Bibliotekos specialistų rengimas ir tobulinimas latvijoje
5 (100%) 1 vote

Bibliotekos specialistų rengimas ir tobulinimas latvijoje

TURINYS

ĮVADAS ……………………………………………………………………………………………………………………………….. 3

1.Latvijos bibliotekų sistema ir bibliotekininkų švietimo sistema ……………………………………………….. 4

2.Latvijos kultūros koledžas …………………………………………………………………………………………………… 5

3.Latvijos universitetas ………………………………………………………………………………………………………….. 6

4.Tolesnis mokymas ……………………………………………………………………………………………………………… 8

4.1. Bibliotekininkų nepertraukiamo mokymo centras …………………………………………………………….. 8

4.1.1. Daugavpils bibliotekos patirtis keliant bibliotekininkų kvalifikaciją ……………………………. 9

IŠVADOS ……………………………………………………………………………………………………………………………..11

LITERATŪROS SĄRAŠAS ……………………………………………………………………………………………………12

ĮVADAS

Latvijos bibliotekininkystės ir informacijos mokslo studijų programos yra kuriamos remiantis keliais pagrindiniais teoriniais aspektais:

Kas yra biblioteka?

Bibliotekos vaidmuo ir funkcijos visuomenėje.

Bibliotekininko vaidmuo ir funkcijos visuomenėje.

Būtinų žinių sistema, kuri suvienodina studijų programas remiasi šiais aspektais ir visada jais buvo paremta bibliotekos koncepcija.

20 a. pradžioje bibliotekos koncepcijos centre buvo bibliotekininkas – šviečiantis žmones. Po antrojo pasaulinio karo, sovietmečiu – į pirmą vietą iškyla ideologija. Šiandien biblioteka Latvijoje suprantama, kaip:

informacinis, technologinis, psichologinis ir geografinis valstybės ir tautos informacijos išteklius;

sutvarkytų žinių visuomeninis centras, kurio pagrindinės funkcijos yra teikti informaciją, švietimą ir pramogą;

suteikti laisvą priėjimą prie informacijos.

Bibliotekos funkcijos lemia ir bibliotekininko funkcijas bei uždavinius. Kadangi bibliotekininko užduotis – būti amžinu misionieriumi, tam reikalingos kompleksinės žinios ir įgūdžiai.

Bibliotekininkystės ir informacijos specialistų mokymas Latvijoje yra integruotas, tai yra teikia ir teorines žinias, ir praktinius įgūdžius naudojantis tomis žiniomis. Latvijos bibliotekininkams vis dar reikalingos tradicinės žinios (darbui su korteliniais katalogais, bibliografiniams aprašams ir t. t.) ir žinios bei įgūdžiai darbui su kompiuteriais, informacinėmis sistemomis, programine įranga, duomenų bazėmis ir panašiai.

Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti Latvijos bibliotekų specialistų rengimo ir tobulinimosi sistemą, jos ypatybes.

1. LATVIJOS BIBLIOTEKOS IR BIBLIOTEKININKŲ ŠVIETIMO SISTEMA

Šiandien liberalią Latvijos bibliotekų veiklą ir gyventojų teisę gauti, skleisti informaciją, garantuoja Latvijos konstitucija. Specifiniai šalies įstatymai formuoja juridinį bibliotekinės veiklos pagrindą – Bibliotekų įstatymas, Latvijos Nacionalinės bibliotekos įstatymas ir kiti įstatymai bei nutarimai nukreipiantys bibliotekų veiklą.

Dabartinę Latvijos bibliotekų sistemą sudaro:

Latvijos Nacionalinė biblioteka,

Latvijos Akademinė biblioteka,

892 viešosios bibliotekos (tame tarpe 879 municipalinės viešosios bibliotekos, Latvijos Aklųjų biblioteka su 7 filialais ir 9 kitos viešosios bibliotekos),

55 specialiosios bibliotekos,

32 bibliotekos priklausančios aukštojo švietimo institutams,

1017 bibliotekų priklauso pagrindinio švietimo mokykloms,

121 biblioteka priklausanti profesinio švietimo įstaigoms.

