Tai suprantama, kadangi bene svarbiausias SS pranašumas ir Lietuvoje, ir kitose šalyse – nelicencijuojamų 2 400-2 483 GHz dažnių ruožų naudojimas. Įranga turi būti sertifikuota Lietuvoje, griežtai apribota bendroji spinduliavimo galia EIRP (t.y. siųstuvo galia plius antenos stiprintuvo ir antenos stiprinimas), kuri neturi būti didesnė nei 100 mW.

Beje, čia slypi vienas iš „kabliukų“, ant kurio kartais užkimba nepatyrę bevieliu ryšiu besidomintys vartotojai. Reklamos sumetimais įrangos gamintojai dažnai nurodo iš koto verčiančius parametrus, ypač veikimo nuotolį, neminėdami atitinkamo EIRP ar kartotuvų skaičiaus. Tikra tiesa – SS gaminiai gali dirbti 2 Mbps sparta, pvz., 40 ar net 70 km atstumu. Viena smulkmena: gamintojas „pamiršta“ paminėti, jog įrangą bandė kur nors Teksaso platumose, kur spinduliavimo galia praktiškai neribojama, o vieninteliai trukdžiai – arklių bandų žvengimas.

DSSS ar FHSS?

Trumpai priminsiu, kad yra sukurti du pagrindiniai būdai SS technologijai realizuoti. Pirmasis yra DSSS (Direct Sequence Spread Spectrum). Juo kiekvienas informacijos bitas koduojamas pseudoatsitiktine elementų (chips) seka, kuri perduodama radijo kanalu. Imtuvas „sudeda“ iš šitų „čipsų“ bitus ir atkuria informaciją. Suprantama, siuntėjo ir gavėjo darbas laiko atžvilgiu turi būti sinchroniškas. Šiuolaikiniai DSSS prietaisai teoriškai užtikrina iki 2 Mbps perdavimo spartą iki 30-35 km atstumu (su kartotuvais iki 110-115 km).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2713 žodžiai iš 8918 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.