Produktai iš gyvūnų ir aplinkaPer 20ąjį amžių auganti populiacija ir bevystanti industrializacija įtakojo stulbinančius padarinius mūsų aplinkai. Globalinis atšilimas, plačiai paplitęs teršimas, miškų kirtimas, deginimas – žemės niokojimas ir įvairių rūšių nykimas yra tik dalis šiandien egzistuojančių problemų. Aplinkos niokojimas yra toks didelis, jog neįmanoma tiksliai įvertinti jo žalos, tačiau tai, kas yra daroma dabar, gali turėti ypatingai skaudžių padarinių ateityje. Jau dabar, milijonai žmonių negauna pakankamai maisto, kad galėtų patenkinti pagrindines organizmo reikmes, taip pat milijardai žmonių susiduria su geriamo vandens tiekimo problemomis. Todėl yra būtina surasti maisto produktų gamybos ir tiekimo išeičių, kurios įgalintų šių problemų sprendimą.
Žemės ūkis, iš esmės, yra vienas iš pagrindinių aspektų, kurio ištekliai yra intensyvūs ir padaro daug žalos, kalbant apie pramoninį gyvenimą. Jeigu mes stengiamės sumažinti auto transporto naudojimą, riboti sunaudojamo vandens kiekį, stengiamės būti labiau produktyvūs naudodami elektros ir kitokią energiją ir apskritai mažinti mūsų įtaką aplinkai, tai turime atsižvelgti ir į mūsų mitybos įpročius. Žmonės tampa vis plačiau informuoti ir suprantantys, kad sąsaja tarp to, ką jie valgo ir mūsų planetos sveikatingumo yra labai didelė. Aplinkos saugumo svarbą suvokiantis vartotojai susirūpinę net tik dėl tiekiamo maisto (kokio maisto) kiekio, įpakavimo, chemikalų vartojimo (siekiant išnaikinti derliui žalingus parazitus), bet taip pat mąsto, kaip išlaikyti ekologinę pusiausvyrą, vykdant modernią gyvulininkystę Ūkininkai yra dažnai vadinami “savo aplinkos sergėtojais”, tačiau pagrindinis moderniosios industrinės ūkininkystės modelis yra viena iš didžiausių aplinkos niokojimo ir eikvojimo veltui priežasčių.
Pasaulio mėsos produkcija išaugo keturis kartus (keturgubai) per pastaruosius 50 metų ir gyvūnų/gyvulių skaičius dabar viršija žmonių skaičių – daugiau nei trigubai. Kitaip tariant, gyvulių populiacija auga greitesniu tempu nei žmonijos populiacija. Ši tendencija prisideda prie visų aplinkos problemų ir tai pasireiškia jau šiandien. Pranešimas paskelbtas Jungtinių Tautų Maisto ir Žemdirbystės Organizacijos (FAO), Tarptautinio Plėtojimo (USAID) JAV Agentūra ir Pasaulio Bankas priėjo prie išvados, jog intensyvioji gyvulininkystė “tiesiogiai veikia žemės, vandens, oro ir biologinės įvairovės plitimą dėl gyvulių auginimo, chemikalų vartojimo ir gyvulių genetinių išteklių kitimo. Amoniako išsiskyrimas iš trąšų sandėlių ir jo naudojimas priveda prie lokalizuoto rūgščiojo lietaus ir nualinto miško.”
Pasaulio maitinimas
“Pasaulis turi sukurti penkis milijardus vegetarų per ateinančius keletą dešimtmečių arba patrigubinti ūkininkavimo našumą nepanaudojus daugiau žemės.” – Dennis Avery, “Centre for Global Food Issues” Direktorius.
Kur slypi problema?
Jungtinių tautų Maisto ir Žemdirbystės Organizacija (FAO) nustatė, jog apie 840 milijonų žmonių gyvena pusiau badaudami arba nepakankamai apsirūpinę maistu. Tai apytikriai yra 14% žmonių populiacijos. Vidutiniškai kasdien miršta apie 25,000 žmonių dėl alkio sukeltų priežasčių. Kiekvienais metais 6 milijonai vaikų, kuriems nedaugiau kaip 5-eri metai, miršta dėl alkio ir prastos mitybos- tai apytikriai prilygsta visiems Italijos ir Prancūzijos vaikams neturintiems penkerių. Prognozuojant, jog iki 2050 pasaulio populiacija apytikriai išaugs nuo 6-ių milijardų iki 9 –ių, neatidėliotina dilema su kuria mes susiduriame šiandien – kaip mes maitinsime save 21-jame amžiuje.
Žemės buvimas, jos prieinamumas yra pagrindiniai maisto produkcijos apribojimai. Žemė turi tik ribotas žemdirbystei tinkamas sritis, taigi pasaulio apsirūpinimas maistu priklauso nuo to, kaip tos sritys bus išnaudotos. Šiuo metu problema yra ne maisto stygius – daugelis sutinka, kad tiekiamos maisto produkcijos užtenka pamaitinti 8-10 milijardų žmonių populiacijai – bet žemės trūkumas. Skurdas, silpnumas, karas, korupcija ir gobšumas – visa tai kliudo vienodam maisto pasiskirstymui, kad visi žmonės galėtų pramisti. Ir paprastos išeities spręsti šiai problemai nėra. Vis dėlto, vakarietiškas gyvenimo būdas – iš esmės ir mityba – vaidina didelį vaidmenį atimant iš pasaulio vargšų svarbiausią jiems dalyką – maistą. “Šioje eroje gyvenant visko pertekus, kodėl pasaulis ir toliau toleruoja 800 milijonų žmonių kasdieninį alkį ir nepriteklių ?”- Jacques Diouf, Generalinis Direktorius (UN Food and Agriculture Organisation)