Viso yra 2119 bibliotekų (2003 m.).

Latvijos bibliotekose dirba 3 519 tarnautojų, iš jų 2 808 bibliotekininkai (2003 m.). Kas ketvirtas jų turi aukštąjį išsimokslinimą.

Svarbu pažymėti ir tai, kad Latvijoje veikia trys organizacijos, kurios susijusios su Latvijos bibliotekų veiklą. Tai yra:

Latvijos bibliotekų asociacija (1923 – 1940, veikla atgaivinta 1989 m.; IFLA narė),

Latvijos akademinių bibliotekų asociacija (įkurta 1994 m.),

Mokyklų bibliotekų asociacija (įkurta 1996 m.).

Šios organizacijos palaiko artimus ryšius su įvairių šalių bibliotekininkų organizacijomis ir vykdo delegacijų apsikeitimus, dalijasi profesine patirtimi. Rengia tarptautinius bibliotekininkų suvažiavimus (LiLaEst, Baltijos bibliotekininkų kongresas ir kt.). Leidžia profesinius periodinius leidinius.

Bibliotekininkams reikalingos kompleksinės žinios ir įgūdžiai, o jas gali suteikti daugiapakopė švietimo sistema:

vidutinio lygmens specialusis (profesinis) išsimokslinimas;

aukštasis akademinis (bakalauro, magistro) išsimokslinimas;

aukštasis profesinis išsimokslinimas;

nepertraukiamas mokymas (viso gyvenimo mokymas).

Specialistus rengia Latvijos universitetas ir Latvijos Kultūros koledžas.

2. LATVIJOS KULTŪROS KOLEDŽAS

Latvijos kultūros koledžas įkurtas 1946 m. ir tuomet vadinosi Latvijos kultūros mokykla. Mokykla ugdė plataus išsilavinimo kultūros darbuotojus, tame tarp ir bibliotekininkus. Bibliotekininkų mokymas buvo orientuojamas į
praktiką. Po politinių pertvarkų šalyje, mokykla reorganizuota į koledžą ir nuo 1990 m. pradėti ruošti aukštojo išsilavinimo profesinio lygio kultūros ir menų specialistai.

Studentai, turintys vidurinį išsilavinimą, priimami studijuoti į Bibliotekininkystės ir informacijos sutrumpinto modulio studijų programą. Mokslas trunka 2,5 m. Absolventai įgyja specialių įgūdžių dirbti viešosiose ir įstaigų bibliotekose, naudotis bibliotekos ir informacinių centrų vietiniais bei nutolusiais ištekliais, duomenų bazėmis. Gerai išmano darbą su naujomis technologijomis. Baigus mokslą įgyjamas aukštasis išsilavinimo diplomas ir bibliotekos informacijos specialybė.

Studijų programa yra ruošiama bendradarbiaujant su kitais Latvijos ir užsienyje esančiais partneriais. Programa suteikia visapusiškas teorines ir praktines žinias būtinas profesionaliam aptarnavimo ir bibliotekos informacijos specialisto darbui.

Latvijos Kultūros koledžas aktyviai dalyvauja įvairiuose programose, o tai įstaigai leidžia geriau, šiuolaikiškiau paruošti specialistus. Latvijos Kultūros koledžas koordinavo Leonardo da Vinčio programą Latvijoje ir 2000 – 2002 m. vykdė projektą „Viešųjų bibliotekų valdymas ir naujos informacinės technologijos“. Šio projekto rezultatas – nauji apmokymo moduliai bibliotekų valdyme.

Latvijos Kultūros koledžas tai pirminė grandis ruošianti bibliotekininkus specialistus. Baigę šiame koledže studijas, absolventai gali stoti į Latvijos universiteto Socialinių mokslų Fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos bakalauro sutrumpintų studijų programą, antrą kursą.

3. LATVIJOS UNIVERSITETAS

Latvijos universitetas suteikia galimybę įgyti aukštąjį akademinį (bakalauro, magistro) išsimokslinimą, aukštasis profesinį išsimokslinimą ir nepertraukiamo mokymosi (viso gyvenimo mokymosi) galimybę.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 758 žodžiai iš 2461 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.