Biotechnologijos bendri nuostatai ir galimybės
5 (100%) 1 vote

Biotechnologijos bendri nuostatai ir galimybės

TURINYS

1. Įvadas………………………………………………………………………………………2

2. Istorijos apžvalga……………………………………………………………………….3

3. Biotechnologijos galimybės…………………………………………………………4

4. Genetinių ligų diagnozavimas ir jų gydymas………………………………….5

5. Rekombinantinių vaistų gamyba………………………………………………….6

6. Hormonai ir panašūs į juos baltymai…………………………………………….6

7. Saugesnės vakcinos………………………………………………………………….7

8. Maisto trūkumo problemos sprendimas………………………………………..7

9. Apibendrinimas…………………………………………………………………………8

10. Literatūra………………………………………………………………………………….9

ĮVADAS

Gyvename pasaulyje, pilname įvairiausių technologijų: mobiliųjų, informacinių ir kitų. Kiekviena iš jų atsirado ne be priežasties, o siekiant tam tikrų tikslų: gilesnių žinių mokslo tyrimuose, darbo našumo ir kokybės didinimo, lengvesnės buities, jau nekalbant apie maloniausią dalį – laisvalaikio paįvairinimą. Juk žmogus – vienas iš žinduolių, kuris mokosi ir bendrauja su kitomis gyvomis būtybėmis. Taigi, pažvelkime giliau į vieną iš mums artimiausių prigimtimi technologijų – biotechnologiją. Nors terminas „biotechnologija“ pirmą kartą vengrų žemės ūkio inžinieriaus buvo ištartas tik 1919 metais, tačiau pati technologija egzistuoja daugiau kaip 4 tūkstančius metų. Tai kas gi yra toji biotechnologija? Čia visą painiavą išspręstų apibrėžimas ir keletas istorinių pavyzdžių. Taigi, biotechnologija – gyvųjų organizmų ir biologinių procesų taikymas technologijoje [5]. Nusikelkime dar į tuos laikus, kai palei Nilą driekėsi didinga civilizacija. Jau 2500 – 2000 metais pr. Kr. egiptiečiai gamino vyną fermentacijos būdu bedeguoninėje terpėje, nors ir nežinojo, kad jiems gelbsti anaerobiniai mikroorganizmai. Duonos kepimas taip pat sena technologija, kuri neapsieina be mažų ląstelių, mielių (1 pav.).1 pav. Mielių kolonija. Raudonai apibrauktos porelės, kurios dauginasi. Vyksta paskutinė stadija: citoplazmos pasidalijimas bei ląstelės sienelės, membranos, susidarymas (autoriai: Kessel & Shih).

Mikroorganizmai taip pat naudojami sūrių gamyboje, sojos perdirbimo procesuose. Kalbant apie mediciną ir augalų apsaugą, dar 500 metais pr. Kr. kinai naudojo pelėsiais apsitraukusią sojos varškę kaip antibiotiką šunvotėms gydyti, o 100 metais po Kr. – chrizantemos miltelius, kuriuose buvo biologinės medžiagos, veikiančios kaip insekticidai. Kyla klausimas, jei biotechnologija mus lydi jau gana seniai, kodėl apie ją oficialiai kalbama tik nuo XX a. pradžios? Šis atsakymas slypi keliuose žemiau pateiktuose mokslo istorijos faktuose.

ISTORIJOS APŽVALGA

Iki XVII a. vidurio nieko nebuvo žinoma apie organizmo struktūrinį vienetą – ląstelę. Ją 1663 metais pirmąkart aprašė anglas R. Hookas, o 1675 metais bakteriją atrado olandas A. van Leeuwenhoekas. Vadinasi, tik tuomet, kai tapo prieinami mikroskopai, „akis į akį“ susidurta ir su mažosiomis pagalbininkėmis. Iki tol jos buvo laikomos tik tam tikra suspensija, kuri skatindavo rūgimo ir fermentacijos procesus. Tačiau, matyti nereiškia suprasti, kaip veikia šis mažas mechanizmas, tad toliau buvo atliekami ląstelių tyrinėjimai, kurie pamažu mokslininkams atvėrė mažo, bet sudėtingo pasaulio sandarą bei jame vykstančius pokyčius. Dar priešistoriniais laikais pirmykščiai žmonės vykdė kryptingą selekciją. Jiems buvo svarbu atrinkti tuos augalus, kurie buvo maistingi ir derlingi. Stebėdami aplinką ir atrinkinėdami pageidaujamas augalų rūšis, jie išvedė kultūrinius augalus, o iš gyvūnų – naminius gyvūnus. Selektyviai kryžminant individus dar ir dabar vedamos naujos veislės, tačiau tai – metus ir dešimtmečius trunkantis darbas, kurio rezultatas dažnai nulemiamas paprasčiausios sėkmės. Dar vienas svarbus faktas – 1866 metų austro G. Mendelio stulbinantis paveldimumo dėsnių atradimas – pakylėjo biotechnologiją į aukštesnį lygmenį. Šis atradimas leido suprasti, kad organizmas savyje turi jį koduojančią informaciją genų pavidalu. Ši informacija perduodama iš kartos į kartą pagal tam tikras taisykles, o dėl evoliucijos ir mutacijos – kinta laike. Iškilo klausimas, kaip ta informacija manipuliuoti kuriant naujas rūšis su mus dominančiomis savybėmis? Praėjo daugiau kaip šimtas metų, kai 1972 metais amerikiečių biochemikas P. Bergas išrado būdą, kaip specifinėse vietose perkirpti DNR. Tai – vienas iš pagrindinių metodų, taikomų genų inžinerijoje, norint iškirpti pageidaujamą geną ir įterpti jį į kitą DNR. Jau 1973 metais kitas amerikiečių mokslininkas S. Cohenas, pasitelkęs nemažą mokslo patirtį molekulinėje biologijoje, genetikoje ir biochemijoje, panaudojo šį metodą ir augalų bei gyvūnų genus įterpė į jiems negiminingą bakteriją Escherichia coli (2 pav.). Tai atvėrė plačias galimybes „programuoti“ organizmo savybes [2].

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 653 žodžiai iš 2052 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.