Įvadas.Drugiai ir vapsvos, bitės ir skruzdės yra vieni geriausiai pažįstamų vabzdžių. Šie vabzdžiai priklauso dviem labiausiai išsivysčiusių vabzdžių būriams. Dieniniai ir naktiniai drugiai priklauso drugių (Lapidoptera) būriui, bitės, vapsvos ir skruzdėlės – pleivasparnių (Hymenoptera) būriui. Dieninių ir naktinių drugių šeimose yra pačių gražiausių vabzdžių. Bitėms, ypač naminėms, vapsvoms ir skruzdėms būdinga bendruomeninė gyvensena. Naminės bitės daugelyje pasaulio dalių gamina žmogui maistą. Labai naudingi drugiai yra šilkverpiai.
Iš viso žinoma 165 000 dieninių ir naktinų drugių rūšių ir 110 000 plėvasparnių rūšių. Abi grupės paplitusios beveik visame pasaulyje, visose platumose. Daug drugių būrio rūšių yra patys žalingiausi žemės ūkio augalų ir miško kenkėjai. Jų vikšrai būna labai ėdrūs.
BITĖS
Tie maži, darbštūs, šventais laikyti sutvėrimai
visuomet buvo ir yra turtas…
L.Piškinaitė – Kaziauskienė
Bitės dėl specifinio jų teikiamo produkto – medaus ir vaško – žmonėms jau rūpėjo pirmykštėje bendruomenėje. Lietuvių mitologijoje jos vadinamos šventais Dievo vabalėliais, o jų naikinimas laikomas nuodėme ir už tai baudžiama. Tikėta, kad bitės pačios pasirenka šeimininką, todėl tapdavo senojo bitininko ir sodybos, kurioje spiečius susimetė, bendru turtu, o savininkai bičiuliais. Taip prasidėjo graži žmogaus ir bitės draugystė, padovanojusi dar vieną taurų žodį – bičiulis.
Naminė bitės žmonėms šimtmečius davė naudingą poduktą – medų. Medus buvo vienintelis koncentruotas saldus maistas, nes cukrus pramonėje atsirado vėliau. Šiandieną bičių reikšmė nesumažėjo, priešingai – išaugo. Populiarūs įvairūs bičių produktai (pienelis, medus, žiedadulkės, vaškas, nuodai, pikis), jos – entomofilinių žemės ūkio augalų žiedų apdulkintojos, taip pat yra megėjiškas užsiėmimas visų profesijų žmonėms. Be to, bitės vis plačiau naudojamos mokslo reikalams, ypač ekologijoje, kaip gamtos užterštumo indikatorės.
1970-jų metų pabaigoje mūsų bites apniko azijietiškas aktoparazitas – varoozė erkė. Ankstesni bičių laikymo metodai paseno: bites reikia prižiūrėti kaip ir visus kitus naminius gyvūnus. Nenuerkintos bitės žūsta. Naminės bitės ne tik teoriškai, bet ir praktiškai tapo naminėmis. Todėl ir jų priežiūra tapo atsakingesnė, reikalaujanti visapusiškai atsakingesnių žinių pakitusiuose ekologinėse sąlygose. Vienas iš svarbiausių bitininko reikalavimų yra veislininkystė.
Pažymėta: “Respublikoje rajonuotos trys bičių rasės: vietinės, Karnikos ir Kaukazo kalnų pilkosios. Nerajonuotų bičių šeimas įvežti į Lietuvos Respublika neleidžiama. Veikiančių veslinių bitynų apylinkėse leidžiama laikyti tik tos rasės bičių šeimas, kurias daugina veislinis bitynas”.
Kiekvienam bitininkui pravartu žinoti savo bityno bičių rasiškumą.
Pagrindinės žinios apie bites
Bitinų antšeimio vabzdžių gentis. Yra 4 rūšys. Europoje gyvena 1 rūšis – naminė bitė. P.Azijoje – 3 rūšys: Indijos didžioji bitė, Indijos mažoji bitė ir Indijos vidutinė bitė. Bitės – bendruomeniniai vabzdžiai, gyvena didelėmis ir pastoviomis šeimomis.Bitės kūno sudėtis
Bitės kūno paviršius padengtas elastinga kutikula, kuri reikalinga kaip atrama kojoms, sparnams, raumenims ir kitiems organams. Kutikulos paviršiuje esantys plaukeliai saugo bitės kūna nuo nešvarumų, padeda surinkti ir pernešti žiedadulkes. Kutikulos storumas tam tikrose kūno vietose nevienodas. Jos spalva priklauso nuo bičių veislės. Vietinių bičių plaukeliai pilki, o kutikula tamsi, todėl jaunos bitės atrodo pilkesnės, pasipūtusios, o senos – tamsios, blizgančios.
Bitės kūną sudaro trys dalys: galva, krūtinė ir pilvelis.
Galva yra trikampės formos. Jos apatinėje dalyje yra burnos organai. Galvos šonuose yra 2 sudėtinės akys, o tarp jų viršugalvyje – 3 paprastos akys.
Be to, galvos priešakyje yra 2 antenos. Sudėtinės facetinės akys sudarytos iš kelių tūkstančių mažų akelių – omatidijų, kurių diametras 16 – 40 mikronų. Kiekviena maža akelė duoda siaurą daikto vaizdą. Kadangi akelių daug, tai susidaro visas daikto vaizdas. Bičių darbininkių akys sudarytos iš 4 – 5 tūkstančių omatidijų, tranų – iš 7 – 10 tūkstančių, o motinų – 3 – 4 tūkstančių. Paprastosios akys sudarytos iš permatomo kauburėlio, kurio apačioje yra nervinės ląstelės. Bičių akys prisitaikiusios prie tamsos avilyje ir prie ryškios saulės šviesos. Sudėtinės akys reaguoja į poliarizuotą šviesą ir ultravioletinius spindulius, todėl bitė gerai orientuojasi gamtoje: įsimena žiedų formą, žiedlapių skaičių. Daiktus skiria pagal tokias formas ir spalvas, kurių daugiausia aptinkama gamtoje. Gerai skiria mėlyną, violetinę, geltoną spalvas. Facetinių akelių šonuose esančiuose plaukuose yra girdėjimo organai, kurie priima garsus, sklindančius oru. Bitė žvalgė peduoda garsus 75 dB stiprumu.
Burnos organai sudaryti iš viršutinės ir apatinės lūpos, viršutinių ir apatinių žandų. Apatinė lūpa sudaro liežuvėlį, kuris esti ilgiausias bičių darbininkių. Liežuvėlis, sudarytas iš
chitininių žiedų, gali išsitiesti ir susilenkti, visas padengtas plaukeliais. Liežuvėlio viduriu eina griovelis apsuptas ypač tankių plaukelių, ir susidaro lyg kapiliarinis kanalėlis. Gale liežuvėlio yra šaukštelis, kuriuo imamas nektaras iš žiedų.