1938 metais darbe „Vertė ir kapitalas“ J. R. Hiksas paskelbė teoriją, kurioje teigė, kad vartotojo elgseną sąlygoja du pagrindiniai veiksniai: ką vartotojas nori pirkti ir ką jis gali pirkti. Į pirmąjį klausimą atsakyti padeda indiferentiškumo kreivė, o į antrąjį klausimą atsakyti padeda biudžetinė tiesė.
BIUDŽETINĖ TIESĖ
Vartotojas norėdamas pirkti prekes ir paslaugas turi turėti pajamų (jų šaltinis kapitalas, žemė ir kitas turtas). Piniginės pajamos skirtos išleisti prekėms ir paslaugoms vadinamos vartotojo biudžetu. Tarkime, kad vartotojas turi fiksuotas pajamas ir nori pirkti dviejų rūšių prekes: maistą (A) ir drabužius (B), o tų prekių kainos yra pastovios. Tuomet vartotojas priverstas pasirinkti tokį šių prekių rinkinį, kuris jį patenkintų ir pakaktų vartotojo turimų pajamų. Jeigu vartotojo pajamos yra lygios 200 litų, maisto vienetas kainuoja 2 litus, o drabužių vienetas kainuoja 10 litų, tuomet grafiškai galime pavaizduoti visus galimus vartotojo pasirinkimo variantus. O tai tiesė AB arba kitaip biudžetinė tiesė.
Taigi, biudžetinė tiesė – tai prekių kiekių sudarančių rinkinį tarpusavio priklausomybė sąlygota tų prekių kainų ir vartotojo pajamų koordinačių sistemoje.
0 10 20 30 QB
Kiekvienas tiesės taškas AB rodo, kokį maisto ir drabužių rinkinį gali nusipirkti vartotojas, esant pastovioms prekių kainoms ir vartotojo pajamoms, jei visas pajamas išleis prekėms ir paslaugoms pirkti. Taškas C rodo prekių rinkinį, kurio vartotojas nepajėgia nusipirkti, o taškas D žymi rinkinį, kurį vartotojui nusipirkus dar lieka pinigų. Pajamų padidėjimas ar sumažėjimas, esant nekintamoms kainoms, pastumia biudžetinę tiesę atitinkamai aukštyn į padėtį A1B1 arba žemyn į padėtį A2B2.
Jeigu abiejų prekių kainos kinta proporcingai, o pajamos lieka nepakitusios, biudžetinė tiesė pasislenka kainoms mažėjant į A1B1 padėtį, o kai jos didėja pasislenka į A2B2 padėtį. Tačiau gali ir kainos, ir pajamos mažėti. Tada jų kitimas gali būti neutralizuojamas arba padidina biudžetinės tiesės poslinkį (jeigu ir kainos, ir pajamos kinta ta pačia linkme).
Biudžetinės tiesės pasislinkimai, kintant kainoms ir pajamoms, pagrindžia kainų indeksavimo būtinumą infliacijos sąlygomis. Jeigu kainos kyla, siekiant išlaikyti vartojimo stabilumą, būtina nustatyti kainų augimo indeksą ir juo padidinti vartotojų pajamas.
Kai kainos kinta neproporcingai, tuomet yra santykinis dviejų kainų kitimas. Dalinis šio kitimo atvejis, kada vienos prekės kaina kinta, o kitos yra pastovi. Esant pastovioms pajamoms, santykinis kainų kitimas keičia biudžetinės tiesės pasvirimo kampą.
B1 B B1 QB
Biudžetinė tiesė AB pasvyra į padėtį A1B1 kai drabužių kaina mažėja, o į padėtį A2B2 kai drabužių kaina didėja. Tiesės pasvirimo kampas rodo alternatyviųjų vartotojo kaštų kitimą vienai prekei kitos atžvilgiu.
Alternatyvių kaštų kitimą rodo ir dviejų prekių kainų santykio kitimas. Jei PC = 10 litų, o PF = 2 litai, tai C prekės alternatyvūs kaštai prekės F atžvilgiu bus PC/PF = 5, arba PC = 5PF.
Taigi alternatyvius kaštus išreiškia ne absoliučios kainos, o santykinės. Biudžetinės linijos poslinkiai rodo ir realių vartotojo pajamų kitimą. Piniginės pajamos matuojamos piniginiais vienetais, o realios – prekių ir paslaugų, kurias galima nusipirkti už gautas pinigines pajamas, suma.
INDIFERENTIŠKUMO KREIVĖ